Socialinių darbuotojų patiriamas smurtas darbe
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2020.
Baigiamojo darbo temos pavadinimas – Socialinių darbuotojų patiriamas smurtas darbe. Tyrimo tikslas – ištirti socialinių darbuotojų patiriamo smurto darbe paplitimą, pagrindines formas ir raiškos ypatumus socialinio darbo kontekste, analizuojant smurto pasireiškimą pagal paslaugų gavėjų grupes, jo priežastis, pasekmes ir intervencines, prevencines praktikas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apibūdinti smurtą darbe kaip socialinį reiškinį ir pagrindines jo formas socialinio darbo kontekste. 2. Atskleisti socialiniame darbe patiriamo smurto raiškos ypatumus pagal jo formas ir pasireiškimo aplinkas. 3. Įvertinti smurto raiškos skirtumus dirbant su skirtingomis paslaugų gavėjų grupėmis. 4. Išskirti pagrindines socialinių darbuotojų patiriamo smurto darbe priežastis, pasekmes ir taikomas intervencines, prevencines priemones. Tyrimo metodai. Tyrime derinama mokslinės literatūros ir dokumentų analizė bei kiekybinė metodologinė prieiga, taikant anketinės apklausos empirinių duomenų rinkimo bei aprašomosios ir inferencinės statistinės duomenų analizės metodus. Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad socialinio darbo profesijoje labiausiai paplitusi smurto forma yra psichologinis smurtas, pasireiškiantis paslaugų gavėjų pakeltu balso tonu, puolimu kaltinimais, nepagrįsta kritika ir demonstratyviu ignoravimu. Fizinio smurto atvejai dažniausiai apima turto niokojimą, stumdymąsi, įvairių daiktų mėtymą ir agresyvius pagriebimus, seksualinis smurtas siejosi su nepadoriu bendravimu, vulgaria kūno kalba, domėjimusi seksualiniu gyvenimu, šaipymusi iš išvaizdos, kibernetinio – su nuolatiniais bandymais susisiekti, įžeidžiančiomis žinutėmis, grasinimais ir šmeižtu. Atskleista, kad smurto darbe apraiškos dažniausiai patiriamos fizinėje darbo vietoje ir paslaugų gavėjų namuose, tačiau kibernetinio smurto raiška siejama su telefoniniais skambučiais ir socialiniais tinklais. Išsiaiškinta, kad fizinį smurtą dažniausiai taiko imigrantai, benamiai ir likę be tėvų globos vaikai, psichologinį – sunkumus patiriantys vaikai ir šeimos, seksualinį – likę be tėvų globos vaikai, priklausomybių turintys asmenys ir jaunimas, kibernetinį – vaikai su negalia ir vaikus globojantys, prižiūrintys ir (ar) įsivaikinę asmenys. Pagrindinės smurto priežastys, tai sveikatos sutrikimai, manipuliavimas, nepasitenkinimas, asmens nebrandumas bei alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Reikšmingiausios pasekmės siejosi su stresu ir ketinimu išeiti iš darbo. Dažniausiai taikomos intervencinės priemonės apima darbuotojų emocinio stabilumo išlaikymą ir ribų nustatymą, gilinimąsi į smurtinio elgesio priežastis bei pokalbio su paslaugų gavėjais temos keitimą, ryškiausios prevencinės priemonės – vadovavimasis socialinio darbo vertybėmis, etikos principais bei smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, saugumo priemonių pasitelkimas, pagarbios darbo kultūros puoselėjimas, bendradarbiavimas ir dalyvavimas supevizijose / intervizijose bei mokymuose / seminaruose.
Title of the Final Thesis: Workplace Violence Experienced by Social Workers. The aim of the research is to investigate the prevalence, primary forms, and manifestations of workplace violence experienced by social workers within the context of social work, analyzing the occurrence of violence across different client groups, its causes, consequences, and intervention/prevention practices. Research objectives: 1. To describe workplace violence as a social phenomenon and its main forms in social work. 2. To reveal how violence in social work manifests across its forms and environments. 3. To assess differences in violence when working with different client groups. 4. To identify key causes, consequences, and applied intervention and prevention measures of workplace violence experienced by social workers. Research methods: The study combines scientific literature and document analysis with a quantitative methodological approach, utilizing a questionnaire survey for empirical data collection and descriptive and inferential statistical methods for data analysis. Research results. The study found that psychological violence is the most prevalent form in social work, manifesting through clients' raised voices, accusations, unjustified criticism, and demonstrative ignoring. Physical violence most often includes property damage, pushing, throwing objects, and aggressive grabbing. Sexual violence was associated with indecent communication, vulgar body language, intrusive interest in sexual life, and mocking appearance, while cyber violence was linked to persistent contact attempts, offensive messages, threats, and slander. The findings showed that workplace violence most often occurs at the physical workplace and in clients' homes, while cyber violence is related to phone calls and social networks. Physical violence is most commonly perpetrated by immigrants, homeless individuals, and children deprived of parental care; psychological violence by children and families facing difficulties; sexual violence by children deprived of parental care, individuals with addictions, and youth; and cyber violence by children with disabilities and guardians, caregivers, and/or adoptive parents. The main causes include health disorders, manipulation, dissatisfaction, personal immaturity, and use of alcohol, drugs, and other psychoactive substances. The most significant consequences relate to stress and intention to leave the job. Common intervention measures include maintaining employees’ emotional stability, setting boundaries, analyzing causes of violent behavior, and redirecting conversations, while key prevention measures include adherence to social work values, ethical principles, violence and harassment prevention policies, use of safety measures, fostering respectful work culture, collaboration, and participation in supervisions/intervisions and trainings/seminars.