Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University

Antrinė trauma kelia reikšmingą riziką vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie susiduria su unikaliais profesiniais pavojais, įskaitant reguliarų susidūrimą su netinkamu elgesiu su vaikais. Nepaisant šios populiacijos pažeidžiamumo, antrinės traumos tyrimai daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams ir tai palieka rimtas spragas supratime, kaip pačių specialistų patirtos nepalankios vaikystės patirtys, emocijų reguliacijos sunkumai ir savipagalbos kliūtys prisideda prie antrinės traumos vystymosi, bei kaip tokie apsauginiai veiksniai, kaip atsparumas, socialinė parama ir savipagalbos praktikos, gali sumažinti šias rizikas. Šis tyrimas bus pirmasis išsamiai nagrinėjantis asmeninės istorijos, emocijų reguliacijos, organizacinių kliūčių ir apsauginių išteklių sąveiką prognozuojant antrinės traumos trajektorijas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, pasitelkiant trijų matavimų tęstinį tyrimą 1,5 metų laikotarpyje. Tyrimo tikslas -analizuoti antrinės traumos rizikos ir apsauginius veiksnius pasitelkiant tris uždavinius: (1) analizuoti antrinės traumos ir rizikos bei apsauginių veiksnių sąsajas, (2) ištirti, kaip šie veiksniai prognozuoja antrinės traumos pokyčius 6 mėnesių laikotarpyje, ir (3) išnagrinėti šių veiksnių vaidmenį traumos vystymuisi per 1,5 metų laikotarpį. Tyrimo išvados suteiks naujų žinių, kurios bus naudingos mokslui ir įrodymais grįstoms prevencijos ir intervencijos strategijoms, specialiai pritaikytoms vaiko teisių apsaugos specialistams. Tyrimo rezultatai taip pat turi potencialo prisidėti prie aukštų darbuotojų kaitos rodiklių mažinimo, darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo, darbo kokybės gerinimo, bei prisidėti prie platesnių teigiamų pasekmių organizacijos politikai, mokymo programoms ir paramos sistemoms vaiko teisių apsaugos tarnybose.

Šis projektas skirtas Z kartos darbuotojų įtraukties ir motyvacijos iššūkių analizei gamybinėje įmonėje, siekiant parengti moksliniais tyrimais grįstas praktines darbuotojų įtraukties ir motyvacines rekomendacijas. Z karta, gimusi 1995–2012 m., pasižymi specifiniais darbo lūkesčiais, kurių tradicinės motyvacinės priemonės nepatenkina, todėl įmonė susiduria su darbuotojų kaitos iššūkiais. Projektas remiasi teorinėmis įžvalgomis apie Z kartos savybes, poreikius bei motyvaciją ir siekia praktinio jų pritaikymo gamybos sektoriuje. Pagrindinis tikslas – sukurti motyvacines rekomendacijas, kurios didintų Z kartos darbuotojų įtrauktį UAB „CIE LT Forge". Tyrimo metu bus atlikta išsami esamos situacijos analizė, nustatytos svarbiausios Z kartos įtraukties problemos ir motyvavimo veiksniai bei parengtos naujos motyvavimo rekomendacijos, kurios bus pasiūlytos gamybinei įmonei. Projekto metu planuojama publikuoti mokslinius straipsnius ir parengti motyvacines rekomendacijas gamybinei įmonei. Projekto rezultatai tiesiogiai prisidės prie UAB „CIE LT Forge" konkurencingumo ir darbuotojų įtraukties didinimo. Sukurtos motyvacinės rekomendacijos bus pritaikomos ir kitoms gamybinėms įmonėms, susiduriančioms su panašiais iššūkiais. Be to, tyrimas papildys mokslinę literatūrą apie Z kartos ypatumus darbo rinkoje, pateikiant empiriniais duomenimis pagrįstas įžvalgas apie jų įtrauktį ir motyvavimą gamybos sektoriuje.

