Viešojo administravimo institutas / Institute of Public Administration

Magistro baigiamojo darbo tema „Nuolatinio tobulinimo metodikų (KAIZEN, LEAN, PDCA) taikymas ugdymo įstaigose: galimybės ir iššūkiai“ aktualumą lemia nuolat besikeičianti švietimo aplinka, didėjantys visuomenės ir darbo rinkos lūkesčiai, spartėjanti technologijų plėtra, švietimo standartų globalizacija, o įprasti, tradiciniai ugdymo(si) modeliai ne visada užtikrina kokybišką ugdymą. Tyrimo tikslas – išanalizuoti nuolatinio tobulinimo metodikų (KAIZEN, LEAN, PDCA) taikymo galimybes ir iššūkius Lietuvos ugdymo įstaigų veikloje. Pirmoje baigiamojo darbo dalyje nustatyta, kad LEAN, KAIZEN, PDCA diegimas ugdymo įstaigoje prisideda prie mokymosi procesų nuolatinio tobulinimo diegiant ugdymo inovacijas, leidžia priimti sprendimus, grindžiamus duomenimis, skatina visų švietimo bendruomenės narių įtraukimą ir įsitraukimą į ugdymo procesų tobulinimą, sąlygoja pedagogų profesinį tobulėjimą. Antroje baigiamojo darbo dalyje parengta tyrimo metodologija, pagal kurią buvo atliktas pusiau struktūruotas interviu su 10 Lietuvos mokyklose dirbančių pedagogų. Trečioje baigiamojo darbo dalyje atlikus pusiau struktūruotą interviu nustatyta, kad nuolatinio tobulinimo metodikos yra gerai žinomos pedagogams ir naudojamos Lietuvos ugdymo proceso planavimui, stebėjimui, analizei. Kita vertus, LEAN, KAIZEN, PDCA metodikų taikymas praktikoje susiduria su tokiais iššūkiais kaip ugdymo įstaigos vadovo lyderystės stoka, laiko trūkumas, nevienodas mokytojų įsitraukimas ir aiškios metodikų diegimo ir taikymo strategijos stoka.

Daugelio Europos šalių švietimo sistemos susiduria su mokytojų trūkumo problema, ne išimtis ir Lietuvos švietimo sistema. Į pedagogų švietimo sistemoje trūkumą siūloma žvelgti kaip į kompleksinę problemą, susijusią ne tik su nepakankama švietimo sistemos regeneracija, bet ir su nepakankamomis pastangomis išlaikyti jau mokyklose dirbančius pedagogus. Atsižvelgiant į pedagogų trūkumo priežasčių kompleksiškumą, darbe pasirinkta kitaip žvelgti į pedagogų išlaikymo švietimo sistemoje problemą, ją analizuojant ne per pasitraukimo iš darbo ar profesijos priežasčių prizmę, bet per veiksnius, galinčius darbuotoją veikti apsaugančiai bei stiprinančiai. Darbe sutelkiamas dėmesys į pedagogų suvokiamą organizacinę paramą, įsitraukimą į darbą bei jų sąsajas su pedagogų ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. Tyrimo tikslas - nustatyti pedagogų suvokiamos organizacinės paramos, įsitraukimo į darbą sąsajas su ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pedagogų trūkumo ir išlaikymo problematiką Lietuvoje bei tarptautiniame kontekste. 2. Išanalizuoti suvokiamos organizacinės paramos sampratą bei jos reikšmę darbuotojų išlaikymui organizacijoje. 3. Išanalizuoti įsitraukimo į darbą sampratą bei jo reikšmę darbuotojų išlaikymui organizacijoje. 4. Ištirti pedagogų suvokiamą organizacinę paramą, įsitraukimą į darbą ir ketinimą palikti mokyklą ar pedagogo profesiją pagal sociodemografinius rodiklius (lytį, amžių, pedagoginio darbo stažą, turimą darbo krūvį bei vietovės tipą, kurioje mokykla įsikūrusi). 5. Nustatyti pedagogų suvokiamos organizacinės paramos, įsitraukimo į darbą sąsajas su ketinimu palikti mokyklą ar pedagogo profesiją. 6. Įvertinti, ar pedagogų įsitraukimas į darbą tarpininkauja ryšiui tarp suvokiamos organizacinės paramos bei ketinimo palikti mokyklą ir pedagogo profesiją. Tyrime dalyvavo 200 pedagogų, dirbančių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose. Didesnę respondentų dalį 86,5 proc. ( N = 173) sudarė moterys, tuo tarpu vyrų dalis buvo mažesnė - 11,5 proc. (N = 23). Nedidelė respondentų dalis, t. y., 2,0 proc. (N = 4) nenorėjo nurodyti savo lyties. Tyrimo anketa buvo sudaryta iš keturių dedamųjų dalių: sociodemografinių klausimų, trijų atvirų klausimų, suvokiamos organizacinės paramos skalės (SPOS-8) (Eisenberger ir kt., 1986), Utrechto įsitraukimo į darbą skalės (UWES- 9) (Schaufeli, Bakker, 2004; 2006) bei pedagogų ketinimo palikti mokyklą ir pedagogo profesiją skalės (McInerney ir kt., 2015). Pagrindiniai tyrimo rezultatai atskleidė, kad pedagogų suvokiama organizacinė parama yra statistiškai reikšmingai neigiamai susijusi su abiem ketinimo palikti (profesiją ar mokyklą) rodikliais bei statistiškai reikšmingai teigiamai susijusi su įsitraukimu į darbą bei visomis jo dimensijomis. Pedagogai su aukštesniu suvokiamos paramos rodikliu nurodė esantys labiau įsitraukę į savo darbą bei mažiau ketinantys palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Tyrime įsitraukimas į darbą buvo statistiškai reikšmingai neigiamai susijęs su ketinimu palikti pedagogo profesiją ar mokyklą, t. y., labiau įsitraukę į darbą pedagogai buvo mažiau linkę nurodyti ketinantys palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Nustatytas reikšmingai teigiamas ryšys tarp ketinimo palikti mokyklą ir ketinimo palikti pedagogo profesiją – pedagogai dažniau ketinantys palikti mokyklą, nurodė dažniau ketinantys palikti ir pedagogo profesiją. Taip pat nustatyta, kad įsitraukimas į darbą tarpininkauja ryšiui tarp suvokiamos organizacinės paramos ir ketinimo palikti pedagogo profesiją ar mokyklą. Suvokiama organizacinė parama ne tik tiesiogiai susijusi su pedagogų ketinimu palikti mokyklą ar profesiją, bet ir didina pedagogų įsitraukimą į darbą, kuris savo ruožtu mažina pedagogų pasitraukimo iš mokyklos ar pedagogo profesijos ketinimą.

Nagrinėti organizacijos veiklą, jos gebėjimą reaguoti į išorinius ir vidinius pokyčius, prisitaikyti prie naujų iššūkių yra itin aktualu, kadangi tai leidžia suprasti, kaip globalaus pasaulio dinamikoje organizacija veikia, kaip greitai geba įžvelgti rizikas ir kaip valdymo sprendimai daro įtaką organizacijos veiklos efektyvumui, darbuotojų motyvacijai ir strateginių tikslų įgyvendinimui. Organizacijos struktūros pokyčių analizė suteikia galimybę įvertinti, kaip buvo paskirstytos funkcijos organizacijoje, koks organizacinės struktūros pertvarkymas įvyko ir kaip, įgyvendinant organizacijos strategiją, organizacijos struktūros pokyčiai atliepė vadovų, klientų ir darbuotojų lūkesčius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir teritoriniuose skyriuose iki šiol vykstantys reikšmingi pokyčiai lemia būtinybę analizuoti jų pobūdį, priežastis, pokyčių valdymo procesus ir jų poveikį darbuotojams ir draudėjams (klientams). Analizuojant Fondo valdybos valdymo struktūros pokyčių svarbą ir reikšmę organizacijai, siekiama suprasti, kaip organizacijos struktūros pertvarkymas ir tinkamai parinkta valdymo struktūra prisideda prie visos organizacijos plėtros ir tvarumo. Fondo valdybos veiklos ir valdymo struktūros pokyčių 2020–2024 m. laikotarpiu tyrimas yra aktualus, nes visuomenėje, valstybėje ir jos valdymo sistemoje vykstantys pokyčiai daro įtaką įvairioms žmonių gyvenimo sritims ir kartu lemia institucijų kaitą bei transformaciją. Technologinė pažanga ir dinamiška išorinė aplinka skatina pertvarkyti arba reorganizuoti esamą organizacijos veiklos modelį. Toks tyrimas padėtų suprasti, kaip, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, organizacijos veiklos ir struktūros pokyčiai įgyvendinami praktikoje. Vadovaujantis Vyriausybės priimtu nutarimu bei Valstybės kontrolės rekomendacijomis 2020- 2024 metu laikotarpyje buvo įvykdyti Fondo valdybos veiklos ir valdymo struktūros pokyčiai. Pirmojo etapo metu Fondo administravimo įstaigų sumažėjo nuo 13 iki 11. Antrojo etapo metu vykdant reorganizaciją Fondo valdybos teritorinių skyrių skaičius dar labiau sumažintas prie 3 tęsiančių veiklą skyrių prijungus dar 6 skyrius: Šiaulių ir Utenos skyriai prijungti prie Panevėžio skyriaus, Klaipėdos skyrius prijungė Šilalės ir Mažeikių skyrius, o Alytaus ir Marijampolės skyriai