Socialinės globos namuose dirbančių socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sąsajos su profesiniu efektyvumu
Recenzentas / Rewiewer |
Licencinė sutartis Nr. MRU-EDT-2057.
Darbo objektas – socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromas. Darbo tikslas – įvertinti socialinių darbuotojų profesinio perdegimo sindromo sąsajas su profesiniu efektyvumu, dirbant su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais Tyrimo metodai: Tyrimo problemai atskleisti buvo taikyta mokslinės literatūros analizė. Siekiant ištirti socialinių darbuotojų perdegimo sindromo sąsajas su profesiniu efektyvumu buvo taikytas kiekybinis tyrimo metodas, duomenų rinkimui – anketinės apklausos metodas, o surinktų kiekybinių duomenų apdorojimui ir analizei taikyta „IMB SPSS Statistics 22.0“ statistinės analizės programa. Tyrimo rezultatų vizualizacijai t. y. grafikų sudarymui taikyta MS Excel 2022 kompiuterinė programa. Tiriamieji: Empiriniame tyrime dalyvavo 221 socialinis darbuotojas dirbantis socialinės globos namuose su paslaugų gavėjais, kuriems nustatyta intelekto ar psichosocialinė negalia. Tyrimo rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad socialinių darbuotojų, dirbančių socialinės globos namuose su intelekto ar psichosocialinę negalią turinčiais paslaugų gavėjais, profesinio perdegimo raiška buvo aukšta. Nustatyta, kad aukščiausias buvo asmeninis perdegimo lygis, tačiau ryškūs buvo ir su darbu bei su paslaugų gavėjais susijusio perdegimo rodikliai. taip pat tyrimas parodė, kad socialinių darbuotojų profesinis efektyvumas išliko vidutinis, o tai leidžia manyti, kad darbuotojai profesines funkcijas vykdo, tačiau jų veikloje gali atsispindėti formalesnis pareigų atlikimas. Analizuojant darbo aplinką nustatyta, kad jai būdingi aukšti darbo reikalavimai, ypač kognityviniai reikalavimai, taip pat trukdžiai darbe ir vaidmenų konfliktai. Gauti duomenys parodė, kad didėjantis profesinio perdegimo lygis yra susijęs su mažesniu profesiniu efektyvumu, todėl profesinio perdegimo problema socialinės globos namuose vertintina kaip individuali darbuotojo savijautos problema, ir kaip reikšmingas veiksnys, susijęs su socialinių paslaugų kokybės teikimu.
The object of the work is the burnout syndrome of social workers. The aim of the work is to assess the links between the burnout syndrome of social workers and professional efficiency when working with service recipients with intellectual or psychosocial disabilities Research methods: To reveal the research problem, an analysis of scientific literature was used. In order to investigate the links between the burnout syndrome of social workers and professional efficiency, a quantitative research method was used, a questionnaire survey method was used for data collection, and the “IMB SPSS Statistics 22.0” statistical analysis program was used for processing and analyzing the collected quantitative data. For the visualization of the research results, i.e. for drawing graphs, the MS Excel 2022 computer program was used. Subjects: The empirical study involved 221 social workers working in social care homes with service recipients diagnosed with intellectual or psychosocial disabilities. Research results. The research results revealed that the level of professional burnout among social workers working in social care homes with service recipients with intellectual or psychosocial disabilities was high. It was found that the personal level of burnout was the highest, but burnout related to work and service recipients was also significant. The study also showed that the professional efficiency of social workers remained average, which suggests that employees perform professional functions, but their activities may reflect a more formal performance of duties. Analyzing the work environment, it was found that it is characterized by high work demands, especially cognitive demands, as well as interference at work and role conflicts. The obtained data showed that the increasing level of professional burnout is associated with lower professional efficiency, therefore the problem of professional burnout in social care homes should be assessed not only as an individual problem of the employee's well-being, but also as a significant factor related to the quality of social services.