Socialinės gerovės tyrimai 2025, vol. 23, no. 2

Vaiko laikinosios globos (rūpybos) institutas yra svarbi vaiko teisių apsaugos sistemos dalis, susijusi su trumpalaike vaiko priežiūra, kol teikiama pagalba tėvams, kad jie išspręstų problemas, kurios trukdė užtikrinti saugias ir tinkamas sąlygas vaiko vystymuisi, ir vaikas galėtų grįžti į šeimą. Vaiko laikinąją priežiūrą vykdantiems budintiems globotojams tenka sudėtinga užduotis – bet kuriuo paros metu į savo šeimą priimti nepažįstamą, traumuojančios patirties turintį vaiką ir suteikti jo poreikius ir interesus atitinkančią aplinką. Todėl svarbu analizuoti, kaip įgyvendinama laikinoji vaiko priežiūra ir koks yra poreikis tobulinti laikinosios vaiko globos (rūpybos) institutą, kurio svarbus dalyvis yra budintis globotojas. Tyrimo idėja grindžiama siekiu išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais susiduria budintys globotojai užtikrindami laikinai prižiūrimam vaikui JT vaiko teisių konvencijoje numatytas vaiko teises, kurios dėl universalaus taikymo vadinamos bendraisiais principais. Šio straipsnio tikslas – atskleisti, su kokiais vaiko teisių įgyvendinimo iššūkiais susiduria budintys globotojai prižiūrėdami tėvų globos netekusį vaiką. Siekiant atliepti išsikeltą tikslą, pasirinktas kokybinis tyrimo tipas, taikant pusiau struktūruoto interviu duomenų rinkimo metodą. Tyrime dalyvavo 8 budintys globotojai, turintys ne mažiau nei dvejų metų patirtį prižiūrint vaikus, kuriems paskirta laikinoji globa (rūpyba), ir per tą laiką prižiūrėję mažiausiai du vaikus. Atliekant duomenų analizę naudotas kokybinės turinio analizės metodas – taikytas teorinis kodavimas, konstruotos kategorijos ir subkategorijos. Tyrimas atliktas laikantis pagrindinių tyrimo etikos principų. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad palankių vaiko vystymosi sąlygų užtikrinimą riboja informacijos apie vaiko situaciją ir sveikatos būklę trūkumas, taip pat vaiko poreikių specifiškumas ir laikinosios globos terminų viršijimas. Vaiko bendravimą su tėvais apsunkina neigiama tėvų įtaka vaikui ir neadekvati tėvų reakcija į jo priežiūrą. Vaiko priežiūros įgyvendinimą ir jo poreikių nustatymą sunkina vaiko baimė ar negebėjimas išsakyti savo nuomonę, o didžiausias iššūkis budintiems globotojams yra vaiko elgesio nenuspėjamumas dėl jo traumuojančios patirties. Vaiko nediskriminavimo teisės užtikrinimą riboja neigiamos nuostatos apie globojamus vaikus ugdymo įstaigoje ir visuomenėje.

Pedagogų vykdomos veiklos kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių, vienas jų – kokybiškas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai, kokios yra Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybės teisiniu aspektu ir ką Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogai mano apie švietimo centrų organizuojamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Straipsnio tikslas – atskleisti Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų požiūrį į švietimo centrų organizuojamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Objektas – Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų požiūris į švietimo centrų organizuojamas kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Tyrimas organizuotas 2025 m. vasario– kovo mėn. Taikyta literatūros šaltinių ir teisės aktų analizė, organizuotas kiekybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas – anketinė apklausa. Apklausa vykdyta elektroniniu būdu, naudojantis elektronine platforma www.manoapklausa.lt. Kiekybiniu tyrimu siekta išsiaiškinti Vilniaus apskrities pradinių klasių pedagogų požiūrį į švietimo centrų organizuojamas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Iškelta hipotezė, kad Vilniaus apskrities pedagogai švietimo centrų organizuojamas veiklas vertina teigiamai, pasitvirtino tik iš dalies. Tyrimu atskleista, kad jų nuomonės dėl švietimo centrų darbuotojų teikiamų konsultacijų kokybės reikšmingai skiriasi. Aukščiausią pedagoginę kvalifikaciją turintys Vilniaus apskrities pedagogai ekspertai sutinka, kad švietimo centrai teikia kokybiškas konsultacijas jiems aktualiais klausimais, o mokytojo kategoriją turintys pedagogai mažiau linkę sutikti su tuo, kad švietimo centrų darbuotojai teikia kokybiškas konsultacijas. Statistiniam reikšmingumui įvertinti buvo pasirinkti neparametriniai Kruskalio ir Walliso kriterijai. Duomenys buvo lyginami pagal grupių rangų vidurkius. Tyrimo instrumento validumui patikrinti apskaičiuotas Cronbacho alfa koeficientas. Duomenų tyrimo analizei naudotos programos „IBM SPSS Statistics 29.0.2.0“ ir „MS Excel 2016“. Šis tyrimas atskleidė, kad Vilniaus apskrities pedagogai neturi bendros nuomonės apie švietimo centrų organizuojamas veiklas. Nuomonių skirtumai reikšmingi keliais aspektais: mokytojai ekspertai labiau negu mokytojai sutinka, kad švietimo centrai teikia kokybiškas konsultacijas jiems aktualiais klausimais; didmiesčio (miesto) ugdymo įstaigų pedagogams kontaktinė kvalifikacijos tobulinimo renginio forma priimtina labiau negu rajono (kaimo) vietovėse dirbantiems pedagogams; jaunesnio amžiaus (20–30 m.) pedagogams įvairios kvalifikacijos tobulinimo renginių formos priimtinos labiau nei vyresnio amžiaus (> 61 m.) pedagogams; aukštesnių pedagoginės kvalifikacijos kategorijų pedagogams mišrūs seminarai ir (ar) kursai, nuotolinės konferencijos yra mažiau patrauklūs; vyresnio amžiaus (51–60 m.) pedagogams daugiau norėtųsi grįžtamojo ryšio po kvalifikacijos tobulinimo renginio.

