Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20072
Now showing1 - 4 of 4
  • research article[2023][S1][S004][29];
    Giovanni Schiuma
    ;
    ; ; ;
    Equilibrium. Quarterly Journal of Economics and Economic Policy, 2023, vol. 18, no. 2, p. 461-489

    Research background: During the COVID-19 pandemic, public sector entities encountered extraordinary difficulties in maintaining the delivery of public services. They were ill-equipped to operate in the unpredictable circumstances of the pandemic, causing a significant impact on the accessibility and quality of public services. This scenario also highlighted the importance of the resilience of the public sector, which entails an organization's capacity to function in a crisis setting and uncover opportunities that might not have been evident during normal circumstances. Purpose of the article: This study aims to assess development trends within public sector resilience and their impact on the quality of public services. As resilience is realized through a three-phase prism - i.e., Planning, Adaptation, and Enhanced Learning - we hypothesize that Adaptation is endogenously interrelated with Planning and positively affects Enhanced Learning, which in turn positively impacts Service Quality. Methods: Two successive surveys were carried out to examine the links between organizational resilience and Service Quality in the public sector. The first involved interviewing 401 senior managers of the organizations that provide public services in Lithuania to assess their level of organizational resilience. The second survey involved questioning individuals aged 18 and above who had used the services of the previously surveyed organizations. In total, 3,609 public service users were interviewed to gather data on Service Quality. Structural equation modeling was performed to analyze the data collected. Findings & value added: The results of structural equation modeling revealed that Enhanced Learning positively and significantly affects Service Quality. The findings of this study suggest that the bounce-back stage of organizational resilience, i.e., Adaptation, indirectly affects Service Quality through the bounce-forward stage, i.e., Enhanced Learning. Thus, Enhanced Learning acts both as an accelerator of Service Quality and as a moderator of the effect that other stages of organizational resilience have on Service Quality. The primary contribution of this article is its discovery that Service Quality develops from Enhanced Learning, implying that the optimal approach to service provision is based on both newly acquired knowledge and experience gained during challenging times. This enables organizations to transform their service delivery in response to the realities of changing circumstances, thereby creating opportunities to prepare for future challenges from the standpoint of a new equilibrium.

      35  15Scopus© Citations 13
  • book[2022][K2a1][S004][287]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022
      1124  438
  • book[2021][K1a][S004][205];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021

    Pastaraisiais dviem dešimtmečiais auganti socialinė ir ekonominė nelygybė tiek globalioje ekonomikoje, tiek atskirose šalyse įgauna beprecedentį mastą visoje planetoje. Ekonominė nelygybė, sukelianti neigiamas ekonomines, socialines, politines pasekmes, tampa viena aktualiausių globalių problemų, keliančių grėsmę viso pasaulio tvarumui, socialinei ir ekonominei pažangai. Nobelio premijos laureato J. E. Stiglitzo (2012) teigimu, visos socialinės, politinės, ekonominės problemos ir jų tragiškos pasekmės glūdi nelygybėje. Ekonominės nelygybės, kaip globalios problemos, apimtį ir gylį patvirtina pasaulio tyrimų rezultatai. Pirma, pasaulinių tyrimų duomenimis, 10 proc. pasaulio turtingųjų disponuoja daugiau kaip puse (52,10 proc.) visų pajamų, o 1 proc. ypač turtingų žmonių tenka net penktadalis (20,40 proc.) pajamų. Pusė (50 proc.) skurdžiausių pasaulio gyventojų disponuoja tik dešimtadaliu (9,7 proc.) pajamų (World Inequality Database, 2018). Antra, pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. Davose išvakarėse su skurdu ir nepritekliumi kovojanti ne pelno organizacija Oxfam atkreipė dėmesį, kad 26 pasaulio ypač turtingi asmenys valdo tiek pat turto, kiek 3,8 mlrd. skurdžiausiai gyvenančių pasaulio žmonių (1,4 trln. JAV dolerių). Vien per 2018 m. ypač turtingų žmonių turtas išaugo 12 proc. (900 mlrd. JAV dolerių), t. y. kasdien augo po 2,5 mlrd. JAV dolerių. O skurdžiausiųjų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo – per 2018 m. jų valdomo turto vertė sumažėjo 11 proc. (Oxfam International, 2019). Trečia, Lietuvos kasmetiniai turtingiausių žmonių tyrimai (2019) rodo, kad Lietuvoje penki šimtai turtingiausių žmonių valdo 19,56 mlrd. Eur vertės turtą, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios sumos yra sutelkta dešimties Lietuvos turtingiausių asmenų rankose. 2020 m. Lietuvos biudžetas yra net 41 proc. mažesnis nei turtingiausių asmenų valdomo turto vertė – 11,53 mlrd. Eur (Lietuvos Respublikos Seimas, 2019). Šiuolaikinės nelygybės teoriniuose tyrimuose išskirtini du esminiai požiūriai. Pagal pirmąjį – liberalųjį – požiūrį, ekonominė nelygybė yra šiuolaikinės rinkos ekonomikos ir visuomenės aplinkos modernizacijos padarinys. Ekonominė nelygybė yra visiškai pateisinama kaip rinkos ekonomikos rezultatas ir ji turi būti. Šia prasme nelygybė grindžiama remiantis ribinio produktyvumo teorija, kad didesnės pajamos siejamos su didesniu produktyvumu ir didesniu indėliu į visuomenės gerovę. Pagal antrąjį požiūrį – ekonominė nelygybė yra ne visada pateisinama, ir teigiama, kad nelygybė – tai ekonominės sistemos problema, ypač kai ji perauga į perteklinę nelygybę, stabdančią socialinę ekonominę pažangą.

      216  121
  • book[2021][K2a1][S004][211]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021
      696  380