Viešojo administravimo institutas / Institute of Public Administration
Ekosisteminių paslaugų kartografavimas ir prognozavimas urbanizuotose teritorijoseItem type:Project, Nacionalinis / National2023-04-01 - 2026-03-31; ; . Projekto tikslas: Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, ir manoma, kad netrukus šis skaičius dar išaugs. Miestų teritorijų augimas mažina ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas. Ekosisteminės paslaugos (EP) yra labai svarbios žmonių gerovei, todėl būtina suvokti, kaip žemėnauda ir klimato kaita paveiks jų teikimą miestuose. Miestų plėtra yra vienas iš didžiausią poveikį ekosistemų degradacijai darančių veiksnių. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur didieji miestai yra vieni sparčiausiai augančių Europoje. Europoje ir Lietuvoje atlikta nedaug žemėnaudos ir klimato kaitos poveikio EP tyrimų. Suprasti, kaip žemėnauda ir klimato kaita ateityje paveiks miestų teritorijas, yra labai svarbu siekiant užtikrinti miestų gyvybingumą. Projekto „Ekosisteminių paslaugų miesto teritorijose kartografavimas ir prognozavimas” (MAFESUR) tikslas – ištirti žemėnaudos ir klimato kaitos poveikį EP teikimui trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bus vertinami 3 būsimi žemėnaudos ir 3 klimato scenarijai iki 2050 metų. Kiekvienoje tiriamoje vietovėje bus kartografuojamos 2 reguliavimo ir 2 aprūpinimo EP ištekliai. Iš viso kiekvienam miestui bus parengti 9 scenarijai ir 36 EP sluoksniai.
Numatytos veiklos:
Suinteresuotųjų šalių įtraukimas, literatūros apžvalga ir duomenų rinkimas. Žemėlapių sudarymas ir būsimų žemėnaudos pokyčių prognozavimas pagal skirtingus klimato scenarijus. EP žemėlapių sudarymas ir prognozavimas.MAFESUR rezultatai bus platinami įvairiais kanalais, kad pasiektų visas visuomenės grupes ir padėtų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valdžios institucijoms gauti mokslu pagrįstos informacijos geresniam miestų planavimui ir gyvenimui juose. MAFESUR suteiks patikimą informaciją, kuri padės tiriamoms teritorijoms tapti atsparesnėmis. Projektas padės Lietuvai įgyvendinti nacionalines (pvz., Lietuvos vizija 2050), ir prisidėti įgyvendinant regionines (pvz., ES biologinės įvairovės strategija 2030) ir pasaulines (pvz., JT darnaus vystymosi tikslai) strategijas.
34 Marijampolės savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo teikiant socialines paslaugas vystymasItem type:Project, Nacionalinis / National2025-05-01 - 2025-12-31; . Projektu siekiama ištirti Marijampolės savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą teikiant socialines paslaugas bei parengti mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstas praktines gaires – rekomendacijas jų bendradarbiavimo vystymui. Projekto veiklos apims viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo teorinių prielaidų analizę bei situacijos Marijampolės savivaldybėje analizę, identifikuojant esamus Marijampolės savivaldybės administracijos ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo teikiant socialines paslaugas mechanizmus. Šių duomenų pagrindu, bus formuojamas empirinis (kokybinis) tyrimas, skirtas ištirti jų bendradarbiavimo specifiškumą, trikdžius ir vystymo galimybes. Siekiant užtikrinti projekto rezultatų praktinį pritaikomumą ir pozityvų poveikį pietvakarių Lietuvos regionui, tyrimo išvados ir rekomendacijos bus pristatomos visiems suinteresuotiesiems bei vykdoma rezultatų sklaida plačiajai visuomenei.
