Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20040
Now showing1 - 8 of 8
  • Tai 3 metų tarpdisciplininė doktorantūros programa, leidžianti studentams įgyvendinti novatoriškus mokslinių tyrimų projektus bendradarbiaujant su pramonės, tarptautiniais ir vyriausybiniais partneriais visoje Europoje.

      18
  • Daugiau nei pusė Europos dirvožemio, be kitų problemų, kenčia nuo taršos, erozijos ir tankinimo problemų, o pagal klimato kaitos scenarijų ši degradacija tik dar labiau blogėja. Šiuo metu dirvožemio kokybės prastėjimas kasmet kainuoja apie 50 mlrd. eurų. Tačiau dirvožemio sveikata vis dar laikoma abstrakčia sąvoka, kuri negali būti įtraukta į finansinę veiklą ir kurią labai sunku reglamentuoti. InBestSoil projekto tikslas yra sukurti investicijų į dirvožemio sveikatos išsaugojimą ir atkūrimą sistemą, plėtojant sveiko dirvožemio lyginant su paveikto dirvožemio ekosistemos teikiamų paslaugų ekonominio vertinimo sistemą, bei įtraukti ją į verslo modelius. Viešosioms ir privačioms organizacijoms tai suteiks ekonominę vertę jų veiksmams, susijusiems su dirvožemio sveikata, bei įgalins rengti bendras strategijas bendradarbiaujant su vietiniais suinteresuotaisiais asmenimis siekiant nacionalinių ir ES politikos ambicijų. InBestSoil pateiks duomenis, įrodymus, įrankius ir modelius, skirtus įvertinti, kaip investicijos į dirvožemio sveikatą gali prisidėti prie perėjimo prie ilgalaikio, atsparaus ir tvaraus dirvožemio naudojimo. Tyrimai bus atliekami 6 švyturiuose ir 3 gyvosiose laboratorijose – iš viso 9 tyrimų srityse, keturiuose Europos biogeografiniuose regionuose (Borealiniame, Žemyniniame, Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros) ir įvairios paskirties žemėje (žemės ūkio, miškų, miesto, kasybos). Tai bus bendro kūrimo ir projektavimo modeliai, kuriuose atsispindės skirtingų kūrėjų požiūris, atsakingi tyrimai ir inovacijos bei atviras mokslas. Šiame 48 mėnesių projekte dalyvauja dvidešimt labai skirtingų profilių partnerių iš dešimties šalių (universitetai, mažos ir vidutinės įmonės, konsultavimo kompanijos, ūkininkai, NVO ir kt.). Tokia projekto partnerių sudėtis palengvins rezultatų sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavimą bei paskatins įmonių, investicinių kompanijų ir viešojo administravimo institucijų investicijas į dirvožemio sveikatą visame pasaulyje.

      22
  • BIOTraCes kuria žinias, įrankius ir naujus metodus, kurie įgalina Transformacinius Pokyčius (TP), būtinus gamtai palankiai visuomenei sukurti. Projektui siekiama prisidėti prie įtraukesnės, veiksmingesnės ir teisingesnės viešosios politikos, vietos strategijų ir įmonių susirūpinimo dėl biologinės įvairovės, suderintos su Europos žaliuoju kursu ir tvarios plėtros tikslais. Siekdami šio tikslo bendradarbiausime su įvairiais suinteresuotųjų šalių tinklais apie 9 transformuojančias biologinės įvairovės naujoves didelio poveikio sektoriuose – žemės ūkio ir maisto, miškininkystės, vandens ir urbanizacijos. Šie vietiniai atvejų tyrimai visoje Europoje padės suprasti, kaip daugialypės ir dažnai marginalizuotos vertybės, tapatumas (susikirtimas) ir žinių sistemos, susijusios su gyvenimu ir rūpinimusi gamta, gali formuoti elgesį. Atvejo analizės metu bus sukurtas gerų ir nesėkmingų pavyzdžių portfelis, atskleidžiant galios blokavimą, sverto galimybes ir įgalinančius veikėjus bei išbandant bendrai sukurtas intervencijas. Taip pat bus analizuojamu netiesioginiai biologinės įvairovės nykimo veiksniai: struktūriniai veiksniai ir kliūtys, trukdančios priimti tvarius sprendimus ir elgseną. Transformacinių pokyčių teorija apibendrins išvadas, parodydama žingsnius biologinės įvairovės atkūrimo kelyje ir informuos apie viešąsias ir privačias strategijas bei metodus, kaip inicijuoti, paspartinti ir (padidinti) transformacinius pokyčius.

