Mokslo kokybės ir plėtros skyrius / Research Quality and Development Unit

Kasmet į Lietuvą studijuoti atvyksta šimtai jaunų žmonių iš įvairių pasaulio šalių. Jie čia praleidžia kelerius metus – mokosi, susiranda draugų, pažįsta miestus ir kultūrą. Tačiau baigę studijas dauguma jų išvyksta.

Ar daugiau demokratijos teisme visada reiškia daugiau teisingumo? Lietuvoje kartkartėmis keliama idėja į teismų sprendimų priėmimą įtraukti visuomenės atstovus – tarėjus ar prisiekusiuosius. Mintis paprasta: daugiau piliečių – daugiau teisingumo. Tokie svarstymai politiniame ir ekspertiniame lygmenyje dažniausiai iškyla, kaip atsakas į pasitikėjimo teismų sistema klausimą. Tačiau Kauno apygardos teismo teisėjos ir Mykolo Romerio Universiteto (MRU) teisės krypties mokslininkės dr. Simonos Dementavičienės disertacija atskleidžia, kad ši problema – gerokai sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Klausimas, kaip suvaldyti dirbtinio intelekto rizikas žmogaus teisėms, šiandien aktualus visiems –nuo Amazonės miškų bendruomenių iki Europos vyriausybių. Šiemet jis atsidūrė ir Jungtinių Tautų darbo grupės, kuriai pirmininkavo Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė dr. Lyra Jakulevičienė, darbotvarkėje. Lapkričio pabaigoje vykusiame pasauliniame forume tapo aišku viena: privalomas DI reguliavimas tik stiprės, tačiau skirtinguose pasaulio regionuose jis kels nevienodus iššūkius.

Nesutarimai – kasdienybės dalis: nuo apsižodžiavimo prie šeimos vakarienės stalo iki konfliktų mokykloje, darbe ar tokių ginčų, kurie kyla tarp piliečių ir institucijų.

Konstitucija – tarsi valstybės stuburas: lakoniškame dokumente įtvirtintos pagrindinės vertybės išlieka gyvos ir aktualios, nepaisant besikeičiančių laikų. Kiekviena valstybė turi savo konstituciją – ne tik aukščiausios galios teisės aktą, bet ir visos teisinės sistemos pamatą. Nuo jos priklauso teisinės tvarkos darnumas, nuspėjamumas ir valstybės veikimo stabilumas. Mykolo Romerio universiteto (MRU) mokslininkė, konstitucinės ir lyginamosios konstitucinės teisės tyrėja, doc. dr. Jolita Miliuvienė pastebi, kad Konstitucija turi gebėti reaguoti į visuomenės pokyčius, tačiau tai daryti atsispirdama nuo laiko patikrintų vertybių. Pokalbio metu mokslininkė dalijosi įžvalgomis apie demokratijos būklę įvairiuose pasaulio regionuose, Konstitucijos raidos ir jos dvasios sampratą bei teisės gebėjimą prisitaikyti prie kintančio pasaulio aktualijų.

Ar yra būdų padedančių jauniesiems mokslininkams tvirčiau žengti mokslinės karjeros keliu, geriau suprasti akademinės veiklos subtilybes? Tarptautinė patirtis rodo, kad mentorystė gali tapti neatsiejama akademinio augimo dalimi, padėti doktorantams, podoktorantūros tyrėjams lengviau naviguoti akademinėje aplinkoje ir plėsti savo profesinius ryšius ir galimybes.