37 Švietimo įstaigų tinklo pertvarka Marijampolės ir Šakių savivaldybėse: politinių sprendimų poveikio analizėItem type:Project, Nacionalinis / National2025-05-01 - 2025-12-31; . Šis mokslinis tyrimas skirtas analizuoti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos procesus dviejose savivaldybėse, siekiant atskleisti, kaip politiniai sprendimai dėl tinklo optimizavimo įgyvendinami vietiniu lygmeniu, kokie pertvarkos modeliai pasirenkami ir kokį poveikį šie sprendimai daro švietimo įstaigoms bei pačiam regionui. Tyrime bus nagrinėjami savivaldybių sprendimų priėmimo kontekstai, vertinamos pertvarkos pasekmės instituciniu, socialiniu ir teritoriniu požiūriais. Poveikio vertinimas apims tiek kiekybinius rodiklius (mokinių, pedagogų, įstaigų skaičiaus pokyčius, atstumus iki artimiausių mokyklų), tiek kokybinius aspektus (vietos bendruomenių reakcijas, ugdymo kokybės suvokimą, socialinį poveikį). Tyrimas prisidės prie geresnio švietimo politikos įgyvendinimo mechanizmų supratimo ir regioninės švietimo sistemos plėtros sprendimų pagrindimo.
58 Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimasItem type:Project, Nacionalinis / National2017-12-27 - 2021-12-26; ; . Projekto tikslas – parengti nacionalinių ekosistemų paslaugų (EP) vertinimo ir žemėlapių sudarymo sistemą, geriau suprasti santykius tarp ekosistemų, biologinės įvairovės ir žmonių gerovės Lietuvoje ir nustatyti socialinius ir ekonominius pokyčių veiksnius, veikiančius EP pasiūlą. Projektui įgyvendinti numatytos 5 veiklos (WP)1) koncepcinių rėmų EP klasių tipų ir jų veikiančių socialinių bei ekonominių pokyčių veiksnių analizei sukūrimas; 2) suinteresuotųjų šalių, įvairių sričių ir sektorių, įtraukimo į EP vertinimo ir pokyčių veiksnių analizės bei šių šalių gebėjimų ugdymo modelio sukūrimas; 3) nacionalinis EP vertinimas ir kartografavimas pagal CICES klasių tipus, bei pokyčių veiksnių, susijusių su EP, analizė; (4) atvejo studijų lygmens EP analizė, įgyvendinant konkrečios teritorijos geoerdvinius modelius ir (5) Geoportalo projektavimas ir įgyvendinimas generuojamų geoerdvinių darbų vizualizavimui ir dalinimuisi. Siekiamas rezultatas: LINESAM projekto rezultatai padidins EP rodiklių žinias ir pritaikymą viešajame ir privačiajame sektoriuose, nustatys kliūtis suinteresuotosioms šalims naudojant EP metodą ir užtikrins vienodą ir suderintą duomenų mainų ir suinteresuotųjų šalių dalyvavimo metodą.
13 Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų ekosistemų paslaugų kartografavimas bei vertinimasItem type:Project, Projektas „Lietuvos nacionalinių ir regioninių parkų ekosistemų paslaugų kartografavimas ir vertinimas” (MALPES) siekia praplėsti žinias apie gamtos parkų bei žmonių gerovės santykį kartografuojant bei vertinant aktualiausias ekosistemų paslaugas (EP), teikiamas nacionalinių bei regioninių parkų Lietuvoje (toliau – nacionaliniai parkai). šioje srityje tyrimai nėra gausūs ir labiausiai atsiskleidžia per vykdytas projektines veiklas Lietuvoje. Projektas siekia kartografuoti bei įvertinti EP paklausą ir pasiūlą. 2 reguliavimo, 2 aprūpinimo, 2 kultūrinės EP bus įvertintos ir kartografuotos nacionaliniu lygiu. Gilesnė 3EP analizė, atliekama atvejo studijose, dalininkų pasirinktuose parkuose, unikaliuose savo geografine vietove bei struktūra. Kiekviename lokalios atvejo studijos parke bus analizuojama 1 reguliavimo, arba 1 aprūpinimo, arba 1 kultūrinės EP pasiūla ir paklausa. MALPES įgyvendinimas leis geriau suprasti nacionalinių parkų reguliavimo, aprūpinimo ir kultūrinių EP paklausą bei pasiūlą skirtingais lygmenimis. 