      18
  • Norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 laipsnio visuotinio atšilimo slenkstį ir iki 2050 m. įgyvendinti Europos žaliojo kurso neutralaus klimato tikslą, būtina ženkliai sumažinti antropogeninį išmetamų teršalų kiekį bei maksimaliai padidinti CO2 absorbentus. Miškai bei sengirės kaip CO2 absorbentas iš dalies kompensuoja antropogeninio išmetamo CO2 kiekio didėjimą ir yra reikšmingas klimato kaitos buferis. Priklausomai nuo miškų charakteristikų, jų valdymo bei pačios ekosistemos teikiamų paslaugų, patys miškai gali būti ne tik grynieji CO2 absorbentai, bet ir CO2 šaltiniai. Vykdant OptFor-EU projektą bus sukurta sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS), skirta miškų valdytojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, su galimais variantais ir būdais optimizuoti dekarbonizaciją ir kitas miško ekosistemų paslaugas (Forest Ecosystem Services – FES) visoje Europoje. Remiantis esamais duomenų šaltiniais, naujausiais miškų vertinimo rodikliais bei sąsajomis tarp klimato veiksnių, miškų atsako ir ekosistemos paslaugų, OptFor-EU sieks įgyvendinti penkis pagrindinius tikslus: (1) Pateikti atnaujintą „Miško klimato“ („Forest-Climate Nexus“) ir „Miško ekosistemos paslaugų (FES)“ aprašą; (2) Eliminuoti į galutinį vartotoją orientuotą proceso modeliavimą; (3) Įgalinti galutinius miško vartotojus priimti pagrįstus sprendimus, didinančius pateis miško atsparumą ir dekarbonizaciją; (4) Sukurti inovatyvią sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS) ir (5) Mažinti atotrūkį tarp skirtingų ES strateginių prioritetų, fundamentalaus mokslo bei miškų ir su mišku susijusių sektorių suinteresuotųjų šalių. Remiantis pasiūlos-paklausos metodu, projekto įgyvendinimo metodologija apjungia nuolatinį duomenų konsolidavimą, modeliavimą ir bendrą sprendimų kūrimo procesą kartu su miškų valdytojais ir kitais suinteresuotų šalių praktikais visuose Europos miškų tipuose. DSS sistema bus sukurta ir išbandyta aštuoniose atvejų analizės srityse. Bus siekiama, kad paslauga būtų paruošta naudojimui ir atitiktų TRL7 Europos lygmeniu, o parengtas sistemos perdavimo vartotojui planas padidins poveikį visuomenei ir verslui.