Pastaraisiais metais Sūduvos regiono konkurencija su didžiaisiais Lietuvos miestais nėra lygiavertė. Didėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai šalies viduje lemia, jog vis didesnė BVP dalis vienam gyventojui sukuriama didžiuosiuose šalies miestuose ir ypač sostinės regione. Tyrimai rodo, kad jaunimo ir ypač jaunų moterų migraciją į didmiesčius skatina ir miesto bei rajono jaunimo tapatumo ir ideologiniai skirtumai. Šiandien jaunimas pasisako už platesnio užmojo ekologinę transformaciją, skaitmeninius sprendimus ir demokratinį sprendimų priėmimą. Tačiau regionų plėtros strategijos vis dar remiasi stereotipiniais požiūriais, kurie neapima pasikeitusio šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo būdo ir vertybių. Todėl Sūduvos regiono patrauklumo vertinimas ypač jaunų žmonių ir jaunų moterų požiūriu įgyja ypatingą svarbą. Mokslinė problema - kaip Sūduvai tapti konkurencingu ir patraukliu regionu, kuriame kurtųsi naujos darbo vietos, daugėtų jaunų šeimų, į kurį grįžtų daugiau emigrantų. Darbo tikslas – ištirti Sūduvos regiono patrauklumo jaunimui specifiką, nustatant regiono patrauklumo, kaip vietos jaunimui gyventi, mokytis ir dirbti prioritetus bei veiksnius, darančius įtaką jų sprendimams. Tyrimo objektas – Sūduvos regiono patrauklumas jaunimui. Siekiamas rezultatas - moksliškai pagrįsti kokie požymiai apibūdintų Sūduvos regioną kaip atvirą naujovėms, patrauklų jaunimui gyventi, dirbti, mokytis, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis regiono ištekliais.

Projektu siekiama nustatyti Sūduvos regiono patrauklumo požymius, galimus patrauklumo didinimo scenarijus. Tyrimo rezultatais grįstos rekomendacijos bus svarbios ne tik Projekto socialinių partnerių veiklai, bet ir prisidės prie žinių sklaidos visuomenėje.

Smurtas prieš mokytojus arba mokytojų viktimizacija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis, kuriai pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio. Atkreipiamas dėmesys į kritinio mąstymo svarbą, kaip mokytojo asmeninių resursų stiprinimo galimybę, galimai galinčią prisidėti prie teigiamų pokyčių sprendžiant jų viktimizacijos problemas. Pažymima, kad kritiškai mąstantys pedagogai ne tik ugdo kritiškai mąstančią jaunąją kartą, bet ir savo pačių elgesiu modeliuoja kritinę laikyseną – yra atviri, reflektuojantys, atpažįstantys problemas, netoleruojantys netiesos, kenkėjiškų veiksmų. Šiuo projektu siekiama atskleisti mokytojų kritinio mąstymo sąsajas su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove. Tyrimui atlikti derinama kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieiga. Siekiant įvertinti mokytojų kritinio mąstymo raišką ir mokytojų viktimizacijos paplitimą bei mokytojų kritinio mąstymo ir viktimizacijos sąsajas bus atlikta reprezentatyvi anketinė apklausa. Mokytojų smurto sampratų ir patyrimų įvairovės atskleidimui pasirinktas fenomenografinis tyrimas. Siekiant parengti siūlymus mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencijai ir intervencijai, pateikiant įrodymais pagrįstus sprendimus atliekama kokybinė lyginamoji analizė teisinės aplinkos, susijusios su smurto apraiškų prevencija analizė. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos tarpdisciplininio pobūdžio viešosios politikos siūlymai. Remiantis atlikto tyrimo metu validuotais instrumentais bei tyrimo radiniais bus sukurta priemonė (e-įrankis) individualiam pedagogų naudojimui, skirta identifikuoti galimas viktimizacijos apraiškas pasiūlant problemos sprendimui skirtus algoritmus išeinant iš mokytojų kritinio mąstymo kompetencijų lauko. Atliktas tyrimas kompleksiškai įvertins mokytojų viktimizacijos situaciją Lietuvoje ir atskleis pagrindinius mokytojų vidinius ir išorinius viktimizacijos veiksnius bei jų sąsajas su mokytojų psichosocialine gerove.

Atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, branduolinė energija laikytina vieninteliu nepertraukiamai veikiančiu ir santykinai kompaktišku mažo CO2 kiekio energijos šaltiniu, turėsiančiu atlikti pagrindinį vaidmenį, siekiant globaliai spręsti klimato kaitos ir kritinės oro taršos problemas. TATENA atliktas tyrimas rodo, kad norint iki 2050 m. pasiekti, jog pasaulinis su energijos gamyba susijęs išmetamo CO2 kiekis taptų nulinis, ir suteikti pasauliui nors menkiausią galimybę apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, reikės patrigubinti pasaulinius branduolinės energijos pajėgumus ir plėtoti mažus modulinius reaktorius SMR. Branduolinė energetika paremta JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos (Bendrosios klimato kaitos konvencijos COP28). ES tvarios veiklos taksonomijoje, kurioje apibrėžiami ekonominės veiklos, suderintos su grynojo nulio trajektorija iki 2050 m., kriterijai, branduolinė energetika taip pat laikoma ekologiškai tvaria (jei valstybė įvykdo keletą griežtų sąlygų, pavyzdžiui, pasirūpina radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginiais). Jei branduolinės energijos pajėgumai pasaulyje bus patrigubinti (dėl to apskritai padidės branduolinių objektų statybos ir branduolinių medžiagų gabenimo apimtys), atsižvelgiant į konkrečius šių dienų įvykius ir teisines spragas branduolinės energetikos srityje bei specifinį antropocentrinį branduolinės teisės pobūdį apskritai - neišvengiamai turėtų didėti ir poreikis atlikti atitinkamus tyrimus, kaip konkrečiai patobulinti branduolinės energetikos reglamentavimą, kad jis taptų labiau orientuotas į aplinkos apsaugą. Be kita ko, būtina sukurti patobulintą, aplinkosauginiu aspektu civilinės ir valstybės atsakomybės teisinę sistemą, kuri koreliuotų su mokslinių tyrimų rezultatais. Projekto tikslas - pasiūlyti tikslias priemones, kaip patobulinti pirmiau minėtą sistemą holistiškai, balansuojant tarp tarptautinės aplinkos apsaugos ir branduolinės teisės pjūvių.

