Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University

Santrauka: Projekto tikslas – gerinti skirtingų švietimo įstaigų (pradinių mokyklų ir universitetų) švietimo kokybę, įgyvendinant į besimokantįjį orientuotą požiūrį (BOP), tobulinti pradinių mokyklų mokytojų ir administracijos kompetencijas, pagrindžiant EFQM modeliu ir plėtoti „Mokykis ir vadovauk“ funkcinį mokytojo savarankišką valdymą mokyklos aplinkoje. Projekto uždaviniai: Sukurta studijų dalyko „Taikomoji pedagoginė lyderystė – mokykis ir vadovauk“ programa pedagogikos bakalauro/profesinių studijų studentams; Parengtos ir testuotos kvalifikacijos kėlimo programos mokytojams „Į mokymąsi orientuoto požiūrio taikymas“ ir „Mokytojo saviugda ir valdymas – Mokykis ir vesk“; Parengta kvalifikacijos tobulinimo programa švietimo įstaigų administracijai (pradinių mokyklų vadovams / direktorių pavaduotojams ir universitetų dekanams / prodekanams) remiantis EFQM modeliu; Apmokyti BOP mokytojai/konsultantai, kurie pasibaigus projektui, dirbs su mokytojais savo mokyklose. Siekiamas rezultatas: Parengtos 3 naujas mokymo programos; Parengta mokytojų (apmokytų į besimokantįjį orientuoto požiūrio pagrindo ir „Išmok ir vadovauk“ pagrindu) ir vadovų (apmokytų pagal EFQM kompetencijos modelį) duomenų bazė; Parengtos BOP gairės pradinėms mokykloms, padedančios joms sėkmingai įgyvendinti BPO savo organizacijose.

Mokslinio projekto tikslas : ištirti socialdemokratijos transformaciją Europoje ir Lietuvoje XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje. Mokslinio tyrimo tikslą padėsiantys įgyvendinti mokslinio tyrimo uždaviniai:

1. teoriškai artikuliuoti socialdemokratijos sampratą, parodant ir išryškinant jos kaitą skirtingais socialdemokratijos istorinės raidos etapais;
2. išanalizuoti ir rekonstruoti tarptautinės socialdemokratijos transformaciją XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje;
3. ištirti socialdemokratijos raiškos atgimimo ir transformacijos pokomunistinėse šalyse ypatybes (veiksnius, etapus, bruožus, tendencijas);
4. išnagrinėti socialdemokratijos raiškos atgimimo ir transformacijos ypatybes (veiksnius, etapus, bruožus, tendencijas) pokomunistinėje Lietuvoje;
5. išanalizuoti šiuolaikinės - XXIa. 2-ojo dešimtmečio pabaigos - 3-ojo dešimtmečio pradžios Lietuvos ir europinės/pasaulinės socialdemokratijos raidos tendencijas ir perspektyvas. Planuojami mokslinio tyrimo projekto rezultatai: 2 mokslo straipsniai tarptautiniu mastu pripažintuose mokslo žurnaluose; mokslo studija; mokslo populiarinimo straipsnis; pranešimas tarptautinėje mokslinėje konferencijoje. Šio mokslinio tyrimo rezultatai suteiktų lietuviškame kontekste naujų žinių ir įžvalgų politikos ekspertams (politologams, politikos komentatoriams, apžvalgininkams), viešiesiems intelektualams, žiniasklaidos atstovams, politikams (visų pirma socialdemokratams), taip pat studentams, akademinei bendruomenei bei apskritai visuomenei ir labai apibendrinta prasme prisidėtų prie pastarosios politinės kultūros būklės gerėjimo (kaip žiniai viena iš politinės kultūros dedamųjų yra žinių apie politines institucijas ir politinį procesą kokybė).

