MDU ir VDU nustatymo reikšmė ir jų santykio įtaka siekiant užtikrinti normalų gyvenimo lygį

Šiame darbe nagrinėjami tiek dirbantiems asmenims, tiek socialiniams partneriams aktualūs darbo apmokėjimo klausimai. Darbe siekiama išsiaiškinti, ar nustatytas minimalus darbo užmokestis ir įstatymo numatytais atvejais mokamas vidutinis darbo užmokestis gali užtikrinti darbuotojui pakankamą gyvenimo lygį. Atsižvelgiant į darbo užmokesčio santykį su normaliu gyvenimo lygiu, nagrinėjamas teisingo apmokėjimo už darbą principo turinys, reikšmė, analizuojamas minimalaus darbo užmokesčio nustatymo mechanizmas, tikslai, taip pat vidutinio darbo užmokesčio, kaip specifinės su darbo santykiais susijusios garantijos, reikšmė ir taikymo atvejai. Darbe nagrinėjamas teisingo darbo apmokėjimo principo turinys, jo sudėtinės dalys ir šio principo įtvirtinimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose. Tarptautinėje ir nacionalinėse valstybių teisės sistemose yra įtvirtinta nemažai darbo apmokėjimo garantijų. Viena iš jų – teisingo darbo apmokėjimo principas, kurio sudėtinė dalis yra darbo apmokėjimas, garantuojantis normalų gyvenimo lygį. Teisės aktai tiksliai neapibrėžia normalaus gyvenimo lygio sampratos ir dydžio, tačiau pateikia orientacinę sampratą, kad pakankamą gyvenimo lygį apima pakankamas maistas, apsirūpinimas drabužiais bei būstu ir kitų būtiniausių poreikių patenkinimas. Vadinasi, normalus gyvenimo lygis reiškia, kad yra patenkinami bent jau pagrindiniai objektyvūs žmogaus poreikiai. Atsižvelgiant į tai minimalus pragyvenimas galėtų būti laikomas normalaus gyvenimo lygio atskaitos tašku. Siekiant nustatyti minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio nustatymo reikšmę, darbe nagrinėjami šių darbo užmokesčių nustatymo tikslai, kriterijai ir atvejai, numatyti teisės aktuose. Minimalus darbo užmokestis yra vienas svarbiausių darbo teisiniuose santykiuose naudojamų rodiklių, kuris teisės aktais įtvirtinamas daugelyje valstybių, siekiant nustatyti minimalią atlygio už darbą ribą, saugančią darbuotoją ir jo šeimą nuo nepakankamo gyvenimo lygio. Vidutinis darbo užmokestis yra viena iš darbo apmokėjimo garantijų, kuri įstatymų numatytais atvejais užtikrina darbuotojo teisės į darbo užmokestį apsaugą. Vidutinis darbo užmokestis siejamas su darbo santykiuose egzistuojančiomis išmokomis: garantine išmoka bei garantine priemoka. Abiem atvejais vidutinio darbo užmokesčio nustatymo tikslas yra užtikrinti normalų gyvenimo lygį, garantuojant darbuotojui pakankamas pajamas arba jas kompensuojant įstatymų numatytais atvejais. Išanalizavus minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio nustatymo tikslus ir atvejus, darbe siekiama atskleisti šių dviejų darbo užmokesčių santykį, atsižvelgiant normalų gyvenimo lygį ir teisingo apmokėjimo už darbą principą.

Questions of remuneration are very important both for employees and social partners. The purpose of this item is to find out whether minimum wage and average wage guarantee the normal level of employees‘ life. Considering the relation of normal level of life and remuneration, the analysis of content and the importance of the principle of fair remuneration, the settlement mechanism and the purposes of minimum wage and also the breakdown of average wage as the special guarantee of labour relations are given there. The item analyzes the establishment of the principle of fair remuneration and the content of this principle given in legislation. International and national law systems declare many guarantees of remuneration. One of these guarantees is the principle of fair remuneration. The content of this principle includes remuneration, which ensures a normal level of life for employee and his or her family. Neither national nor international legislation provides the clear definition of normal life level, although gives the leading concept involving sufficient amount of food, clothes, accommodation and other basic needs. The normal level of life in any case should include meeting the basic needs. Consequently, the subsistence level should be considered as a benchmark of normal level of life. Considering the importance of settlement of minimum and average wages, the item analyzes the purposes and criteria of the settlement. Minimum wage is a substantional index that is used in labour relations as it settles the minimum limit of remuneration in order to protect employee and his family from insufficient level of life. Average wage has also a very significant role in labour relations, because it is considered as a special guarantee for employees settled in order to ensure the normal level of life by providing incomes or compensations. Considering the analysis of settlement of minimum and average wages, the item also examines the relation of minimum and average wage in view of standard of living.