Sisteminių organizacijos vystymo (OV) metodų trūkumas ir jų ribotas taikymas lemia žemą organizacijų produktyvumą, ypač Lietuvoje. Vadovams tobulinti vadovavimo ir lyderystės įgūdžius galėtų reikšmingai padėti „sisteminio vystymo“ metodų derinimas. Deja, šiuo metu susikūrusios dvi sisteminio vystymo praktikos, kurios išplitusios Šiaurės Amerikoje (C. Argyris ir D. Schön Harvardo verslo mokyklos praktika „Action Science“) ir Skandinavijoje, plėtoja ganėtinai skirtingus operacinio veikimo instrumentus. Todėl reikalingi veikiančių OV metodų tyrimai, galintys unifikuoti priemones, atsižvelgiant į susiformavusį valdymo kontekstą. Projekto Am-Best tikslas – sukurti skaitmeninį organizacijos vystymo vertinimo modelį naudojant dirbtinius neuroninius tinklus. Pirmiausia, bus nustatyti rodiklių klasteriai. Kiekybinis rodiklių vertinimas atliekamas naudojant AI sistemos priemones, kurios efektyviau pakeis anksčiau plačiai taikytas sprendimų paramos sistemos, grindžiamaslyginamaja analize. Tyrimu bus nustatyti rodiklių klasteriai ir reikšmingiausios rodiklių grupės, kurių pagrindu bus sukurtas OV vertinio modelis. Modelis bus validuojamas Lietuvos kontekstui, atliekant Lietuvos įmonių vadovų apklausą, po kurios bus tikslinamas modelis, taip paruošiant fundamentinį ir specifinį modelius. Tyrimo metodai: sisteminė literatūros apžvalga, Zipf paskirstymas, apklausa, dirbtinio neuroninio tinklo apmokymas ir prognozavimas. Originalumas ir naujumas – skaitmeninių kiekybinių parametrų klasterių nustatymas žinomose OV metodikose, siekiant įvertinti OV ir didinti organizacijų našumą. Skaitmeniniam vertinimui būtini modernūs AI metodai. Poveikis – inovatyvi sankirta OV metodų klasifikavimui. Verslo įmonei bus sukurtas naujas praktinis OV vertinimo instrumentas, adaptuotas Lietuvos turiniui. Tai turės teigiamos įtakos Lietuvos produktyvumui. Praktinė vertė – projektas vadovams suteiks skaitmeninį įrankį įsivertinti OV ir prisidės kelti vadovavimo gebėjimus bet kurioje šalyje.

CoVE „WIN4SMEs” gerokai paskatins MVĮ inovacijas darbo vietoje, nes ugdys kvalifikuotą darbo jėgą ir verslumą, puoselės bendradarbiavimo aplinką ir skatins žinių perdavimą. Ji atkreips reikiamą dėmesį į šią dažnai nepastebimą, bet labai svarbią sritį ir padės ją tobulinti. MVĮ, susiduriančios su dideliais technologinės pažangos, globalizacijos ir demografinių pokyčių nulemtais pokyčiais, turi nuolat diegti naujoves, kad galėtų spręsti tokius iššūkius, kaip: – didėjantis kvalifikuotų darbuotojų ir jaunų verslininkų trūkumas; – menkas dalyvavimas profesiniame rengime ir mokyme; – įgūdžių trūkumas, mokymai neatitinka MVĮ poreikių; – menkas universitetų bendradarbiavimas ir į MVĮ orientuotų mokymo programų trūkumas; – mažas MVĮ ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų tarptautiškumas.

