Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20045
Now showing1 - 10 of 67
  • Šis projektas skirtas Z kartos darbuotojų įtraukties ir motyvacijos iššūkių analizei gamybinėje įmonėje, siekiant parengti moksliniais tyrimais grįstas praktines darbuotojų įtraukties ir motyvacines rekomendacijas. Z karta, gimusi 1995–2012 m., pasižymi specifiniais darbo lūkesčiais, kurių tradicinės motyvacinės priemonės nepatenkina, todėl įmonė susiduria su darbuotojų kaitos iššūkiais. Projektas remiasi teorinėmis įžvalgomis apie Z kartos savybes, poreikius bei motyvaciją ir siekia praktinio jų pritaikymo gamybos sektoriuje. Pagrindinis tikslas – sukurti motyvacines rekomendacijas, kurios didintų Z kartos darbuotojų įtrauktį UAB „CIE LT Forge". Tyrimo metu bus atlikta išsami esamos situacijos analizė, nustatytos svarbiausios Z kartos įtraukties problemos ir motyvavimo veiksniai bei parengtos naujos motyvavimo rekomendacijos, kurios bus pasiūlytos gamybinei įmonei. Projekto metu planuojama publikuoti mokslinius straipsnius ir parengti motyvacines rekomendacijas gamybinei įmonei. Projekto rezultatai tiesiogiai prisidės prie UAB „CIE LT Forge" konkurencingumo ir darbuotojų įtraukties didinimo. Sukurtos motyvacinės rekomendacijos bus pritaikomos ir kitoms gamybinėms įmonėms, susiduriančioms su panašiais iššūkiais. Be to, tyrimas papildys mokslinę literatūrą apie Z kartos ypatumus darbo rinkoje, pateikiant empiriniais duomenimis pagrįstas įžvalgas apie jų įtrauktį ir motyvavimą gamybos sektoriuje.

      37
  • Sisteminių organizacijos vystymo (OV) metodų trūkumas ir jų ribotas taikymas lemia žemą organizacijų produktyvumą, ypač Lietuvoje. Vadovams tobulinti vadovavimo ir lyderystės įgūdžius galėtų reikšmingai padėti „sisteminio vystymo“ metodų derinimas. Deja, šiuo metu susikūrusios dvi sisteminio vystymo praktikos, kurios išplitusios Šiaurės Amerikoje (C. Argyris ir D. Schön Harvardo verslo mokyklos praktika „Action Science“) ir Skandinavijoje, plėtoja ganėtinai skirtingus operacinio veikimo instrumentus. Todėl reikalingi veikiančių OV metodų tyrimai, galintys unifikuoti priemones, atsižvelgiant į susiformavusį valdymo kontekstą. Projekto Am-Best tikslas – sukurti skaitmeninį organizacijos vystymo vertinimo modelį naudojant dirbtinius neuroninius tinklus. Pirmiausia, bus nustatyti rodiklių klasteriai. Kiekybinis rodiklių vertinimas atliekamas naudojant AI sistemos priemones, kurios efektyviau pakeis anksčiau plačiai taikytas sprendimų paramos sistemos, grindžiamaslyginamaja analize. Tyrimu bus nustatyti rodiklių klasteriai ir reikšmingiausios rodiklių grupės, kurių pagrindu bus sukurtas OV vertinio modelis. Modelis bus validuojamas Lietuvos kontekstui, atliekant Lietuvos įmonių vadovų apklausą, po kurios bus tikslinamas modelis, taip paruošiant fundamentinį ir specifinį modelius. Tyrimo metodai: sisteminė literatūros apžvalga, Zipf paskirstymas, apklausa, dirbtinio neuroninio tinklo apmokymas ir prognozavimas. Originalumas ir naujumas – skaitmeninių kiekybinių parametrų klasterių nustatymas žinomose OV metodikose, siekiant įvertinti OV ir didinti organizacijų našumą. Skaitmeniniam vertinimui būtini modernūs AI metodai. Poveikis – inovatyvi sankirta OV metodų klasifikavimui. Verslo įmonei bus sukurtas naujas praktinis OV vertinimo instrumentas, adaptuotas Lietuvos turiniui. Tai turės teigiamos įtakos Lietuvos produktyvumui. Praktinė vertė – projektas vadovams suteiks skaitmeninį įrankį įsivertinti OV ir prisidės kelti vadovavimo gebėjimus bet kurioje šalyje.

      24
  • CoVE „WIN4SMEs” gerokai paskatins MVĮ inovacijas darbo vietoje, nes ugdys kvalifikuotą darbo jėgą ir verslumą, puoselės bendradarbiavimo aplinką ir skatins žinių perdavimą. Ji atkreips reikiamą dėmesį į šią dažnai nepastebimą, bet labai svarbią sritį ir padės ją tobulinti. MVĮ, susiduriančios su dideliais technologinės pažangos, globalizacijos ir demografinių pokyčių nulemtais pokyčiais, turi nuolat diegti naujoves, kad galėtų spręsti tokius iššūkius, kaip: – didėjantis kvalifikuotų darbuotojų ir jaunų verslininkų trūkumas; – menkas dalyvavimas profesiniame rengime ir mokyme; – įgūdžių trūkumas, mokymai neatitinka MVĮ poreikių; – menkas universitetų bendradarbiavimas ir į MVĮ orientuotų mokymo programų trūkumas; – mažas MVĮ ir profesinio mokymo paslaugų teikėjų tarptautiškumas.

