Verslo ir ekonomikos institutas / Institute of Busines and Economics
Viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo ir jo poveikio teikiamų paslaugų kokybei nustatymo galimybėsItem type:Project, 2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.
43 Organizacijų atsparumo vertinimo modelisItem type:Project, Nacionalinis / National2020-09-01 - 2022-08-31; . Organizacijų atsparumo koncepcija tampa svarbiu nagrinėjimo objektu dėl neįprastai greitai besikeičiančios ekonominės, socialinės, technologinės aplinkos. Poreikis išgyventi yra svarbus nūdienos organizacijoms, todėl vis plačiau kalbama apie organizacijos atsparumą, kuris įgalina organizacijas ne tik išgyventi krizinį laikotarpį, bet ir jo metu įgytą patirtį panaudoti kaip varomąją jėgą. Projekte keliama mokslinė problema, kokiomis organizacijos atsparumo vertinimo teorinėmis prieigomis grindžiant ir kokius metodinius instrumentus naudojant galima būtų įvertinti organizacijų atsparumą. Projekto tikslas – parengti organizacijos atsparumo vertinimo modelį ir pritaikyti jį empiriškai atliekant tyrimą Lietuvos organizacijose. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys – suformuoti organizacijos atsparumo vertinimo koncepciją ir metodologiją bei atlikti tyrimą Lietuvos įmonėse. Uždaviniui spręsti formuojamos trys veiklos: organizacijos atsparumo teorinis pagrindimas; organizacijos atsparumo vertinimo metodologijos pristatymas; organizacijos atsparumo vertinimas Lietuvos organizacijų atveju.
23 Viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo ir jo poveikio teikiamų paslaugų kokybei nustatymo galimybėsItem type:Project, Nacionalinis / National2021-11-05 - 2023-09-01; . 2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.
26 Korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio ryšių vertinimas Pietų Europos šalyse/Assessing the Links between Corruption and the Shadow Economy in Southern European CountriesItem type:Project, Nacionalinis / National2022-09-01 - 2023-03-31; . Apie projektą: Šešėlinės ekonomikos ir korupcijos reiškiniai plačiai nagrinėjami tiek Lietuvos, tiek užsienio autorių darbuose. Mokslinė literatūra pasižymi gausa mokslinių tyrimų, kuriuose analizuojami šešėlinę ekonomiką ir korupciją lemiantys veiksniai bei šių reiškinių sukeltas neigiamas poveikis viešajam ir privačiajam sektoriui. Remianti s atliktais tyrimais, galima teigti, kad Pietų Europos šalyse šie reiškiniai paplitę labiau nei Šiaurės ar Vakarų regionuose. Siekiant parengti kuo efektyvesnes prevencines priemones, būti na turėti informacijos ne tik kokį poveikį šešėlinė ekonomika ir korupcija daro įvairioms sritims, kaip atskiri subjektai, bet ir kaip veikia vienas kitą. Taigi, kyla mokslinė problema –kaip korupcija ir šešėlinė ekonomika sąveikauja tarpusavyje?
Tikslas – įvertinus korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio sąsajas, sukurti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio ryšių vertinimo modelį ir jo veikimą pati krinti Pietų Europos šalių kontekste.
Uždaviniai:
- Išanalizuoti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos tarpusavio ryšių teorinius aspektus.
- Atskleisti tarpusavio ryšių tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių vertinimo metodikas, jų privalumus ir ribotumus.
- Sukurti korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių tarpusavio ryšių vertinimo modelį.
- Parengti tarpusavio ryšių tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių vertinimo metodiką Pietų Europos šalyse.
- Empiriškai įvertinti tarpusavio ryšius tarp korupcijos ir šešėlinės ekonomikos lygių Pietų Europos šalyse.