prijungti prie Kauno teritorinio skyriaus. Fondo valdybos veiklos ir valdymo struktūros pokyčių, kurie įvyko 2020-2024 m., analizė parodė, kad šiuos pokyčius lėmė objektyvūs išorinės aplinkos veiksniai: politiniai -teisiniai, technologiniai, ekonominiai, siekis optimizuoti Fondo valdybos ir jai pavaldžių Fondo administravimo įstaigų apskaitos procesus bei supaprastinti Fondo valdybos organizacinę valdymo struktūrą. Šie pokyčiai paskatino peržiūrėti veiklos procesų valdymą organizacijoje, siekiant standartizuoti ir centralizuoti organizacijos vykdomas funkcijas. Atliktos apklausos duomenimis, pokyčiai, kurie įvyko 2020-2024 m. laikotarpyje, šios apklausos dalyvių vertinami kaip reikalingi, tačiau tuo pačiu yra abejojama dėl jų naudos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad nepakankamai aiški komunikacija ar jos trukumas gali sąlygoti nepakankamą įvykusių pokyčių priežasčių supratimą.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos ir įvertinamos motyvavimo priemonės taikomos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato padaliniuose dirbantiems policijos pareigūnams. Tyrimo problema siejama su klausimu, kokios motyvavimo priemonės šiuo metu taikomos ir kaip jo s galėtų būti tobulinamos, siekiant didesnio pareigūnų įsitraukimo ir pasitenkinimo darbu. Darbo tikslas – išanalizuoti policijos pareigūnams taikomas motyvavimo priemones, nustatyti problemines sritis ir pateikti siūlymus motyvavimo sistemai tobulinti. Tyrime taikytas kokybinis metodas – organizuotos diskusinės grupės (angl. Focus group) ir atlikti pusiau struktūruoti interviu. Tyrimo metu siekta įvertinti, kaip skirtinguose policijos komisariatuose dirbančius pareigūnus veikia motyvavimo priemonės, taip pat išskirti svarbiausius nefinansinius veiksnius, motyvavimo priemones, taip pat išskirti svarbiausius nefinansinius veiksnius, darančius poveikį jų motyvacijai. Tyrimo rezultatai parodė, kad teisiškai reglamentuotos motyvavimo priemonės dažniausiai vertinamos kaip ribotai veiksmingos ir labiau veikia kaip sulaikantys, o ne skatinantys veiksniai. Nustatyta, kad didelę reikšmę motyvacijai turi organizacinė aplinka – ypač vadovavimo stilius, komunikacija, darbo krūvio pasiskirstymas ir sprendimų priėmimo praktika. Taip pat išryškėjo, kad darbo prasmės suvokimas išlieka vienu svarbiausių motyvaciją palaikančių veiksnių, tačiau jį silpnina biurokratizacija, orientacija į formalius rodiklius ir vertybiniai neatitikimai. Socialinės garantijos dažniau suvokiamos kaip stabilumą užtikrinantis, bet ne motyvuojantys veiksnys, o jų neapibrėžtumas mažina pasitikėjimą organizacija. Remiantis tyrimo rezultatais pateikti siūlymai orientuoti į motyvavimo sistemos tobulinimą, organizacinės aplinkos gerinimą ir didesnį pareigūnų įtraukimą į sprendimų priėmimą.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas Lietuvos agentūrų steigimas nacionalinio saugumo srityje per veikiančių agentūrų (agentūra, biuras, centras, departamentas), kurios yra specialiojo statuso subjektai, patirtį. Išskiriami veiklos efektyvumą lemiantys veiksniai ir svarbios perspektyvos vertinant naujos agentūros veikiančios nacionalinio saugumo srityje steigimą. Pirmoje dalyje analizuojama NVV teorijos reikšmė decentralizuotam valdymui ir agentūrų reikšmė nacionalinio saugumo architektūroje, analizuojami trijų ES agentūrų saugumo srityje steigimo reglamentai ir parodomas jų pokytis. Antroje dalyje pagrindžiama pasirinkta tyrimo metodologija, aprašoma kaip bus atliekamas kokybinis tyrimas. Trečioje dalyje analizuojamos pasirinktos trys, agentūros sąvoką atitinkančios ir specialiojo statuso subjekto statusą turinčios, Lietuvos viešojo sektoriaus įstaigos – Išteklių agentūra prie LR VRM, Lietuvos kriminalinės policijos centras ir Bendrasis pagalbos centras. Mokslinio darbo pabaigoje pateikiamas tyrimo rezultatų apibendrinimas, išvados ir rekomendacijos.