    Šiuos iššūkius spręs www.WIN4SMEs.eu kartu su 20 partnerių iš 9 šalių ir 70 asocijuotų organizacijų. Ji suvienys profesinio mokymo paslaugų teikėjus, aukštojo mokslo įstaigas ir MVĮ asociacijas, kurios kartu steigs CoVE „Inovacijos darbo vietoje” 7 šalyse (DE, DK, FI, HU, LT, NL, PL), koordinuojamas vienos skėtinės CoVE. Inovacijos darbo vietoje yra gyvybiškai svarbios MVĮ sėkmei ir konkurencingumui didinti. Jos didina darbuotojų įsitraukimą, pasitenkinimą ir veržlumą, kartu maksimaliai išnaudojant darbo jėgos potencialą. MVĮ gali užsitikrinti tvarią ir atsparią ateitį skatindamos novatorišką, prisitaikančią kultūrą, kurioje vertinamas bendradarbiavimas. Priemonės ir švietimo programos, skirtos inovacijoms ir verslumui darbo vietoje (pavyzdžiui, modernaus žmogiškųjų išteklių valdymo, profesinio mokymo orientavimo, inovacijų paramos MVĮ programos), bus sukurtos, išbandytos, įvertintos ir nuolat įgyvendinamos 7 CoVE trijuose švietimo lygmenyse, pasižyminčiuose dideliu perimamumu: pirminis profesinis mokymas, tolesnis mokymas, aukštasis mokslas (EKS 3-6 lygiai). Visi projekto rezultatai, įskaitant patarimus dėl įgyvendinimo, bus perduoti 70 asocijuotųjų partnerių. Be to, Ukrainos partneris taikys šiuos rezultatus vykdydamas reklaminę veiklą ir mokymus jaunimui bei MVĮ Ukrainoje.

      27
  • Projekto tikslas: Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, ir manoma, kad netrukus šis skaičius dar išaugs. Miestų teritorijų augimas mažina ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas. Ekosisteminės paslaugos (EP) yra labai svarbios žmonių gerovei, todėl būtina suvokti, kaip žemėnauda ir klimato kaita paveiks jų teikimą miestuose. Miestų plėtra yra vienas iš didžiausią poveikį ekosistemų degradacijai darančių veiksnių. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur didieji miestai yra vieni sparčiausiai augančių Europoje. Europoje ir Lietuvoje atlikta nedaug žemėnaudos ir klimato kaitos poveikio EP tyrimų. Suprasti, kaip žemėnauda ir klimato kaita ateityje paveiks miestų teritorijas, yra labai svarbu siekiant užtikrinti miestų gyvybingumą. Projekto „Ekosisteminių paslaugų miesto teritorijose kartografavimas ir prognozavimas” (MAFESUR) tikslas – ištirti žemėnaudos ir klimato kaitos poveikį EP teikimui trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bus vertinami 3 būsimi žemėnaudos ir 3 klimato scenarijai iki 2050 metų. Kiekvienoje tiriamoje vietovėje bus kartografuojamos 2 reguliavimo ir 2 aprūpinimo EP ištekliai. Iš viso kiekvienam miestui bus parengti 9 scenarijai ir 36 EP sluoksniai.

    Numatytos veiklos:

    Suinteresuotųjų šalių įtraukimas, literatūros apžvalga ir duomenų rinkimas.
    Žemėlapių sudarymas ir būsimų žemėnaudos pokyčių prognozavimas pagal skirtingus klimato scenarijus.
    EP žemėlapių sudarymas ir prognozavimas.
    

    MAFESUR rezultatai bus platinami įvairiais kanalais, kad pasiektų visas visuomenės grupes ir padėtų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valdžios institucijoms gauti mokslu pagrįstos informacijos geresniam miestų planavimui ir gyvenimui juose. MAFESUR suteiks patikimą informaciją, kuri padės tiriamoms teritorijoms tapti atsparesnėmis. Projektas padės Lietuvai įgyvendinti nacionalines (pvz., Lietuvos vizija 2050), ir prisidėti įgyvendinant regionines (pvz., ES biologinės įvairovės strategija 2030) ir pasaulines (pvz., JT darnaus vystymosi tikslai) strategijas.

      34
  • 2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.

