Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20072
Now showing1 - 10 of 31
  • research article[2023][S1][S004][29];
    Giovanni Schiuma
    ;
    ; ; ;
    Equilibrium. Quarterly Journal of Economics and Economic Policy, 2023, vol. 18, no. 2, p. 461-489

    Research background: During the COVID-19 pandemic, public sector entities encountered extraordinary difficulties in maintaining the delivery of public services. They were ill-equipped to operate in the unpredictable circumstances of the pandemic, causing a significant impact on the accessibility and quality of public services. This scenario also highlighted the importance of the resilience of the public sector, which entails an organization's capacity to function in a crisis setting and uncover opportunities that might not have been evident during normal circumstances. Purpose of the article: This study aims to assess development trends within public sector resilience and their impact on the quality of public services. As resilience is realized through a three-phase prism - i.e., Planning, Adaptation, and Enhanced Learning - we hypothesize that Adaptation is endogenously interrelated with Planning and positively affects Enhanced Learning, which in turn positively impacts Service Quality. Methods: Two successive surveys were carried out to examine the links between organizational resilience and Service Quality in the public sector. The first involved interviewing 401 senior managers of the organizations that provide public services in Lithuania to assess their level of organizational resilience. The second survey involved questioning individuals aged 18 and above who had used the services of the previously surveyed organizations. In total, 3,609 public service users were interviewed to gather data on Service Quality. Structural equation modeling was performed to analyze the data collected. Findings & value added: The results of structural equation modeling revealed that Enhanced Learning positively and significantly affects Service Quality. The findings of this study suggest that the bounce-back stage of organizational resilience, i.e., Adaptation, indirectly affects Service Quality through the bounce-forward stage, i.e., Enhanced Learning. Thus, Enhanced Learning acts both as an accelerator of Service Quality and as a moderator of the effect that other stages of organizational resilience have on Service Quality. The primary contribution of this article is its discovery that Service Quality develops from Enhanced Learning, implying that the optimal approach to service provision is based on both newly acquired knowledge and experience gained during challenging times. This enables organizations to transform their service delivery in response to the realities of changing circumstances, thereby creating opportunities to prepare for future challenges from the standpoint of a new equilibrium.

      35  15Scopus© Citations 13
  • book[2022][K2a1][S004][287]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022
      1124  438
  • book[2021][K1a][S004][205];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021

    Pastaraisiais dviem dešimtmečiais auganti socialinė ir ekonominė nelygybė tiek globalioje ekonomikoje, tiek atskirose šalyse įgauna beprecedentį mastą visoje planetoje. Ekonominė nelygybė, sukelianti neigiamas ekonomines, socialines, politines pasekmes, tampa viena aktualiausių globalių problemų, keliančių grėsmę viso pasaulio tvarumui, socialinei ir ekonominei pažangai. Nobelio premijos laureato J. E. Stiglitzo (2012) teigimu, visos socialinės, politinės, ekonominės problemos ir jų tragiškos pasekmės glūdi nelygybėje. Ekonominės nelygybės, kaip globalios problemos, apimtį ir gylį patvirtina pasaulio tyrimų rezultatai. Pirma, pasaulinių tyrimų duomenimis, 10 proc. pasaulio turtingųjų disponuoja daugiau kaip puse (52,10 proc.) visų pajamų, o 1 proc. ypač turtingų žmonių tenka net penktadalis (20,40 proc.) pajamų. Pusė (50 proc.) skurdžiausių pasaulio gyventojų disponuoja tik dešimtadaliu (9,7 proc.) pajamų (World Inequality Database, 2018). Antra, pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. Davose išvakarėse su skurdu ir nepritekliumi kovojanti ne pelno organizacija Oxfam atkreipė dėmesį, kad 26 pasaulio ypač turtingi asmenys valdo tiek pat turto, kiek 3,8 mlrd. skurdžiausiai gyvenančių pasaulio žmonių (1,4 trln. JAV dolerių). Vien per 2018 m. ypač turtingų žmonių turtas išaugo 12 proc. (900 mlrd. JAV dolerių), t. y. kasdien augo po 2,5 mlrd. JAV dolerių. O skurdžiausiųjų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo – per 2018 m. jų valdomo turto vertė sumažėjo 11 proc. (Oxfam International, 2019). Trečia, Lietuvos kasmetiniai turtingiausių žmonių tyrimai (2019) rodo, kad Lietuvoje penki šimtai turtingiausių žmonių valdo 19,56 mlrd. Eur vertės turtą, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios sumos yra sutelkta dešimties Lietuvos turtingiausių asmenų rankose. 2020 m. Lietuvos biudžetas yra net 41 proc. mažesnis nei turtingiausių asmenų valdomo turto vertė – 11,53 mlrd. Eur (Lietuvos Respublikos Seimas, 2019). Šiuolaikinės nelygybės teoriniuose tyrimuose išskirtini du esminiai požiūriai. Pagal pirmąjį – liberalųjį – požiūrį, ekonominė nelygybė yra šiuolaikinės rinkos ekonomikos ir visuomenės aplinkos modernizacijos padarinys. Ekonominė nelygybė yra visiškai pateisinama kaip rinkos ekonomikos rezultatas ir ji turi būti. Šia prasme nelygybė grindžiama remiantis ribinio produktyvumo teorija, kad didesnės pajamos siejamos su didesniu produktyvumu ir didesniu indėliu į visuomenės gerovę. Pagal antrąjį požiūrį – ekonominė nelygybė yra ne visada pateisinama, ir teigiama, kad nelygybė – tai ekonominės sistemos problema, ypač kai ji perauga į perteklinę nelygybę, stabdančią socialinę ekonominę pažangą.