Magistro darbo tema – „Darbo sąlygų poveikis švietimo pagalbos specialistų išlaikymui ir trūkumo mažinimui Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinkle“. Temos aktualumą lemia didėjantis švietimo pagalbos poreikis, augantys įtraukties reikalavimai ir išliekantis specialistų trūkumas. Darbo problema siejama su tuo, kad nėra pakankamai aišku, kurie darbo sąlygų kokybės komponentai labiausiai veikia švietimo pagalbos specialistų ketinimą likti dirbti. Darbo tikslas – įvertinti darbo sąlygų kokybės veiksnių poveikį švietimo pagalbos specialistų išlaikymui ir nustatyti, kurie darbo aplinkos komponentai labiausiai lemia jų ketinimą likti dirbti. Darbo uždaviniai: išanalizuoti darbo sąlygų kokybės teorinius ir praktinius aspektus, nustatyti, kaip Vilniaus miesto švietimo pagalbos specialistai vertina savo darbo sąlygas, ir statistiškai įvertinti, kurie darbo sąlygų komponentai reikšmingai prognozuoja specialistų išlaikymą. Tyrimas atliktas taikant kiekybinę metodologinę prieigą ir skerspjūvio tyrimo dizainą. Duomenys rinkti anonimine anketine apklausa. Tyrime dalyvavo 65 Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys švietimo pagalbos specialistai. Duomenų analizei taikyta aprašomoji statistika, Cronbacho alfa koeficiento skaičiavimas, Pearsono koreliacinė analizė ir daugialypė regresinė analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad statistiškai reikšmingi specialistų išlaikymo prognozuotojai buvo vaidmenų aiškumas, vadovavimo kokybė ir perdegimas. Nustatyta, kad aiškesnis vaidmenų pasiskirstymas ir geresnė vadovavimo kokybė stiprina specialistų ketinimą likti dirbti, o didesnis perdegimas jį silpnina. Darbo krūvis ir laiko struktūra bei organizacinė parama statistiškai reikšmingo poveikio specialistų išlaikymui neturėjo. Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad specialistų trūkumo mažinimas turėtų būti siejamas ne tik su naujų darbuotojų pritraukimu, bet ir su darbo sąlygų gerinimu, aiškesniu funkcijų paskirstymu, stipresniu vadovų palaikymu ir perdegimo prevencija. Darbą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados, šaltinių sąrašas ir priedai. Pirmajame skyriuje pateikiamas teorinis darbo pagrindimas, antrajame – tyrimo metodologija, trečiajame – empirinio tyrimo rezultatai ir jų analizė.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamos jaunų pedagogų pritraukimo ir motyvavimo strategijos Lietuvos švietimo sistemoje. Teorinėje darbo dalyje aptariama jaunų pedagogų pritraukimo samprata žmogiškųjų išteklių valdymo kontekste, nagrinėjami pritraukimą lemiantys veiksniai, kartų teorijos konceptualinė reikšmė darbo rinkoje bei jaunų pedagogų pritraukimo situacija Lietuvoje tarptautinių tyrimų kontekste. Taip pat analizuojami pedagogų motyvavimą lemiantys veiksniai ir jaunų pedagogų išlaikymo švietimo sistemoje iššūkiai. Empirinėje dalyje, atlikus kiekybinį tyrimą, siekiama nustatyti, kokie veiksniai daro didžiausią įtaką jaunų pedagogų sprendimui dirbti švietimo sistemoje ir jų motyvacijai tęsti profesinę veiklą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos.

