Jurisprudencija / Jurisprudence 2025, t. 32, Nr. 2

Įmonių restruktūrizavimas yra priemonė, skirta mokumo problemų turinčioms įmonėms išsaugoti. Vienas svarbiausių restruktūrizavimo proceso ypatumų yra tai, kad įmonės veiklai šio proceso metu toliau vadovauja įmonės valdymo organai, tačiau tam tikrais atvejais procesui administruoti gali būti skiriamas ir nemokumo administratorius. Šiame straipsnyje nagrinėjama, koks yra savo turtu disponuojančio skolininko principo turinys, analizuojama, kodėl jis yra taikomas restruktūrizavimo procese ir ar jo taikymas leidžia pasiekti restruktūrizavimo proceso tikslus. Apžvelgiama, koks yra šio principo turinys Europos Sąjungos ir Lietuvos nemokumo teisėje ir kokios yra nemokumo administratoriaus funkcijos jį paskyrus restruktūrizavimo procese. Taip pat analizuojama, kokias funkcijas restruktūrizavimo procese turėtų atlikti nemokumo administratorius ir kaip jo atliekamos funkcijos yra suderinamos su įmonės valdymo organų kompetencija.

Straipsnyje analizuojama informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, kva-lifikavimo kaip įrodymo civiliniame procese problematika. Valstybės paslaptis yra viena iš seniausių valstybės saugomų informacijos rūšių, kurios slaptumas užtikrinamas ne tik visuo-menėje, bet ir civiliniame procese. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, bendrosios teisės šalyse yra vienas iš įrodymų privilegijos taikymo pagrindų. Straipsnyje analizuojama, kas yra valstybės paslaptis ir ar Lietuvos teisėje nėra įtvirtintų teisės institutų, savo esme atitinkančių įrodymų privilegijas. Kadangi civiliniame procese gali būti naudojami tik leistinumo kriterijų atitinkantys įrodymai, straipsnyje nagrinėjama, ar informacija, sudaranti valstybės paslaptį, yra leistinas įrodymas ir kokiais atvejais ji gali būti naudojama byloje.

Straipsnyje analizuojami strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Išskiriami bendrieji piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai ir SLAPP įvertinami kaip viena iš galimų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis formų. Apibūdinamos teisinės vertybės, kurios pažeidžiamos reiškiant SLAPP, ir išskiriami teisiniai subjektai, galintys reikšti SLAPP. Straipsnyje įvertinama ir SLAPP objektyvioji pusė, t. y. pati veika, padariniai, priežastinis ryšys ir kitos aplinkybės, būdingos SLAPP. Be to, aptariama SLAPP subjektyvioji pusė, t. y. vertinama, ar SLAPP gali būti reiškiamas tyčia, ar ir per neatsargumą. Galiausiai straipsnyje analizuojamos apsaugos nuo SLAPP procedūros, skirtos atsakovams apsaugoti. Straipsnyje vertinamos tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos teisėje numatomos priemonės ir jų efektyvumas užtikrinant teisę į teisingą teismą. Tyrime analizuojamas CPK pakeitimo projektas, kuriuo siekiama atnaujinti SLAPP institutą Lietuvoje, ir vertinama šiuo metu Lietuvoje susiformavusi teismų praktika dėl SLAPP.

2021 m. išėjo knyga „Administracinio teismo istorija Lietuvoje 1918–1940 m.“ Joje užsiminta, kad 1925 arba 1926 m. Teisingumo ministerijoje buvo parengtas Administra-tyvinėms byloms teismo įstatymo projektas (žr. priedą Nr. 1)1. Vis dėlto monografijos rašymo metu, išnarsčius Lietuvos centrinio valstybės archyvo rūsius ir saugyklas, projektas nebuvo rastas. Nepaisant to, tuomet buvo rastas kito svarbaus dokumento projektas – Administraci-jos veikimo (elgimosi) kodifikacija (žr. priedą Nr. 2), kuri buvo rengiama tuo pačiu laiku kaip ir Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas, t. y. 1925 m. Straipsnio autorei rašant kitą knygą „Lietuvos teisininkas Mykolas Römeris“, publikuotą 2025 m., teko ieškoti informacijos ne tik apie M. Römerį, bet ir apie jo bičiulius, kolegas. Ir štai ieškant informacijos apie teisės istoriką Vyriausiojo Tribunolo teisėją A. Janulaitį jo do-kumentų fonde, saugomame Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje, rastas Administratyvinėms byloms teismo įstatymo projektas.Taigi, šiame straipsnyje pirmą kartą pristatomi pirmieji Lietuvos administracinės teisės kodifikacijos bandymai. Ne tik pristatomi, bet straipsnio prieduose ir pirmą kartą publikuoja-mi. Tad leidinys „Jurisprudencija“ tarnauja kaip platforma supažindinti Lietuvos visuomenę ne tik su pirmaisiais lietuvių bandymais kodifikuoti administracinę teisę, bet ir su pastango-mis įdiegti realų valdžių padalijimą, suvokti teisėtumo reikšmę, siekiant sutvirtinti Lietuvos valstybingumo pagrindus. Kita vertus, straipsnio tikslas – ne tik supažindinti, bet ir pateikti tam tikras išvadas, išplaukiančias iš šių dviejų dokumentų, nors tik iš dalies, bet pakeitusias ankstesnių tyrimų išvadas.

Šiame straipsnyje tiriamos tam tikros atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo problemos. Pasikeitus Baudžiamajame kodekse įtvirtintam reguliavimui, mažareikšmiškumo norma nebegali būti taikoma sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams, o tai, manytina, nepagrįstai riboja teismų laisvę vertinti konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą. Straipsnyje taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant mažareikšmiškumo normą bylose dėl smurtinių nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu tarp skirtingų lyčių atstovų ir smurtu, pavartotu siekiant auklėti vaikus. Iš jurisprudencijos išryškėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labiau linkęs toleruoti moterų smurtą prieš vyrus, o ne atvirkščiai, ir tokiais atvejais taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pripažįstant, jog moterų pavartotas smurtas nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo. Galima teigti, kad toks teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja lyčių lygiateisiškumo principui. Kartu tirta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vertinant auklėjimo tikslais tėvų pavartotą smurtą prieš vaikus. Šio teismo jurisprudencijoje sutinkami trys būdai formaliai netaikyti baudžiamosios atsakomybės siekiant, kad būtų užtikrinami ir vaiko interesai. Visgi manytina, kad tik vienas iš šių būdų atitinka ir baudžiamosios teisės paskirtį, ir vaikų, prieš kuriuos smurtauta, interesus.