Reservations to human rights treaties that are related to gender issues

The goal of this master thesis is to find the link between the harmful traditional practices against women that have been one of the biggest problems last decades in international community and reservations made to human rights treaties that relate gender issues. For this reason the author analyzes the practice under the Convention on the Elimination of All Forms of Discrimination against Women, International Covenant on Civil and Political Rights, International Covenant on Social and Economical Rights and Convention on the Rights of the Child. These treaties were chosen because they laid down the most significant principles in the protection of equality between women and men rights. Moreover, a number of reservations made to the fundamental provisions of these treaties relating gender issues is very high. It has to be noted that states making reservations, justify themselves that the provisions are incompatible with national laws and traditions. This issue makes the implementation of the treaties much more difficult than it might be seen. In order to find the solutions for the above mentioned issues, author analyzes whether the Vienna Convention on the Law of the Treaties regime works properly in the human rights treaties, what reservations might be invalid under the human rights treaties that are related to gender issues, what is the states practice according to the reservations and what could be the solution for the best protection from the invalid reservations that address gender equality as one of the fundamental right of human beings in the human rights law.

Šio darbo tikslas – atrasti ryšį tarp valstybių daromų išlygų žmogaus teisių sutartims, kurios yra susijusios su lyčių lygybės problemomis, ir vykdomos žalingos praktikos prieš moteris, kuri yra paremta tradicijomis ir religiniais papročiais. Minėta praktika daroma žala moterims yra viena opiausių problemų tarptautinėje erdvėje pastaruoju laikotarpiu. Dėl šios priežasties autorius šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėja Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaikų teisių apsaugos konvencijos, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, Tarptautinio socialinių ir ekonominių teisių pakto atžvilgiu valstybių vykdomą praktiką. Pažymėtina, kad šios sutartys buvo pasirinktos nagrinėti būtent todėl, kad jos nustato svarbiausius lyčių lygybės apsaugos reguliavimo principus, taip pat dėl to, kad valstybių padarytos išlygos šioms sutartims sudaro itin didelį skaičių. Pažymėtina, kad valstybės, darydamos minėtąsias išlygas, bando pateisinti šiuos savo veiksmus tuo, kad sutarčių, kurių narėmis jos nori tapti, nuostatos yra nesuderinamos su šių valstybių nacionaline teise, tradicijomis bei papročiais. Pastebėtina, kad ši problema itin apsunkina minėtųjų žmogaus teisių sutarčių įgyvendinimo procesą valstybių nacionalinės teisės viduje. Dėl šios priežasties ieškant sprendimo būdų, kaip pakeisti ydingą valstybių išlygų sutartims darymo praktiką, autorius taip pat nagrinėja ir Vienos konvencijos dėl tarptautinės sutarčių teisės režimą, ar jis gali būti įgyvendinamas žmogaus teisių sutarčių kontekste. Taip pat autorius šiame darbe analizuoja, kokios išlygos yra negaliojančios (prieštaraujančios sutarties objektui ir tikslui), kokia yra valstybių praktika darant išlygas ir kokios galėtų būti išeitys, siekiant apsaugoti žmogaus teisių sutartis nuo šių išlygų, kurios pažeidžia sutarčių tikslą ir objektą. Pažymėtina, kad visi nurodyta problematika, susijusi su lyčių lygybės klausimais, yra itin svarbi ir išlieka viena aktualiausių tarptautinėje žmogaus teisių apsaugos srityje.