2 darbo paketai (DP) nusako vykdomas veiklas ir projekto rezultatus. DP1 apima dalininkų identifikavimą, jų įtraukimą parenkant EP vertinimui nacionaliniu be vietiniu lygiu, EP vertinimo indikatorių ir metodų išgryninimą, duomenų rinkimą bei duomenų bazės kūrimą. DP2 apima parinktų ES kartografavimą ir vertinimą nacionaliniu lygiu, detalią atvejo studijų vietų EP pasiūlos bei paklausos analizę naudojant skraidykle fiksuotas aukštos raiškos nuotraukas, EP pasiūlos ir paklausos vaidmens žmonių gerovei vertinimą, bei rekomendacijų ir gairių teikimą sprendimų priėmėjams ir teritorijų planuotojams. Projekto rezultatai leis pagilinti žinias apie nacionalinių parkų teikiamų EP poveikį žmonių gerovei. rezultatai taip pat reikšmingi sprendimų priėmėjams, planuotojams, siekiantiems perprasti EP bei prisidedant prie nacionalinių ir tarptautinių gamtosauginių siekinių (pvz. Darnaus vystymosi tikslų, Aichi bioįvairovės siekinių, Biologinės įvairovės konvencijos ir kt.).
20 Lietuvos ežerų ekosisteminės paslaugos: klimato ir žemės naudojimo pokyčių poveikisItem type:Project, Nacionalinis / National2021-06-22 - 2023-06-21; ; . Projektu LACLAN (Lietuvos ežerų ekosistemos paslaugos: klimato ir žemės naudojimo pokyčių poveikis angl. Lithuanian lake ecosystem services: impacts of climate and land-use change) siekiama pagerinti žinias apie ekosistemų paslaugas (EP) ir jų indėlį į žmonių gerovę Lietuvoje, įvertinant ir atvaizduojant svarbiausias įvairių ežerų teikiamas EP skirtingomis laiko-erdvės skalėmis.Taip pat, projekte tiriama, kaip būsimi klimato ir žemės naudojimo pokyčiai daro įtaką aprūpinimui ežero EP tiriamaisiais scenarijais. Projektas suskirstytas į dvi veiklas: 1) Literatūros apžvalga, svarbiausių Lietuvos ežerų EP identifikavimas kartu su suinteresuotosiomis šalimis, rodiklių identifikavimas, scenarijų kūrimas, metodikos parinkimas ir duomenų rinkimas; 2) nacionalinio masto EP žemėlapių sudarymas ir vertinimas iš laiko perspektyvos (įskaitant ateities scenarijus); didelės skiriamosios gebos UAV (bepiločių orlaivių) vaizdai atvejo analizės lygiu ežerams, turintiems reikšmingą socialinę-ekonominę veiklą, susijusią su aprūpinimo, reguliavimo ir kultūrinėmis EP; teikti siūlymus ir rekomendacijas dėl aplinkos politikos ir valdymo. Projekto rezultatai prisidės prie ežerų teikiamų EP pažangos ir padės suprasti sudėtingą sąveiką socioekologinėse sistemose. Taip pat, analizuojamų būsimų klimato ir žemės naudojimo scenarijų įtaka EP teikimui, labai aktuali valdžios institucijoms, sprendimų priėmėjams ir planuotojams, siekiant atskleisti ežerų teikiamų EP vaidmenį ir paremti įvairių nacionalinių ir tarptautinių aplinkos politikos krypčių įgyvendinimą (pvz., Lietuvos nacionalinė aplinkos strategija, Vandens pagrindų direktyva, Europos Sąjungos biologinės įvairovės strategija iki 2030 m., Europos žaliasis kursas, Paryžiaus klimato susitarimas ir JT darnaus vystymosi tikslai). Galutinė geoduomenų bazė bus prieinama suinteresuotosioms šalims, sprendimų priėmėjams ir plačiąjai visuomenei, siekiant didinti žinomumą apie ežerų ekosistemų vaidmenį teikiant paslaugas ir jų svarbą žmonių gerovei.
23