Options
Kritinio mąstymo ugdymo galimybės teisinio ugdymo pamokose
Čepaitė, Vitalija |
Žemaitaitytė, Irena | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Kairienė, Brigita | Darbo gynimo komisijos narys / Thesis Defence Board Member |
Žadeikaitė, Loreta | Darbo gynimo komisijos pirmininkas / Thesis Defence Board Chairman |
Bieliauskienė, Rita | Recenzentas / Rewiewer |
XXI šimtmetis ženklina naują etapą, kuriantį mūsų mąstymą sąlygojančią paradigmą, nukreiptą į permainas bei su jomis susijusius veiksmus. Europos integracijos procesų akivaizdoje bet kokios srities dabarties specialistas turi gebėti analizuoti, naujose situacijose taikyti turimas žinias, spręsti iškylančias nestandartiškas problemas, be to, jausti atsakomybę ne tik už individualų, bet ir grupės darbą. Todėl ateities perspektyva reikalauja ne vieno mąstymo būdo, paremto įvairiapusiais, nuolat tobulinamais ar netgi transformuojamais gyvenimo įgūdžiais. Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja individo gebėjimas kritiškai mąstyti, kuris padės lengviau prisitaikyti prie XXI amžiaus poreikių, o kartu suteiks galimybę objektyviai įvertinti viską, ką mokomės ir ką darome. Darbo tikslas – išanalizuoti kritinio mąstymo ugdymo galimybes teisinio ugdymo pamokose. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: apibrėžti kritinio mąstymo sampratą; apibūdinti kritinio mąstymo ugdymo strategijas ir išryškinti mokymo metodų pasirinkimo kriterijus teisinio ugdymo pamokose; apžvelgti teisinio ugdymo ypatumus šiandieninėje Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje; atskleisti kritinio mąstymo ugdymo galimybes teisinio ugdymo pamokose Ukmergės rajono mokyklose. Tyrimo problemos kontekstas nusakytas atsiremiant į kertinius tyrimui klausimus. Tyrimas vykdytas keturiose Ukmergės miesto ugdymo įstaigose, pasirenkant mokslinės ir metodinės literatūros šaltinių analizės ir apibendrinimo bei nestruktūruoto interviu ir kokybinės turinio analizės, naudojant atvejo studijos strategiją, metodai. Tyrimo imtį sudaro šeši mokytojai praktikai, mokyklose dėstantys istorijos ir pilietiškumo pagrindų, politologijos, teisės pagrindų disciplinas. Empirinio tyrimo rezultatai parodo, kad šiuolaikinė mokykla sudaro prielaidas kritinio mąstymo ugdymui teisinio ugdymo pamokose, didžiausius nuopelnus atiduodant galimybei pamokose pritaikyti sparčiai plintančias mokymo naujoves.
The 21st century marks a new era that is creating a paradigm conditioning our thinking that is directed at changes along with actions that are linked with them. In the face of Europe’s integration process, an expert must be able to analyze, adapt their knowledge to new situations, solve non-standard problems that arise, and in addition feel a responsibility not only for the work of one person, but of a group of people, regardless of what that expert’s field may be. The future will demand of us to possess more than one way of thinking, one that is based on multifaceted life skills that are constantly being improved upon or that are even transforming. In this context, an individual’s ability to think critically acquires particular meaning, which will help to adapt more easily to the needs of the 21st century, and at the same time provide an opportunity to objectively assess everything that we learn and do. The aim of this work is to analyze the opportunities to develop critical thinking in law training lessons. The following tasks were set to achieve this goal: define the concept of critical thinking; describe the strategies of the development of critical thinking and highlight the criteria of the choosing of teaching methods in law training lessons; provide an overview of special aspects of law training classes in today’s secondary schools in Lithuania; and discover the possibilities for developing critical thinking in law training lessons in the secondary schools of the Ukmergė District. The research’s context is illuminated by the questions that form its basis. The research was conducted at four secondary schools in the city of Ukmergė by analyzing and summarizing the available scientific and methodological literature, and employing unstructured interview and quality content analysis using case studies. The research samples consisted of six secondary school teachers that are teaching history and civic responsibility, political science, and the basics of law. The results of the empirical research show that modern secondary schools are creating the conditions for the development of critical thinking in law training lessons, with the greatest merits given to the opportunity to adapt quickly expanding teaching innovations in lessons.