      216  121
  • book[2021][K2a1][S004][211]
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021
      696  380
  • book[2019][K1a][S004][164];
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019

    Monografijoje yra pateikiamas pirmas tokio pobūdžio šešėlinės ekonomikos tyrimas Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, nustatant motyvacinius / priežastinius šešėlinę ekonomiką tarp ūkininkų veikiančius veiksnius bei identifikuojant ūkininkų pasiūlymus verslo aplinkai gerinti. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad pagrindinis motyvas, kuris ūkininką gali paskatinti pereiti prie šešėlinės ekonomikos, yra susijęs su mokestine aplinka. Kiti motyvai sietini su ES išmokomis, kurios turėjo didelės įtakos naujos ūkininkavimo formos – „sofos“ ūkininkų – atsiradimui; ūkininkai neturi teisės į bedarbio ar motinystės ar kt. mokesčių mokėtojams priklausančias išmokas. Politinių veiksnių problematika yra itin jautri. Nepasitenkinimas valdžios institucijų politika bei prasta valdžios institucijų veiklos kokybe, nusivylimas valdžia, dažni įstatymų pakeitimai, griežtas veiklos ir darbo rinkos reglamentavimas verčia asmenį arba siekti apeiti įstatymus, arba ieškotis užsienio rinkų savo veiklai vykdyti.

      152  71
  • Vertinant socialinės ekonominės nelygybės būklę, dažniausiai pateikiami pajamų nelygybės duomenys, tačiau šios knygos autoriai, vertindami socialinę ekonominę nelygybę atsižvelgia į netolygumus ir pagal kitus materialinės gerovės aspektus, t. y., gyventojų vartojimo išlaidas, disponuojamą turtą, gyvenimo sąlygas, gyventojų patiriamus ekonominius sunkumus, galimybes apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis ir taupyti. Tyrimo tikslas – ištirti socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje kaip esminį gyventojų gyvenimo kokybės veiksnį, moksliniais tyrimais pagrindžiant ją sąlygojančius veiksnius, pasekmes gyventojų gyvenimo kokybei ir pateikiant galimus jos mažinimo (reguliavimo) būdus bei priemones. Tyrimas yra tarpdisciplininis, apimantis ne tik ekonominius, bet ir psichologinius veiksnius: psichologinę gerovę, emocines patirtis, požiūrį į save bei gyvenimą, asmenines charakteristikas, reagavimą į gyvenimo sunkumus, laimingumą, socialinius ryšius ir kt. Knygos autoriai siekia atskleisti, kokį poveikį socialinė ekonominė nelygybė ir nepriteklius daro šalies demografinei ir kriminogeninei padėčiai, gyventojų laimingumui, psichinei ir fizinei sveikatai, kaip jaučiasi žmonės, kuriems tenka patirti socialinę atskirtį, kokias ilgalaikes pasekmes sukelia priklausymas žemiausio socialinio ekonominio statuso sluoksniui. Siekiant tyrimo tikslo ir ieškant šios Lietuvai aktualios problemos sprendimo būdų, autoriai stengėsi įvertinti tiek objektyvią Lietuvos gyventojų stratifikaciją pagal pajamų, vartojimo, turto diferenciaciją, tiek subjektyvią visuomenės socialinę stratifikaciją, taip pat nustatyti socialinės ekonominės nelygybės priežastis ir įvertinti jos pasekmes šalies raidai ir gyventojų gyvenimo kokybei.

      397  139
  • book[2017][K2a1][S004][511]
    Vilnius : Registrų centras, 2017
      287  24
  • book[2015][K2a1][S004,S003][208]
    Vilnius : Registrų centras, 2015
      222  78
  • book[2015][K1a][S004,S003][384];
    Vilnius : Registrų centras, 2015

    Monografijoje apibrėžiama investicinė aplinka ir pagrindiniai investavimo instrumentai, pristatomi klasikiniai investicijų vertinimo metodai, analizuojamas investavimo procesas ir jo valdymas, atskleidžiami investavimo sprendimų priėmimo ypatumai, nagrinėjamas investicinio portfelio formavimas ir valdymas, pateikiami pasaulinės investavimo rinkos bei šiuolaikinės projektų investavimo rinkos analizės rezultatai. Autorės taip pat nagrinėja praktinius investicinių projektų fi nansinio ir ekonominio vertinimo pavyzdžius, nurodo pagrindines rizikos ir jautrumo analizės atlikimo subtilybes bei pateikia patarimų pradedantiesiems investicinių projektų rengėjams ir vertintojams.

      450  112