Viešojo valdymo ir verslo fakulteto dekanatas / Faculty of Public Governance and Business Dean's Office

Sisteminių organizacijos vystymo (OV) metodų trūkumas ir jų ribotas taikymas lemia žemą organizacijų produktyvumą, ypač Lietuvoje. Vadovams tobulinti vadovavimo ir lyderystės įgūdžius galėtų reikšmingai padėti „sisteminio vystymo“ metodų derinimas. Deja, šiuo metu susikūrusios dvi sisteminio vystymo praktikos, kurios išplitusios Šiaurės Amerikoje (C. Argyris ir D. Schön Harvardo verslo mokyklos praktika „Action Science“) ir Skandinavijoje, plėtoja ganėtinai skirtingus operacinio veikimo instrumentus. Todėl reikalingi veikiančių OV metodų tyrimai, galintys unifikuoti priemones, atsižvelgiant į susiformavusį valdymo kontekstą. Projekto Am-Best tikslas – sukurti skaitmeninį organizacijos vystymo vertinimo modelį naudojant dirbtinius neuroninius tinklus. Pirmiausia, bus nustatyti rodiklių klasteriai. Kiekybinis rodiklių vertinimas atliekamas naudojant AI sistemos priemones, kurios efektyviau pakeis anksčiau plačiai taikytas sprendimų paramos sistemos, grindžiamaslyginamaja analize. Tyrimu bus nustatyti rodiklių klasteriai ir reikšmingiausios rodiklių grupės, kurių pagrindu bus sukurtas OV vertinio modelis. Modelis bus validuojamas Lietuvos kontekstui, atliekant Lietuvos įmonių vadovų apklausą, po kurios bus tikslinamas modelis, taip paruošiant fundamentinį ir specifinį modelius. Tyrimo metodai: sisteminė literatūros apžvalga, Zipf paskirstymas, apklausa, dirbtinio neuroninio tinklo apmokymas ir prognozavimas. Originalumas ir naujumas – skaitmeninių kiekybinių parametrų klasterių nustatymas žinomose OV metodikose, siekiant įvertinti OV ir didinti organizacijų našumą. Skaitmeniniam vertinimui būtini modernūs AI metodai. Poveikis – inovatyvi sankirta OV metodų klasifikavimui. Verslo įmonei bus sukurtas naujas praktinis OV vertinimo instrumentas, adaptuotas Lietuvos turiniui. Tai turės teigiamos įtakos Lietuvos produktyvumui. Praktinė vertė – projektas vadovams suteiks skaitmeninį įrankį įsivertinti OV ir prisidės kelti vadovavimo gebėjimus bet kurioje šalyje.

CoVE „WIN4SMEs” gerokai paskatins MVĮ inovacijas darbo vietoje, nes ugdys kvalifikuotą darbo jėgą ir verslumą, puoselės bendradarbiavimo aplinką ir skatins žinių perdavimą. Ji atkreips reikiamą dėmesį į šią dažnai nepastebimą, bet labai svarbią sritį ir padės ją tobulinti. MVĮ, susiduriančios su dideliais technologinės pažangos, globalizacijos ir demografinių pokyčių nulemtais pokyčiais, turi nuolat diegti naujoves, kad galėtų spręsti tokius iššūkius, kaip: – didėjantis kvalifikuotų darbuotojų ir jaunų verslininkų trūkumas; – menkas dalyvavimas profesiniame rengime ir mokyme; – įgūdžių trūkumas, mokymai neatitinka MVĮ poreikių; – menkas universitetų bendradarbiavimas ir į MVĮ orientuotų mokymo programų trūkumas; – mažas MVĮ ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų tarptautiškumas.

Šiuos iššūkius spręs www.WIN4SMEs.eu kartu su 20 partnerių iš 9 šalių ir 70 asocijuotų organizacijų. Ji suvienys profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo įstaigas ir MVĮ asociacijas, kurios kartu steigs CoVE „Inovacijos darbo vietoje” 7 šalyse (DE, DK, FI, HU, LT, NL, PL), koordinuojamas vienos skėtinės CoVE. Inovacijos darbo vietoje yra gyvybiškai svarbios MVĮ sėkmei ir konkurencingumui didinti. Jos didina darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą ir veržlumą, kartu maksimaliai išnaudojant darbo jėgos potencialą. MVĮ gali užsitikrinti tvarią ir atsparią ateitį skatindamos novatorišką, prisitaikančią kultūrą, kurioje vertinamas bendradarbiavimas. Priemonės ir švietimo programos, skirtos inovacijoms ir verslumui darbo vietoje (pavyzdžiui, modernaus žmogiškųjų išteklių valdymo, profesinio mokymo orientavimo, inovacijų paramos MVĮ programos), bus sukurtos, išbandytos, įvertintos ir nuolat įgyvendinamos 7 CoVE trijuose švietimo lygmenyse, pasižyminčiuose dideliu perimamumu: pirminis profesinis mokymas, tolesnis mokymas, aukštasis mokslas (EKS 3-6 lygiai). Visi projekto rezultatai, įskaitant patarimus dėl įgyvendinimo, bus perduoti 70 asocijuotųjų partnerių. Be to, Ukrainos partneris taikys šiuos rezultatus vykdydamas reklaminę veiklą ir mokymus jaunimui bei MVĮ Ukrainoje.

2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.