Straipsnio tikslas – atskleisti veiksnius, sąlygojančius veiksmingą pradedančiųjų profesinę veiklą socialinių darbuotojų adaptaciją joje, remiantis jų patirtimi. Pasirinktas kokybinis tyrimo tipas. Tyrimo duomenys rinkti taikant pusiau struktūruotą interviu metodą. Gauti tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinę turinio analizę. Tyrime dalyvavo 11 pradedančiųjų profesinę veiklą socialinių darbuotojų, dirbančių socialinių paslaugų centruose įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Tyrimu atskleista, kad veiksniai, sąlygojantys sėkmingą pradedančiųjų profesinę veiklą socialinių darbuotojų adaptaciją joje yra jų profesinis pasirengimas, organizacinė parama, vidinė motyvacija įsitraukti į profesinę veiklą. Tyrimo rezultatai rodo, kad socialinio darbuotojo teorinis ir praktinis pasirengimas, profesinių kompetencijų tobulinimas yra svarbūs profesinio pasirengimo veiksniai, sustiprinantys darbuotojo pasitikėjimą savo jėgomis, padidinantys darbinės veiklos vertę ir veiksmingumą, sukuriantys platesnes perspektyvas karjerai. Išryškėjo, kad pradedantiems profesinę veikla socialiniams darbuotojams stinga praktinių žinių, todėl jiems svarbu, kad organizacijoje būtų skiriamas dėmesys jų mokymams, grįžtamojo ryšio teikimui, refleksijoms, kurios padėtų dalintis praktine patirtimi, būtų kompetencijų tobulinimo ir prevencine priemone profesiniam perdegimui. Bendradarbių bei vadovo palaikymas, aiškiai apibrėžtos funkcijos ir atsakomybės, reikiamos darbui priemonės ir tinkamai įrengta darbo vieta, sudarytos galimybės profesinei savirealizacijai taip pat sąlygoja veiksmingą pradedančiojo profesinę veiklą socialinio darbuotojo adaptaciją joje. Svarbią reikšmę, pradedančiajam profesinę veiklą turi mentoriaus palydėjimas. Mentorius padeda geriau suprasti praktinius darbo aspektus, padeda spręsti sudėtingas situacijas, reflektuoti patirtį, lengviau įsitraukti į profesinę veiklą. Tyrimo rezultatai rodo, kad paties darbuotojo noras dirbti, polinkis ieškoti naujovių, imtis naujų iššūkių ir polinkis mokytis, tobulėti yra svarbūs vidinės motyvacijos komponentai, turintys įtakos pradedančiojo specialisto profesinei adaptacijai. Vidinė motyvacija teigiamai veikia pradedančio profesinę veiklą darbuotojo adaptaciją, nes jie yra motyvuoti iš vidaus, greitai įsitraukia į veiklą, linkę ieškoti naujovių, nebijo iššūkių, nori mokytis, tobulėti.