Šiame magistro darbe nagrinėjamos neformaliojo ugdymo galimybės Širvintų rajono kaimo gimnazijose. Dėmesys skiriamas ne tik pačioms veikloms, bet ir jų prieinamumui. Nuo sąlygų, sudarytų neformaliojo ugdymo veikloms, priklauso, kokias veiklas pasirenka mokiniai. Tema „Neformaliojo ugdymo teikiamų paslaugų, Širvintų rajono kaimo gimnazijose, analizė“ pasirinkta todėl, kad neformaliojo ugdymo galimybės kaimo mokyklose vis dar nevienodos – vienur veiklų pakanka, kitur jos ribotos arba sunkiai pasiekiamos. Rašant darbą nagrinėta neformaliojo ugdymo situacija konkrečiose kaimo gimnazijose, remtasi tiek teoriniais šaltiniais, tiek objektyviais duomenimis. Analizuojant literatūrą išryškėjo, kad neformalusis ugdymas laikomas svarbia ugdymo dalimi, tačiau praktikoje jo įgyvendinimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Darbe taikyti informacijos rinkimo ir tyrimo metodai: naudoti statistiniai duomenys, kurie leido pamatyti bendrą vaizdą – kokiose ir kiek mokinių dalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose, o struktūrizuoto interviu metodo metu kalbėtasi su pedagogais ir savivaldybės darbuotojais, todėl išaiškėjo kasdienė praktika: kaip neformaliojo ugdymo veiklos vyksta, su kokiais sunkumais susiduriama jas planuojant ir įgyvendinant. Surinkta medžiaga parodė, kad situacija gimnazijose labai skiriasi. Vienoje gimnazijoje mokiniai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, kitoje – mokinių, dalyvaujančių neformaliojo ugdymo veiklose, skaičius mažesnis, o neformaliojo ugdymo veiklų skaičius ribotas. Jis priklauso nuo to, ką gali pasiūlyti pati mokykla. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vien pasiūlos neužtenka. Mokiniai dažniau renkasi veiklas, kurios jiems įdomios, kurių metu jaučiasi gerai. Nemažą įtaką turi ir mokytojo asmenybė. Svarbūs ir kiti dalykai: ar patogu grįžti namo, ar veiklos vyksta tinkamu laiku, ar nereikia papildomų išlaidų. Galima pastebėti, kad neformaliojo ugdymo prieinamumas kaimo gimnazijose priklauso nuo kelių veiksnių: pasiūlos, noro dalyvauti ir atsirandančių kliūčių. Jei kliūtys nepašalinamos ir problemos neišsprendžiamos, net ir įdomios veiklos lieka mažiau lankomos. Magistrinio darbo išvados ir pasiūlymai yra pritaikyti aktualioms situacijoms ir problemoms, su kuriomis susiduria gimnazijos ir savivaldybė organizuodamos ir įgyvendindamos neformaliojo ugdymo veiklas. Tyrimas padeda geriau suprasti, kaip neformalusis ugdymas įgyvendinamas konkrečiame rajone ir pateikiami pasiūlymai turintys įtakos pokyčiams. Magistro studijų metu darbo autorė dalyvavo mokslinėje veikloje – skaitė pranešimą „Neformaliojo ugdymo paslaugų galimybės kaimo gimnazijoje“ Kauno technologijos ir Mykolo Romerio universitetų studentų mokslinėje konferencijoje „Thesis and Toffe“.