Šis mokslinis tyrimas skirtas analizuoti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos procesus dviejose savivaldybėse, siekiant atskleisti, kaip politiniai sprendimai dėl tinklo optimizavimo įgyvendinami vietiniu lygmeniu, kokie pertvarkos modeliai pasirenkami ir kokį poveikį šie sprendimai daro švietimo įstaigoms bei pačiam regionui. Tyrime bus nagrinėjami savivaldybių sprendimų priėmimo kontekstai, vertinamos pertvarkos pasekmės instituciniu, socialiniu ir teritoriniu požiūriais. Poveikio vertinimas apims tiek kiekybinius rodiklius (mokinių, pedagogų, įstaigų skaičiaus pokyčius, atstumus iki artimiausių mokyklų), tiek kokybinius aspektus (vietos bendruomenių reakcijas, ugdymo kokybės suvokimą, socialinį poveikį). Tyrimas prisidės prie geresnio švietimo politikos įgyvendinimo mechanizmų supratimo ir regioninės švietimo sistemos plėtros sprendimų pagrindimo.

Aim: European Network of Academic Integrity (ENAI) as a European platform will promote academic integrity issues, sharing experiences, ideas and materials to help higher education institutions prevent academic misconduct such as cheating, plagiarism, scientific misconduct, authorship, mobbing (bullying), discrimination and so on. In this sense, the core aim is to raise awareness in the matters of plagiarism, academic ethics and academic integrity. ENAI is focused both on all-cycle students, academics such as teaching staff, post-docs and administration and management staff).

Objectives: To achieve the aim, this project will: 1) build a platform for instill ethical standards in academia; 2) enhance better education in academic integrity as a subject of lifelong learning; and 3) stimulate the cooperation with business sector in strengthening the employer-employee relationship.

Main activities: This project consists of main four work packages (WP). WP1 is related to the creation of platform where main activities are the development of a rating system concerning academic integrity for higher education institutions, academic integrity awards. WP2 is related to the development of education and methodology where main activities are the development of educational materials such as videos courses, e-learning materials, workshops and so on, making research on academic integrity issues and elaboration of guidelines to embed academic integrity. WP3 refers to the cross-sector cooperation where main activities are the cooperation with business sector in terms of integrity. Finally, WP4 is devoted for the dissemination of project results.

CREATE siekia užpildyti keletą žinių spragų, kurios šiuo metu trukdo veiksmingai įgyvendinti NBS, skirtas eutrofikacijai Baltijos jūros baseine. Projekto metu bus identifikuotos, įvertintos ir žemėlapiuose pažymėtos pagrindinės aprūpinimo, palaikymo ir reguliavimo ekosistemos paslaugos, kurioms daro įtaką eutrofikacijos procesai, taip atskleidžiant ekosistemų paslaugų ir eutrofikacijos tarpusavio ryšius. Vėliau CREATE tikslas bus nustatyti ir prioritetizuoti eutrofikaciją mažinančias NBS, pritaikytas Baltijos jūros regiono aplinkos realijoms, užtikrinant erdvinį suderinamumą su ES teikimu. Erdvinis prioritetizavimas bus grindžiamas ES teikimo optimizavimo algoritmais, siekiant sumažinti ES kompromisus ir sustiprinti ES sinergiją. Galiausiai projektas užtikrins siūlomų NBS įtraukimą į politiką, skatindamas jų integravimą į valdymo praktiką visame gėlo vandens, pakrančių ir jūrų kontinuume

Mokino saugumo mokykloje klausimai dažnai buvo siejami su socialinio darbuotojo veiklos ypatumais mokykloje. Moksliniai tyrimai, susiję su mokinio saugumu, dažniausia yra kreipiami į fizinio saugumo analizės erdvę, nagrinėjant atskirus smurto, agresijos, patyčių klausimus. Panašios tematikos moksliniuose tyrimuose atkreiptas dėmesys į socialinės rizikos veiksnius ir jų sąsajas su vaiko ugdymu. Moksliniuose tyrimuose galima aptikti mokinio saugumo klausimo analizes rasinės diskriminacijos, paauglių lytinio identiteto, COVID-19 ir kt. kontekstuose. Kiek didesnio dėmesio mokinio saugumo, susijusio su mokinio jausena, klausimai sulaukia psichologijos moksliniuose tyrimuose. Edukologijos moksle dažniausias dėmesys skiriamas ugdymo proceso organizavimui, siekiant prevencinių tikslų. Kaip atskirą grupę tyrimų, susijusių su nagrinėjama tema galima būtų išskirti tyrimus susijusius su mokyklos kultūros atskirų klausimų įvertinimu. Tarptautinių tyrimų duomenų analize grįstose mokslinėse publikacijose dažniausiai nagrinėjami bendrieji mokymosi modeliai, mokinių pasiekimų trukdžiai, socialinio ekonominio konteksto veiksnių analizė, patyčių patirtys ir pan. Gilesnių tyrimų, analizuojančių mokinio saugumo jausmą, stokojama, ypač, kai bandoma įvertinti edukologiniu požiūriu mokinio saugumo jausmo mokykloje klausimus sąryšyje su jo mokymosi pasiekimais bei kitais edukacinės aplinkos veiksniais. Mokslinių tyrimų rezultatų pirminė apžvalga rodo, kad pastaruoju penkerių metų laikotarpiu kryptingi tyrimai susiję su mokinio saugumo jausmu ir mokymosi pasiekimais nėra atliekami. Todėl, šio mokslinio projekto įgyvendinimui keliama mokslinė problema – kaip mokinio saugumo jausmas susijęs su jo mokymosi pasiekimais mokykloje bei kitais edukacinės aplinkos veiksniais. Tikslas – įvertinti mokinio saugumo jausmo sąryšį su mokymosi pasiekimais bei kitais edukacinės aplinkos veiksniais. Mokslinis tyrimas bus atliekamas analizuojant mokslinius šaltinius, susijusius su mokinių saugumo jausmu, bei naudojant inferencinės statistikos metodus analizuojant Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo OECD PISA rezultatus.