      28
  • Vis labiau pripažįstama biologinės įvairovės ir sveikų ekosistemų bei jų teikiamų paslaugų svarba. Buvo pradėtos politikos iniciatyvos, tokios kaip Europos Sąjungos bioįvairovės strategijos 2020 ir 2030 m., IPBES, IPCC ir CBD, skirtos biologinei įvairovei, gamtos kapitalui ir susijusioms vertybėms spręsti. Tyrimai sukūrė žinių bazę, leidžiančią geriau suprasti gamtos ir žmogaus sąveiką, kuri yra ekosistemų paslaugų (ecosystem services – ES) teikimo pagrindas. Pagrindinis susijusių veiksmų tikslas – pateikti patikimą informaciją, kurią būtų galima panaudoti siekiant paremti ekosistemų apsaugą, atkūrimą ir tvarų bei klimatui neutralų naudojimą iki 2030 m. MAES pateikė konceptualią, metodologinę ir duomenų bazę išsamiems vertinimams atlikti; įvairiais erdviniais masteliais, įskaitant visų ekosistemų paslaugų vertinimą (2020 m.) ir vertinimus Europos Sąjungos valstybėse narėse. Vis daugiau prieinama žinių ir duomenų apie skirtingus ekosistemų tipus (įskaitant saugomas ir jūrų teritorijas). Kitas žingsnis – integruoti skirtingus MAES komponentus (ekosistemos žemėlapių sudarymą, būklę, apskaitą) ir sudaryti sąlygas ekosistemų paslaugoms įsisavinti juos priimant sprendimus. Pagrindiniai iššūkiai apima biologinės įvairovės ekosistemos būklės ir ekosistemų paslaugų santykių įrodymą ir susiejimą su Europos Sąjungos politika. Konsorciumas vienija ekspertus iš visų ES valstybių narių, asocijuotų šalių ir ES užjūrio regionų su suinteresuotosiomis šalimis iš įvairių viešojo ir privataus sektorių. Konsorciumo kompetenciją sudaro pagrindiniai ekosistemų paslaugų mokslo, ekosistemų apskaitos ir mokslo, politikos ir verslo sąsajų ekspertai (ekologai, ekonomistai, socialiniai mokslininkai). Todėl įgyvendinant projektą bus pateiktos taikomos priemonės ir modeliai bei jų naudojimo gairės. Projektas pateiks realius, įrodymais pagrįstus ir suderintus ekosistemų paslaugų sprendimų priėmimo visoje Europoje atvejus, leidžiančius pakeisti dinamiką, sustabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ir užtikrinti esminį ekosistemų paslaugų tvarų tiekimą ir naudojimą.

      27
  • The objective of HARNESS is to train a multidisciplinary cohort of 13 PhD students in an international Doctoral Network, specialising in ethics, law, and technology. The network will offer comprehensive training, supervision, and secondments, allowing individuals to become experts in their specific disciplines while gaining practical knowledge across various fields. The program is supported by an excellent team of partners who are world leaders in their respective domains. The ethical and socio-technical impacts of the current and forthcoming AI and data-intensive information systems (e.g. Common European Data Spaces) require careful multidisciplinary consideration and foresight techniques regarding their alignment with EU's values, sovereignty and economic and societal goals. The new European regulations on data and AI should be supported by robust methods and tools to empower citizens and civil society to swiftly comprehend, navigate, and address emerging threats to fundamental rights. HARNESS will analyse the joint impact of new AI and data-intensive technologies and their regulation, considering legal entanglements, new legal compliance tools and the consequences that can be anticipated, from ethical, societal and economic perspectives. AI and data legislation will be formalised and operationalised under the 'Law as Code' paradigm using international standards and semantic web technologies. Specific cases such as AI Foundational models, impact of new regulations on competitiveness and the interplay of self-sovereign identity in Common European Data Spaces will be analysed in detail. HARNESS will utilise and build upon the state of the art in open information systems and knowledge engineering to develop appropriate methodologies, tools, and taxonomies to assist with regulatory compliance, deliberation and agreement on ethical norms. This will involve charting the constellation of possible systems, anticipating new risks and developing effective mitigations.

      33
  • UrbanGaia will capitalize the untapped knowledge of the many existing Green-Blue Infrastructures (GBIs) in the urban context. The project has the explicit aim to develop realistic indicators to evaluate, manage and develop performant GBIs in cities and intensively managed landscapes.

      11
  • The SPARTA pilot will demonstrate the setup and assessment of the European SPARTA Cybersecurity Competence Network equipped with 3 powerful instruments (a diligent roadmap committee, mission-oriented research programs, and a governance based on leadership and diversity). SPARTA will develop an ambitious research and innovation roadmap leveraging Europe’s strengths and opportunities, across multiple disciplines, maturity levels, and geographical locations.

    SPARTA will launch and execute four Programs validating the operation of the network and performing groundbreaking advances in key areas for Europe’s strategic autonomy. • Full Spectrum Situational Awareness • Continuous Assessment in Polymorphous Environments • High-Assurance Intelligent Infrastructure Toolkit • Secure and Fair AI Systems for Citizen

    SPARTA will build on new mechanisms to step up cybersecurity outreach, harmonize training curricula, and significantly strengthen European capacities. SPARTA will be supported by an Associates Council to establish unparalleled traction with European, national, and regional ecosystems, relaying concrete requirements, disruptive ideas, and novel results.

      14