Ekonominė nelygybė: normali ar perteklinė? : monografija

Abstract

Pastaraisiais dviem dešimtmečiais auganti socialinė ir ekonominė nelygybė tiek globalioje ekonomikoje, tiek atskirose šalyse įgauna beprecedentį mastą visoje planetoje. Ekonominė nelygybė, sukelianti neigiamas ekonomines, socialines, politines pasekmes, tampa viena aktualiausių globalių problemų, keliančių grėsmę viso pasaulio tvarumui, socialinei ir ekonominei pažangai. Nobelio premijos laureato J. E. Stiglitzo (2012) teigimu, visos socialinės, politinės, ekonominės problemos ir jų tragiškos pasekmės glūdi nelygybėje. Ekonominės nelygybės, kaip globalios problemos, apimtį ir gylį patvirtina pasaulio tyrimų rezultatai. Pirma, pasaulinių tyrimų duomenimis, 10 proc. pasaulio turtingųjų disponuoja daugiau kaip puse (52,10 proc.) visų pajamų, o 1 proc. ypač turtingų žmonių tenka net penktadalis (20,40 proc.) pajamų. Pusė (50 proc.) skurdžiausių pasaulio gyventojų disponuoja tik dešimtadaliu (9,7 proc.) pajamų (World Inequality Database, 2018). Antra, pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. Davose išvakarėse su skurdu ir nepritekliumi kovojanti ne pelno organizacija Oxfam atkreipė dėmesį, kad 26 pasaulio ypač turtingi asmenys valdo tiek pat turto, kiek 3,8 mlrd. skurdžiausiai gyvenančių pasaulio žmonių (1,4 trln. JAV dolerių). Vien per 2018 m. ypač turtingų žmonių turtas išaugo 12 proc. (900 mlrd. JAV dolerių), t. y. kasdien augo po 2,5 mlrd. JAV dolerių. O skurdžiausiųjų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo – per 2018 m. jų valdomo turto vertė sumažėjo 11 proc. (Oxfam International, 2019). Trečia, Lietuvos kasmetiniai turtingiausių žmonių tyrimai (2019) rodo, kad Lietuvoje penki šimtai turtingiausių žmonių valdo 19,56 mlrd. Eur vertės turtą, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios sumos yra sutelkta dešimties Lietuvos turtingiausių asmenų rankose. 2020 m. Lietuvos biudžetas yra net 41 proc. mažesnis nei turtingiausių asmenų valdomo turto vertė – 11,53 mlrd. Eur (Lietuvos Respublikos Seimas, 2019). Šiuolaikinės nelygybės teoriniuose tyrimuose išskirtini du esminiai požiūriai. Pagal pirmąjį – liberalųjį – požiūrį, ekonominė nelygybė yra šiuolaikinės rinkos ekonomikos ir visuomenės aplinkos modernizacijos padarinys. Ekonominė nelygybė yra visiškai pateisinama kaip rinkos ekonomikos rezultatas ir ji turi būti. Šia prasme nelygybė grindžiama remiantis ribinio produktyvumo teorija, kad didesnės pajamos siejamos su didesniu produktyvumu ir didesniu indėliu į visuomenės gerovę. Pagal antrąjį požiūrį – ekonominė nelygybė yra ne visada pateisinama, ir teigiama, kad nelygybė – tai ekonominės sistemos problema, ypač kai ji perauga į perteklinę nelygybę, stabdančią socialinę ekonominę pažangą.