Daugiau nei pusė Europos dirvožemio, be kitų problemų, kenčia nuo taršos, erozijos ir tankinimo problemų, o pagal klimato kaitos scenarijų ši degradacija tik dar labiau blogėja. Šiuo metu dirvožemio kokybės prastėjimas kasmet kainuoja apie 50 mlrd. eurų. Tačiau dirvožemio sveikata vis dar laikoma abstrakčia sąvoka, kuri negali būti įtraukta į finansinę veiklą ir kurią labai sunku reglamentuoti. InBestSoil projekto tikslas yra sukurti investicijų į dirvožemio sveikatos išsaugojimą ir atkūrimą sistemą, plėtojant sveiko dirvožemio lyginant su paveikto dirvožemio ekosistemos teikiamų paslaugų ekonominio vertinimo sistemą, bei įtraukti ją į verslo modelius. Viešosioms ir privačioms organizacijoms tai suteiks ekonominę vertę jų veiksmams, susijusiems su dirvožemio sveikata, bei įgalins rengti bendras strategijas bendradarbiaujant su vietiniais suinteresuotaisiais asmenimis siekiant nacionalinių ir ES politikos ambicijų. InBestSoil pateiks duomenis, įrodymus, įrankius ir modelius, skirtus įvertinti, kaip investicijos į dirvožemio sveikatą gali prisidėti prie perėjimo prie ilgalaikio, atsparaus ir tvaraus dirvožemio naudojimo. Tyrimai bus atliekami 6 švyturiuose ir 3 gyvosiose laboratorijose – iš viso 9 tyrimų srityse, keturiuose Europos biogeografiniuose regionuose (Borealiniame, Žemyniniame, Atlanto vandenyno, Viduržemio jūros) ir įvairios paskirties žemėje (žemės ūkio, miškų, miesto, kasybos). Tai bus bendro kūrimo ir projektavimo modeliai, kuriuose atsispindės skirtingų kūrėjų požiūris, atsakingi tyrimai ir inovacijos bei atviras mokslas. Šiame 48 mėnesių projekte dalyvauja dvidešimt labai skirtingų profilių partnerių iš dešimties šalių (universitetai, mažos ir vidutinės įmonės, konsultavimo kompanijos, ūkininkai, NVO ir kt.). Tokia projekto partnerių sudėtis palengvins rezultatų sklaidą ir tarptautinį bendradarbiavimą bei paskatins įmonių, investicinių kompanijų ir viešojo administravimo institucijų investicijas į dirvožemio sveikatą visame pasaulyje.

Norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 laipsnio visuotinio atšilimo slenkstį ir iki 2050 m. įgyvendinti Europos žaliojo kurso neutralaus klimato tikslą, būtina ženkliai sumažinti antropogeninį išmetamų teršalų kiekį bei maksimaliai padidinti CO2 absorbentus. Miškai bei sengirės kaip CO2 absorbentas iš dalies kompensuoja antropogeninio išmetamo CO2 kiekio didėjimą ir yra reikšmingas klimato kaitos buferis. Priklausomai nuo miškų charakteristikų, jų valdymo bei pačios ekosistemos teikiamų paslaugų, patys miškai gali būti ne tik grynieji CO2 absorbentai, bet ir CO2 šaltiniai. Vykdant OptFor-EU projektą bus sukurta sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS), skirta miškų valdytojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, su galimais variantais ir būdais optimizuoti dekarbonizaciją ir kitas miško ekosistemų paslaugas (Forest Ecosystem Services – FES) visoje Europoje. Remiantis esamais duomenų šaltiniais, naujausiais miškų vertinimo rodikliais bei sąsajomis tarp klimato veiksnių, miškų atsako ir ekosistemos paslaugų, OptFor-EU sieks įgyvendinti penkis pagrindinius tikslus: (1) Pateikti atnaujintą „Miško klimato“ („Forest-Climate Nexus“) ir „Miško ekosistemos paslaugų (FES)“ aprašą; (2) Eliminuoti į galutinį vartotoją orientuotą proceso modeliavimą; (3) Įgalinti galutinius miško vartotojus priimti pagrįstus sprendimus, didinančius pateis miško atsparumą ir dekarbonizaciją; (4) Sukurti inovatyvią sprendimų priėmimo pagalbos sistema (Decision Support System – DSS) ir (5) Mažinti atotrūkį tarp skirtingų ES strateginių prioritetų, fundamentalaus mokslo bei miškų ir su mišku susijusių sektorių suinteresuotųjų šalių. Remiantis pasiūlos-paklausos metodu, projekto įgyvendinimo metodologija apjungia nuolatinį duomenų konsolidavimą, modeliavimą ir bendrą sprendimų kūrimo procesą kartu su miškų valdytojais ir kitais suinteresuotų šalių praktikais visuose Europos miškų tipuose. DSS sistema bus sukurta ir išbandyta aštuoniose atvejų analizės srityse. Bus siekiama, kad paslauga būtų paruošta naudojimui ir atitiktų TRL7 Europos lygmeniu, o parengtas sistemos perdavimo vartotojui planas padidins poveikį visuomenei ir verslui.