Šiuos iššūkius spręs www.WIN4SMEs.eu kartu su 20 partnerių iš 9 šalių ir 70 asocijuotų organizacijų. Ji suvienys profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo įstaigas ir MVĮ asociacijas, kurios kartu steigs CoVE „Inovacijos darbo vietoje” 7 šalyse (DE, DK, FI, HU, LT, NL, PL), koordinuojamas vienos skėtinės CoVE. Inovacijos darbo vietoje yra gyvybiškai svarbios MVĮ sėkmei ir konkurencingumui didinti. Jos didina darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą ir veržlumą, kartu maksimaliai išnaudojant darbo jėgos potencialą. MVĮ gali užsitikrinti tvarią ir atsparią ateitį skatindamos novatorišką, prisitaikančią kultūrą, kurioje vertinamas bendradarbiavimas. Priemonės ir švietimo programos, skirtos inovacijoms ir verslumui darbo vietoje (pavyzdžiui, modernaus žmogiškųjų išteklių valdymo, profesinio mokymo orientavimo, inovacijų paramos MVĮ programos), bus sukurtos, išbandytos, įvertintos ir nuolat įgyvendinamos 7 CoVE trijuose švietimo lygmenyse, pasižyminčiuose dideliu perimamumu: pirminis profesinis mokymas, tolesnis mokymas, aukštasis mokslas (EKS 3-6 lygiai). Visi projekto rezultatai, įskaitant patarimus dėl įgyvendinimo, bus perduoti 70 asocijuotųjų partnerių. Be to, Ukrainos partneris taikys šiuos rezultatus vykdydamas reklaminę veiklą ir mokymus jaunimui bei MVĮ Ukrainoje.

ERUA is unique amongst European Universities thanks to our geographical spread and our focus in the social sciences, humanities and arts. Our public value lies in our capacity to critically reflect and contribute to solving the global challenges with an interdisciplinary perspective which draws on our ongoing and fruitful dialogue with Science, Technology, Engineering and Maths (STEM). Objectives We are focused on building on our accomplishments, by focusing on 3 specific objectives of 1) building an interconnected and green campus, 2) focusing on a student-centred and reformist educational framework and 3) shaping a more just open and inclusive society. Linked to these special objectives, our flagships are focused on the 1) increase of mobility opportunity, 2) deployment of the virtual campus, 3) establishment of joint degrees, 4) launch of the Academic Innovation Lab, 5) creation of research-based clusters and 6) development of the Social Entrepreneurship Programme. Concept and methodology Based on these 3 specific objectives and 6 flagship initiatives, our joint strategy is broken down into 8 work packages: WP1: Management and Coordination WP2: Shaping ERUA’s Innovative Learning Pathways WP3: Structuring ERUA’s Research-Based Clusters WP4: Shaping ERUA’s Campus WP5: Achieving Social Change in ERUA’s Local Communities and Regions WP6: Shaping ERUA’s Alternative Entrepreneurship WP7: Shaping ERUA Through Student Engagement WP8: Communication and Impact Impact Our approach to impact is based on dialogue, as opposed to the paradigm of the generation of impact as an outward one-way road. Following that principle, we aim to increase the engagement of communities and individuals, generate new and improve content. Additionally our ambitions are to act as a role model for other institutions and become a key actor in the role universities are to play in tackling the great challenges of our time such as the digital and green revolution.

Viena iš žiedinės ekonomikos siekiamybių - užtikrinti , kad gaminiai būtų tvarūs ir juos būtų galima naudoti ilgiau, sudaryti tiek teisines, tiek ekonomines sąlygas vartotojams dalyvauti žiedinėje ekonomikoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad nemaža dalis vartotojų, užuot keitę savo daiktus, juos mieliau taisytų, tačiau dažnu atveju turi juos pakeisti naujais dėl didelės prekės taisymo kainos. Taip pat nemaža dalis rinkoje esančių gaminių dėl savo trumpaamžiškumo negali būti lengvai panaudojami pakartotinai, sutaisomi ar perdirbami, kadangi jie iš esmės pagaminti vienkartiniam naudojimui. Itin svarbu, kad vartotojai pardavimo vietoje gautų patikimą, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apiegaminio ilgaamžiškumą ir pataisomumą, kuri padėtų jiems palyginti ir atpažinti tvariausius rinkoje esančius gaminius. Taigi tiek Europos Sąjungos mastu, tiek nacionaliniu mastu nepaliaujamai siekiama rasti veiksmingų būdų tinkamiausiam vartotojo teisės į prekės taisymą įgyvendinimui bei su ja susijusių problemų sprendimui, taip prisidedant prie tvaraus vartojimo skatinimo.