Šiame straipsnyje analizuojamos mokytojų kompetencijų tobulinimo galimybės ir iššūkiai, kylantys diegiant STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) metodikas ugdymo procese Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrimo aktualumą lemia šiuolaikiniai švietimo sistemos pokyčiai, reikalaujantys mokytojų gebėjimo integruoti tarpdisciplininius ugdymo metodus. Egzistuoja prieštaravimas tarp sparčiai augančio STEAM ugdymo aktualumo ir mokytojų galimybių efektyviai integruoti STEAM metodikas dėl nepakankamų kompetencijų ir ribotų profesinio tobulėjimo galimybių. Tai reikalauja tyrimo, siekiant išsiaiškinti, kaip galima pagerinti mokytojų kompetencijų tobulinimą ir įveikti praktinius STEAM ugdymo diegimo iššūkius. Ši problema kelia klausimus, kaip mokytojai galėtų efektyviau tobulinti savo kompetencijas, kokios kliūtys trukdo integruoti STEAM į ugdymą ir kokios strategijos galėtų padėti jas įveikti. Tyrimo hipotezė – mokytojai, kurie per metus dalyvavo ne mažiau kaip 9 valandų STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, dažniau taiko STEAM metodikas ugdymo procese, palyginti su tais, kurie tokiose programose dalyvavo mažiau arba nedalyvavo visai. Straipsnyje pristatomi kiekybinio tyrimo, kuriame dalyvavo 337 pedagogai, rezultatai. Remiantis statistine duomenų analize, nustatyta, kad mokytojai, kurie per metus dalyvavo 9 ar daugiau valandų trukmės STEAM kompetencijų tobulinimo kursuose, žymiai dažniau taiko STEAM ugdymo metodikas nei tie, kurie tokiuose kursuose nedalyvavo arba dalyvavo trumpiau. Tyrimas atskleidžia pagrindinius kompetencijų trūkumus ir ugdymo proceso iššūkius, susijusius su administracine parama, laiko resursais ir metodinės pagalbos stoka. Gauti rezultatai leidžia teigti, kad sistemingas ir tikslingas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas yra būtina sėkmingo STEAM ugdymo įgyvendinimo prielaida. Tyrimas ne tik empiriškai patvirtina ryšį tarp kvalifikacijos tobulinimo ir STEAM metodų taikymo dažnio, bet ir papildo supratimą apie institucinės paramos ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarbą. Tyrimas aktualus švietimo politikos formuotojams, mokyklų vadovams ir pedagogų rengimo institucijoms.

Nuo 2014 metų Lietuvoje vykdomos institucinės globos pertvarkos strateginis tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam žmogui su negalia ar jo šeimai (tėvams, globėjams) gauti individualias, poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje. Nors nuo deinstitucionalizacijos pradžios praėjo daugiau nei 10 metų, bendruomenėse steigiamuose grupinio gyvenimo namuose per šį laikotarpį apsigyveno tik 5 proc. žmonių su lengva negalia. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis (2024), nuo 2017 metų Lietuvoje įkurti 53 grupinio gyvenimo namai suaugusiems negalią turintiems asmenims, juose šiuo metu gyvena apie 500 lengvą negalią turinčių asmenų, perkeltų iš didelių globos institucijų. Vykdant pertvarką apsiribojama tik žmonių perkėlimu iš socialinės globos įstaigų, o šeimose gyvenantys asmenys lieka paraštėse. Straipsnyje mėginama atkreipti dėmesį ir panagrinėti priežastis, dėl kurių į grupinio gyvenimo namus perkeliami tik žmonės iš socialinės globos įstaigų, pamirštant asmenis su negalia, gyvenančius šeimoje. Straipsnio tikslas – atskleisti grupinio gyvenimo namų steigimo poreikį suaugusiems žmonėms su negalia, gyvenantiems šeimoje. Tyrimui pasirinktas pusiau struktūruotas interviu, gautų duomenų analizei naudojamas turinio analizės metodas. Imties sudarymo būdas – kriterinė atranka, tyrime dalyvavo X miesto šešių socialines paslaugas intelekto ir psichosocialinę negalią turinčių suaugusių asmenų šeimoms teikiančių įstaigų vadovės. Tyrimo rezultatai atskleidė ir patvirtino šiuos faktus: Lietuvoje nėra statistinių duomenų, kiek suaugusių asmenų su negalia gyvena šeimoje, šeimoms stinga būtinos socialinės pagalbos ir bendruomeninių paslaugų, tėvai patiria lėtinį nuovargį ir distresą, baimę dėl suaugusių vaikų ateities. Atsiskleidė neigiamas tėvų požiūris į ilgalaikės globos įstaigas, abejonės dėl grupinio gyvenimo namų atitikties vaiko poreikiams, psichologinis nepasiruošimas paleisti savo vaiką. Įvertinant visas aplinkybes, paaiškėjo paradoksali situacija ir klaidinga nuomonė, kad Lietuvoje žmonėms su negalia, gyvenantiems šeimoje, nereikia steigti grupinio gyvenimo namų, nes nėra išreikšto poreikio. Šiandien problemas bandoma spręsti asmeninėmis tėvų iniciatyvomis – vaikus su negalia auginančios mamos skaito teisės aktus, rengia dokumentus, kreipiasi į atsakingas institucijas, remiasi užsienio gerąja praktika, įrodinėdamos grupinio gyvenimo namų steigimo poreikį.