Šiame tyrime analizuojama skaitmeninių žmogaus teisių apsaugos teisinių mechanizmų raida, pateikiant lyginamąją teisinio reguliavimo ir jo praktinio įgyvendinimo ypatumų analizę pasirinktose jurisdikcijose. Pagrindinis šio tyrimo tikslas - sukurti tvirtą teorinį ir praktinį pagrindą visapusiškos mokslinės koncepcijos, susijusios su skaitmeninėmis žmogaus teisėmis, apimančios tiek sąvokos "skaitmeninės žmogaus teisės" apibrėžti, tiek jų klasifikavimą, plėtrai. Tyrimu siekiama ištirti nacionalines teisines sistemas, skirtas skaitmeninėms žmogaus teisėms apsaugoti konkrečiose jurisdikcijose, atliekant išsamų lyginamąjį šių mechanizmų tyrimą. Taip pat šiuo tyrimu siekiama aptarti gerąją praktiką ir pateikti rekomendacijas dėl visuotinai taikytino teisinio algoritmo, įgalinančio asmenis naudotis atitinkamomis subjektinėmis skaitmeninėmis teisėmis ir užtikrinančio veiksmingą jų apsaugą. Šis tyrimas prisidėtų prie vykstančio diskurso apie skaitmenines žmogaus teises, skatindamas gilesnį teisinių sistemų, kuriomis jis grindžiamos, supratimą ir skatindamas tarpjurisdikcinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinta jų apsauga.

Strateginis naujovių diegimas, procesų optimizacija ir organizacinės kultūros keitimas tampa kasdienybės dalis kiekvienoje industrinėje organizacijoje nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Vidurinės grandies vadovai virsta tarpininkais, derinančiais strateginių pokyčių sumanytojų iniciatyvas ir koordinuojančiais darbuotojų veiklas, kad organizacinės transformacijos būtų įgyvendintos lanksčiai ir be didelio emocinio pasipriešinimo. Rūpestis psichine ir fizine sveikata, individualus požiūris ir emocinės reakcijos į organizacinius procesus gali tapti sektinu pavyzdžiu pavaldiniams arba, atvirkščiai, prisidėti prie didesnės darbuotojų rotacijos paliekant organizaciją. Pagrindinė projekto idėja yra ta, kad gebėjimas įveikti organizacines transformacijas prasideda nuo individualių pokyčių ir sąmoningos saviugdos. Tikslas – atskleisti vadovų saviugdos kaip transformuojančio ugdymosi fenomeną organizacinių pokyčių kontekste. Uždaviniai: išanalizuoti teorines prielaidas vadovų asmeniniam ir profesiniam augimui organizacinių transformacijų kontekste; aprašyti autentiškas vadovų saviugdos patirtis pokyčių organizacijose metu; išskirti pagalbos sau būdus, skatinančius vadovų profesinį tobulėjimą ir efektyvumą transformacijų metu. Remiantis kokybinio tyrimo strategija, planuojami du tyrimo etapai, atliekant interviu su organizacinius pokyčius patiriančiais vidurinės grandies vadovais ir saviugdos ekspertais. Tyrimo rezultatų pagrindu bus parengtas mokslinis straipsnis tarptautiniame žurnale ir monografija. Mokslinė tyrimo reikšmė praturtins edukologijos ir vadybos mokslo žinias apie saviugdos fenomeną ir suaugusiųjų mokymąsi, pokyčių valdymą ir lyderystę. Projektas turės praktinę vertę, nes bus pateiktos rekomendacijos apie saviugdos galimybes įstaigų vadovams, personalo specialistams ir kitiems planuojamų pokyčių iniciatoriams ar vykdytojams. Tyrimo rezultatų sklaida planuojama pristatant pranešimą tarptautinėje mokslinėje konferencijoje ir viešoje paskaitoje Lietuvoje.