22 Socioekonominių sistemų darnios plėtros indikatorių daugiakriterinio vertinimo metodologijos tobulinimas, remiantis informacinėmis technologijomisItem type:Project, Nacionalinis / National2024-09-01 - 2026-08-31; . Žmonijos tolimesnės pažangos bendra koncepcija – darni plėtra. Nežiūrint į ilgalaikius ir įvairiapusius tyrimus dar lieka neišspręstų esminių klausimų. Tame tarpe indikatorių reikšmės kiekybinis vertinimas. Taip yra todėl, kad indikatoriai yra kompleksiniai dydžiai, kurie realybėje pasireiškia įvairiais aspektais. Dėl jų skirtingos fizinės prasmės juos atspindintys rodikliai yra išreikšti skirtingomis dimensijomis, jie yra nevienodos svarbos ir pan. Jų apjungimui šiandieną taikomi daugiakriteriniai metodai. Esminis jų trūkumas yra tas, kad visi jie remiasi linijiniu vertinimu, t. y. rodiklio svarba nepriklauso nuo jo reikšmės. Tai prieštarauja gyvenimo realybei, kurioje visi procesai plėtojasi nelijiniškai. Siūloma metodika remiasi nelinijinėmis funkcinėmis priklausomybėmis, kurios leidžia gauti darnios plėtros indikatorių rodiklių išreikštas bedimensines reikšmes, t. y. išreikštas vieningais mato vienetais. Tai ženkliai patobulina esamus daugiakriterinius metodus, nes nereikalingu tampa rodiklių svarbos ekspertinis vertinimas. Rodiklių reikšmių apjungimui į vieną dydį numatoma taikyti integravimo metodikas, kurios remiasi kvadratinėmis ir kubatūrinėmis formulėmis.
28 Šalies žiedinės ekonomikos kompleksinis vertinimasItem type:Project, Nacionalinis / National2022-11-03 - 2024-10-31; . Apie projektą: Ne tik darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, bet ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra vieni iš ES prioritetinių tikslų, o jų įgyvendinimas aktualus kiekviena ES šaliai. Europos Komisijos priimtu veiksmų planu siekiama paspartinti Europos perėjimą prie žiedinės ekonomikos, didinti konkurencingumą pasaulyje, skatinti tvarų ekonomikos augimą, sušvelninti poveikį aplinkai ir kurti naujas darbo vietas. Mokslinės literatūros analizė išryškino žiedinės ekonomikos vertinimo problemą. Šiuo metu vertinant žiedinę ekonomiką yra analizuojamos tik atskiros jos dedamosios, tyrimams trūksta kompleksiškumo, todėl reikalinga metodika, apimanti visas žiedinės ekonomikos dedamąsias, ir kuri leistų nustatyti pasiektą šalių žiedinės ekonomikos lygį.
Projekte keliama mokslinė problema – kaip kompleksiškai įvertinti pasiektą šalies žiedinės ekonomikos lygį?
Projekto tikslas – parengti šalies žiedinės ekonomikos kompleksinio vertinimo metodiką ir pritaikyti ją empiriškai ES šalių pavyzdžiu. Projekto tikslui pasiekti bus išanalizuota naujausia mokslinė literatūra nagrinėjamo objekto atžvilgiu, išgryninti rodikliai ir nustatyti jų reikšmingumai; parengta žiedinės ekonomikos kompleksinio vertinimo metodika ir empiriniais tyrimais patikrinta sudaryta metodika pasirinktų ES šalių pavyzdžiu. Gauti rezultatai bus reikšmingi formuojant kryptingą ES ar šalies žiedinės ekonomikos politiką, kurių pagrindu bus galima priimti efektyvius valdymo sprendimus bei kurti strategijas esamos situacijos gerinimui.