      43
  • Organizacijų atsparumo koncepcija tampa svarbiu nagrinėjimo objektu dėl neįprastai greitai besikeičiančios ekonominės, socialinės, technologinės aplinkos. Poreikis išgyventi yra svarbus nūdienos organizacijoms, todėl vis plačiau kalbama apie organizacijos atsparumą, kuris įgalina organizacijas ne tik išgyventi krizinį laikotarpį, bet ir jo metu įgytą patirtį panaudoti kaip varomąją jėgą. Projekte keliama mokslinė problema, kokiomis organizacijos atsparumo vertinimo teorinėmis prieigomis grindžiant ir kokius metodinius instrumentus naudojant galima būtų įvertinti organizacijų atsparumą. Projekto tikslas – parengti organizacijos atsparumo vertinimo modelį ir pritaikyti jį empiriškai atliekant tyrimą Lietuvos organizacijose. Tikslui pasiekti keliamas uždavinys – suformuoti organizacijos atsparumo vertinimo koncepciją ir metodologiją bei atlikti tyrimą Lietuvos įmonėse. Uždaviniui spręsti formuojamos trys veiklos: organizacijos atsparumo teorinis pagrindimas; organizacijos atsparumo vertinimo metodologijos pristatymas; organizacijos atsparumo vertinimas Lietuvos organizacijų atveju.

      23
  • Projekto tikslas – Pacientų įtrauktis į gydymo procesą bei sveikatos priežiūros paslaugų valdymą yra sudėtinga multidisciplininėmokslo ir praktikos problema. Trūksta gerai suprantamų modernių ir lengvai prieinamų instrumentų, kurie padėtų apjungti pacientų, medikų ir vadybininkų sveikatos priežiūros kokybės dimensijas bei požiūrius vertinant kokybę struktūros, proceso ir rezultatoatžvilgiu bei sujungiant paciento dalyvavimą pranešant savo patirtį ir rezultatus, visuomenės interesą gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir sistemos poreikius žinoti esamus trukdžius pagalbos organizavime. Projekto tikslas: pagerinti pacientų įtrauktį į sveikatos priežiūros kokybės vadybą, sukuriant e.sveikatos sistemai integruotą instrumentą (prototipą), apjungiantį paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo patirties sveikatos sistemoje vertinimą. Projekto eigoje apjungiant socialinių ir medicinos mokslų mokslininkus ir medicinos praktikos specialistus bei pasitelkiant pacientų organizacijas taikant sociologinius kokybinius bei kiekybinius tyrimus bei lauko tyrimą bus įgyvendintos tokios veiklos: a) išanalizuota paciento kelionė sveikatos sistemoje (angl patient‘s journey) ir nustatytos reikšmingiausios kliūtys visose jos stotelėse; b) išanalizavus tarptautinę patirtį, kuriant įvairioms ligoms ir būklėms pritaikytus paciento praneštos ligos baigties (angl. PROM) ir paciento patirties sveikatos priežiūros sistemoje (angl. PREM) instrumentus, bus sukurtas naujas ir originalus bei integruotas instrumentas, apjungiantis paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo visos patirties sveikatos sistemoje vertinimą; c) atlikus lauko tyrimą instrumentas bus išbandytas bandomosiose pacientų grupėse bei sukurtas prototipas (duomenų bazė); d) projekto rezultate bus sukurtas integralus pacientų įtraukties į kokybės valdymą instrumentas, kuris bus integruotas į sveikatos priežiūros įstaigos e. sveikatos bei kokybės valdymo sistemas.

    Siekiamas rezultatas: Projekto esminis rezultatas – naujas tarpdalykinis mokslinis produktas. Bus sukurti ir bandomojoje pacientų grupėje naujas tarpdalykinis mokslinis produktas. Bus sukurti ir bandomojoje pacientų grupėje išbandyti nauji pacientų įtraukties į sveikatos priežiūros procesą instrumentai, integruojantys pacientų praneštas patirtis ir ligos išeitis, leidžiantys matuoti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę mokslinio tyrimo metu identifikuotose „paciento kelionės“ grandyse. Remiantis šiais rezultatais bus sukurtas adaptyvios elektroninės duomenų bazės prototipas, kurį galima integruoti į egzistuojančias e. sveikatos sistemas, skirtas pacientų praneštos ligos išeities ir patirties sveikatos sistemoje matavimui.

      27
  • Tai 3 metų tarpdisciplininė doktorantūros programa, leidžianti studentams įgyvendinti novatoriškus mokslinių tyrimų projektus bendradarbiaujant su pramonės, tarptautiniais ir vyriausybiniais partneriais visoje Europoje.

      18
  • Prognozuojama, kad klimato kaita turės didelį poveikį vandens baseinų maistinių medžiagų dinamikai visame pasaulyje. Daugelis Europos vandens ekosistemų jau dabar yra pažeidžiamos maistinių medžiagų taršos ir eutrofikacijos, be kitų aplinkos problemų. Europoje klimato ir antropogeniniai veiksniai, lemiantys pernelyg didelę maistinių medžiagų taršą, skiriasi regionuose dėl klimato ir antropogeninių skirtumų, todėl būtina geriau valdyti maistinių medžiagų dinamiką tarpvalstybiniu mastu ir maksimaliai padidinti susijusias ekosistemų paslaugas: (1) aprūpinimo (vandens tiekimas ir maistas/gėrimai), (2) reguliavimo (vandens valymas), (3) palaikymo (maistinių medžiagų apykaita) ir (4) kultūrines (poilsio) ekosistemų paslaugas.

      7