Studentų tyrimai semestrų metu - Reda Steniukynienė

Didėjant senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų skaičiui ir siekiant kuo ilgiau padėti asmenims gyventi savo namuose, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas, kuris užtikrina asmenims didesnę priežiūrą ir pagalbą. Demografinė bei ekonominė situacija lemia kitokio pobūdžio reikalavimus individo ir visuomenės lūkesčius socialinių paslaugų kokybei, kiekybei ir prieinamumui (Andrijauskaitė, 2015). Todėl atsiranda poreikis vertinti socialinių paslaugų kokybę tiek stacionariose įstaigose, tiek teikiamas socialines paslaugas asmens namuose. Tyrimu siekiama atskleisti individualios priežiūros darbuotojų patirtis susijusias su EQUASS kokybės standarto taikymu teikiant socialines paslaugas. Analizuojant tyrimo dalyvių patirtis bus siekiama atsakyti į klausimus: Kaip taikant EQUASS kokybės principus užtikrinama socialinių paslaugų kokybė? Kaip EQUASS kokybės standarto taikymas teikiant socialines paslaugas keičia individualios priežiūros darbuotojų veiklą? Kaip darbuotojai vertina socialinių paslaugų kokybės pokyčius ėmus taikyti EQUASS kokybės standartą? Tyrimo duomenys bus renkami naudojant individualų, iš dalies struktūruotą interviu su. individualios priežiūros darbuotojais. Tyrimo dalyviai bus pasirenkami naudojant tikslinės imties atrankos būdą. Tyrimo imčiai sudaryti taikoma patogioji atranka, laikantis prisotinimo principo (planuojama atlikti 5-7 individualius interviu). Turinio analizė bus atliekama naudojantis specializuota programavimo QDA Miner Lite programa.

Paauglystė yra lemiamas raidos tarpsnis nenorminės lytinės tapatybės vystymuisi (pvz., Steensma et al., 2013), o kadangi paauglystėje tapatumas yra aktyviai svarstomas, todėl visi paaugliai neišvengiamai yra lytinio tapatumo paieškoje. Kadangi lytinio tapatumo sunkumai gali kliudyti paauglių gebėjimui veiksmingai atlikti paauglystės tarpsniui svarbias užduotis ir sukelti neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai, todėl lytinio tapatumo sunkumų identifikavimas bei įvertinimas paauglystėje yra svarbus tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Visgi turimos žinios apie paauglių lytinį tapatumą yra labai ribotos ir fragmentiškos, o Lietuvoje apskritai šis svarbus paauglių raidos aspektas menkai aptariamas, nekalbant apie su tuo susijusius mokslinius tyrimus. Lietuvoje vykdomi mokymai lytinio švietimo tematika remiasi užsienio šalių patirtimi, stokojama mokslinės bazės, kokia situacija yra Lietuvoje, nėra atsvaros užsienyje atliekamiems tyrimams. Todėl tyrimu, kuriame dalyvaus 400 paauglių, siekiama atskleisti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajas vienerių metų laikotarpiu. Atlikti trys matavimai leis nustatyti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajų ir jų kaitos laikui bėgant aspektą. Šio tyrimo rezultatai reikšmingi raidos psichologijos tyrimų, atliktų Lietuvoje ir užsienyje, kontekste dėl kelių priežasčių: 1) būtų galima praplėsti itin ribotas ir fragmentiškas žinias apie paauglių lytinį tapatumą ir psichosocialinį funkcionavimą; 2) galėtų padėti išgryninti paauglių lytinio tapatumo aspektus, būdingus mūsų kultūriniam kontekstui. Praktinė darbo nauda: galima būtų numatyti prevencinio darbo su paaugliais gaires, pagrįsti intervencines programas, skirtas prisitaikymo vėlyvoje paauglystėje gerinimui, bei parengti rekomendacijas. Taip pat tai padėtų mokyklos vykdomai politikai, susijusiai su švietimu lytiškumo srityje.