21 The impact of flexibility for retailers on consumer behavior and sustainable consumptionItem type:Project, Nacionalinis / National2021-06-22 - 2023-06-21. 2020 metų pradžioje pasaulį užklupusi pandemija drastiškai paveikė valstybės ir privačių institucijų veiklą bei vartotojų elgesį. Skaitmeninės technologijos, internetas ir elektroninės prekybos plėtra atvėrė vartotojams didesnį pasirinkimą, greitesnį prekių įsigijimą, nepriklausomai nuo gamintojo, tiekėjo situacijos šalies vidaus rinkoje. Mažmeninės prekybos įmonės, prisitaikydamos prie pasikeitusių sąlygų turi pasiruošti tam, kas laukia pandemijai pasibaigus. Mažmeninės prekybos įmonės turės persvarstyti, kaip patenkinti naujai besiformuojančius vartotojų poreikius ir kaip nenukrypti nuo darnaus vartojimo principų. Todėl itin reikšminga tirti ir nustatyti, kaip kinta vartotojų elgsena bei, kokie veiksniai lemia mažmeninės prekybos įmonių elgseną ir jų sėkmę. Projekte keliama mokslinė problema - kaip mažmeninės prekybos įmonių lankstumas paveikia vartotojų elgseną ir darnų vartojimą? Projekto tikslas – išanalizavus mažmeninės prekybos įmonių lankstumo ir darnaus vartojimo teorinius požiūrius parengti mažmeninės prekybos įmonių poveikio vartotojų elgsenai bei darniam vartojimui vertinimo metodologiją ir patikrinti ją Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių kontekste. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys, t.y. atlikus teorinius tyrinėjimus, suformuoti tyrimo metodiką ir atlikti tyrimą bei jo rezultatų vertinimą. Uždaviniui spręsti formuojamos trys veiklos: 1 Veikla: Teorinis pagrindimas; 2 Veikla: Metodologijos formavimas; 3 Veikla: Tyrimo atlikimas ir rezultatų vertinimas; Projekto įgyvendinimo metu apžvelgta ir susisteminta naujausia mokslo literatūra ir suformuota mažmeninės prekybos įmonių poveikio vartotojų elgsenai bei darniam vartojimui vertinimo metodologija sudarys sąlygas atlikti tyrimą, kurio rezultatai bus ne tik unikalūs, bet ir svarbūs vadybos mokslo plėtotei, nes praplės žinias apie vartotojų elgsenos pokyčius ir mažmeninės prekybos poveikį tvariam vartojimui.
13 MODERNĖJIMO POKYČIŲ RAIŠKOS ĮTAKA PILIETINĖS VISUOMENĖS FORMAVIMUISI: TEORINĖS ĮŽVALGOS IR PRAKTINIS PRITAIKOMUMASItem type:Project, Nacionalinis / National2021-03-01 - 2022-12-31. 23 Formalios atitikties problemos ir galimi jų sprendimo būdai kibernetiniame saugumeItem type:Project, Nacionalinis / National2021-06-22 - 2023-06-21; . Didinant pajėgumus ir gerinant kibernetinio saugumo brandą, kibernetinių incidentų skaičius vis dėlto nemažėja. Šiuo projektu siekiama nagrinėti formalios atitikties problemą kibernetinio saugumo srityje. Tema yra inovatyvi ir nauja, nes formalios atitikties klausimai kibernetiniame saugume yra mažai nagrinėti. Mokslinio tyrimo objektas - kibernetinio saugumo reikalavimai ir jų įgyvendinimas. Bus apsiribojama nagrinėti atsirinktus kibernetinio saugumo reikalavimus skirtingose pasaulio valstybėse bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Didelis dėmesys bus skiriamas skirtumams tarp realiosios ir formaliosios atitikties kibernetiniame saugume išgryninti. Projekto tikslas - išanalizavus kibernetinio saugumo reikalavimus įgyvendinančių teisės aktų reguliavimą, atskleisti šioje teisės srityje egzistuojančius teisės aktų įgyvendinimo probleminius aspektus ir neįgyvendinimo priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo variantus. Projekto įgyvendinimo metu bus nagrinėjami kibernetinio saugumo reikalavimai bei juos įgyvendinantys teisės aktai; atskleidžiamas kibernetinio saugumo teisės aktų įgyvendinimo modelis ir nagrinėjamos kylančios formalios atitikties problemos ir neįgyvendinimo priežastys šiame modelyje; formuluojami pasiūlymai kaip galima būtų pagerinti kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimą. Mokslinio tyrimo medžiaga – duomenų ir dokumentų analizė, kuri būtų pastiprinta ekspertų ir kibernetinio saugumo subjektų apklausa. Atlikus mokslinio projekto analizę tyrimo metu gauti rezultatai būtų išspausdinami aukšto lygio moksliniuose žurnaluose, mokslo populiarinimo leidinyje ir skleidžiami tarptautinėje konferencijoje. Mokslinis darbas būtų naudinga ne tik teisėkūros subjektams, bet ir teisininkams - praktikams, konsultuosiantiems klientus šios srities tematika bei rengsiantiems dokumentus dėl kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo.
18