Magistriniame darbe analizuojamas Švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ poveikis Raseinių rajono bendrojo ugdymo mokyklų mikroklimatui. Tyrimo aktualumą lemia švietimo sistemoje vykstantys struktūriniai pokyčiai ir poreikis vertinti jų poveikį ne tik ugdymo rezultatams, bet ir mokyklos bendruomenės socialinei bei emocinei aplinkai. Mokyklos mikroklimatas laikomas svarbiu ugdymo kokybės, mokytojų profesinės savijautos ir bendruomenės funkcionavimo veiksniu, todėl būtina empiriškai įvertinti, kaip nacionalinės švietimo iniciatyvos atsispindi kasdienėje mokyklų veikloje. Tyrimo objektas – bendrojo ugdymo mokyklų mikroklimatas Raseinių rajono savivaldybėje. Tyrimo dalykas – mikroklimato pokyčiai TŪM programos įgyvendinimo kontekste. Darbo tikslas – įvertinti TŪM programos poveikį bendrojo ugdymo mokyklų mikroklimatui Raseinių rajone. Tyrime iškelti uždaviniai: išanalizuoti mokyklos mikroklimato sampratą ir dimensijas, aptarti TŪM programos tikslus bei kryptis, nustatyti mikroklimato ypatumus Raseinių rajono mokyklose ir įvertinti TŪM poveikį, lyginant programoje dalyvavusių ir nedalyvavusių mokyklų mikroklimato vertinimus. Tyrimas grindžiamas pragmatine paradigma ir taikoma mišri metodologinė prieiga (angl. mixed methods research), derinanti kokybinius ir kiekybinius tyrimo metodus. Empirinėje dalyje atliktas pusiau struktūruotas interviu su mokyklų administracijos atstovais bei anketinė apklausa, skirta pedagogams. Tyrimo duomenys analizuoti taikant teminę (kokybinių duomenų) ir statistinę (kiekybinių duomenų) analizę. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendras mokyklų mikroklimatas Raseinių rajone vertinamas teigiamai, tačiau skirtingos jo dimensijos pasižymi nevienoda raiška. Stipriausi mikroklimato aspektai yra tarpasmeniniai santykiai, bendruomeniškumas ir profesinis bendradarbiavimas, o silpnesni – psichologinis saugumas, emocinė atmosfera, teisingumas ir darbo organizavimas. Lyginamoji analizė atskleidė, kad TŪM programoje dalyvaujančiose mokyklose mikroklimatas pasižymi didesniu dinamiškumu, pokyčių intensyvumu ir organizaciniu aktyvumu, tačiau kartu išryškėja didesnis darbo krūvis ir įtampa. Nustatytas reikšmingas skirtumas tarp administracijos ir pedagogų vertinimų – administracija TŪM poveikį vertina palankiai, o pedagogai mikroklimatą šiose mokyklose vertina prasčiau nei nedalyvaujančiose mokyklose. Statistinė analizė parodė, kad bendras mikroklimatas reikšmingai palankiau vertinamas TŪM programoje nedalyvavusiose mokyklose (p < 0,05), todėl iškelta hipotezė nepasitvirtino. Apibendrinant galima teigti, kad TŪM programa stiprina organizacinius mokyklos veiklos aspektus, tačiau jos poveikis mikroklimatui yra kompleksiškas ir nevienareikšmis. Organizaciniai pokyčiai ne visada lemia palankesnę pedagogų darbo patirtį, todėl siekiant tvaraus mikroklimato gerinimo būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp pokyčių įgyvendinimo ir pedagogų profesinės gerovės. Darbo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos švietimo politikos formuotojams, įgyvendinimo institucijoms ir mokyklų bendruomenėms, orientuotos į mikroklimato stiprinimą, pedagogų darbo krūvio mažinimą, psichologinio saugumo didinimą bei įtraukios organizacinės kultūros kūrimą.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas projektinio valdymo taikymas viešojo valdymo institucijoje. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos viešojo valdymo paradigmos, jų raida ir reikšmė organizuojant viešojo sektoriaus veiklą. Antrojoje darbo dalyje aptariama projekto samprata ir projektinio valdymo esmė, akcentuojant kuriamą vertę viešojo sektoriaus kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pristatomi projektinio valdymo modeliai, skirstomi į tradicinius ir lanksčiuosius, apibūdinamos jiems būdingos charakteristikos, paskirtis ir privalumai. Ketvirtojoje darbo dalyje pristatomas tyrimo metodologinis pagrindas, kuriuo remtasi analizuojant projektinio valdymo taikymą Inovacijų agentūroje. Galiausiai, pateikiami kokybinio tyrimo rezultatų apibendrinimai ir pagrindinės įžvalgos.