Mokymosi visą gyvenimą laboratorija / Lifelong Learning Laboratory
Lietuvos suaugusiųjų raštingumo sąsaja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir mokymusi visą gyvenimąItem type:Project, Nacionalinis / National2020-04-01 - 2022-06-30; ; . Šio projekto tikslas yra įvertinti Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygį ir raštingumo panaudojamumą darbo rinkoje. Raštingumas šiame projekte apibūdinamas šiais komponentais: skaitymo gebėjimai – kaip rašytinio teksto suvokimas ir gebėjimas juo pasinaudoti; matematinis raštingumas – kaip kiekybinės informacijos skaitymas, suvokimas, interpretavimas ir panaudojimas, problemų sprendimas pasitelkiant technologijas – kaip gebėjimas pasiekti, interpretuoti, analizuoti ir transformuoti rastą / gautą informaciją, perteiktą skaitmeninėse priemonėse. Šie trys raštingumo komponentai yra vieni pagrindinių, įgalinantys asmenį pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje ir įsitvirtinti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Projekte bus kreipiamas dėmesys į šiuolaikinio suaugusiųjų raštingumo specifiką, mokymosi visą gyvenimą svarbą raštingumui, Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygmenis kitų šalių kontekste, raštingumo profilius pagal geografines Lietuvos vietoves, žemo ir aukšto raštingumo lygio suaugusiųjų klasterių savybes, sąryšio tarp raštingumo lygio ir įsitvirtinimo darbo rinkoje.
30 Universiteto misija atliepiant amžėjančios visuomenės poreikiusItem type:Project, Nacionalinis / National2024-05-02 - 2026-04-30; . 24 EQUASS kokybės standarto taikymas socialinės globos įstaigoje: individualios priežiūros darbuotojų patirtysItem type:Project, Nacionalinis / National2023-10-03 - 2024-04-30; ; . Studentų tyrimai semestrų metu - Reda Steniukynienė
Didėjant senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų skaičiui ir siekiant kuo ilgiau padėti asmenims gyventi savo namuose, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas, kuris užtikrina asmenims didesnę priežiūrą ir pagalbą. Demografinė bei ekonominė situacija lemia kitokio pobūdžio reikalavimus individo ir visuomenės lūkesčius socialinių paslaugų kokybei, kiekybei ir prieinamumui (Andrijauskaitė, 2015). Todėl atsiranda poreikis vertinti socialinių paslaugų kokybę tiek stacionariose įstaigose, tiek teikiamas socialines paslaugas asmens namuose. Tyrimu siekiama atskleisti individualios priežiūros darbuotojų patirtis susijusias su EQUASS kokybės standarto taikymu teikiant socialines paslaugas. Analizuojant tyrimo dalyvių patirtis bus siekiama atsakyti į klausimus: Kaip taikant EQUASS kokybės principus užtikrinama socialinių paslaugų kokybė? Kaip EQUASS kokybės standarto taikymas teikiant socialines paslaugas keičia individualios priežiūros darbuotojų veiklą? Kaip darbuotojai vertina socialinių paslaugų kokybės pokyčius ėmus taikyti EQUASS kokybės standartą? Tyrimo duomenys bus renkami naudojant individualų, iš dalies struktūruotą interviu su. individualios priežiūros darbuotojais. Tyrimo dalyviai bus pasirenkami naudojant tikslinės imties atrankos būdą. Tyrimo imčiai sudaryti taikoma patogioji atranka, laikantis prisotinimo principo (planuojama atlikti 5-7 individualius interviu). Turinio analizė bus atliekama naudojantis specializuota programavimo QDA Miner Lite programa.
23 Vyresnio amžiaus asmenų psichologinis atsparumas: raiška ir patirtys iššūkių akivaizdoje/Psychological resilience of older people: expression and experience in the face of challengesItem type:Project, Nacionalinis / National2022-11-03 - 2024-10-31; ; . Atsparumo senstant ugdymas tampa pagrindiniu asmenų, šeimų ir visuomenės prioritetu. Mokslininkai pabrėžia vyresnio amžiaus asmenų atsparumo tyrimų trūkumą ir sėkmingo senėjimo svarbą.Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių atsparumo lygis yra toks pat arba didesnis nei jaunesnių. Tačiau neaišku, koks vyresnio amžiaus psichologinis atsparumas yra buvusiose posovieti nėse šalyse (tokiose kaip Lietuva), kur vyresnio amžiaus žmonės patyrė įvairių politi nių ir socialinių pokyčių ir kur jų pragyvenimo lygis yra žemesnis už Europos vidurkį. Asmeninė vyresnio amžiaus žmonių perspektyva padeda giliau suprasti ir įsigilinti į problemą ir atskleidžia, kaip jie susiduria su gyvenimo iššūkiais ir įgyja atsparumą gyvenimo eigoje. Tyrimo tikslas – atskleisti vyresnio amžiaus žmonių psichologinio atsparumo raišką ir patirtį susidūrus su iššūkiais gyvenimo eigoje. Tyrimui pasirinktas mišrus tyrimo planas, susidedantis iš kiekybinio ir kokybinio tyrimo. Kiekybinio tyrimo metu psichologinis atsparumas, jo veiksniai tiriami reprezentatyvioje 18+ amžiaus grupių imtyje, siekiant nustatyti ir palyginti vyresnio amžiaus asmenų psichologinio atsparumo lygį ir jo veiksnius su kitomis suaugusiųjų amžiaus grupėmis. Numatoma atlikti kokybinį tyrimą, kurių metu bus atlikti pusiau struktūriniai interviu su įvairiais vyresnio amžiaus žmonėmis (60 metų ir vyresni), siekiant atskleisti vyresnio amžiaus žmonių patirtį , išteklius ir veiksnius, turinčius įtakos jų psichologiniam atsparumui susidūrus su sunkumais, ir suformuoti teoriją apie vyresnio amžiaus žmonių psichologinę atsparumą iššūkių akivaizdoje gyvenimo eigoje. Gauti rezultatai prisidėtų prie sėkmingo ir atsparaus senėjimo ir paskatintų asmens stiprybėmis pagrįstų intervencijų plėtrą tiek individualiu, tiek bendruomenės lygiu.
39 MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinkląItem type:Project, Nacionalinis / National2019-06-12 - 2021-05-12; . Nijolė LiatukinėLietuvos aklųjų biblioteka yra specialioji valstybinės reikšmės biblioteka, kurios paskirtis tenkinti asmenų, negalinčių skaityti spausdinto teksto dėl sensorinės (aklumo, silpnaregystės), fizinės (judėjimo), kompleksinės negalios, patiriančių mokymosi, suvokimo sunkumų, turinčių raidos ir kitų sutrikimų kultūrinius ir informacinius poreikius. Projekto „MoBiLait: mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, per Lietuvos bibliotekų tinklą“ tikslas – Padidinti paslaugų, skirtų žmonėms, negalintiems skaityti įprasto formato teksto, prieinamumą organizuojant jų informacinį aptarnavimą bei aprūpinimą savišvietai ir studijoms reikalingais leidiniais per Lietuvos bibliotekų tinklą. Po projekto įgyvendinimo, Lietuvoje studijuojantys neįgalūs asmenys turės palankesnes galimybes gauti studijoms skirtą ir pritaikytą literatūrą.
18 Lietuvių reemigrantų vaikų integravimo mokykloje iššūkiaiItem type:Project, Nacionalinis / National2023-10-03 - 2024-04-30; ; . Studentų tyrimai semestrų metu - Janina Ovčinikova
Bendrojo ugdymo mokyklos keitimas reemigrantų vaikams yra sudėtingas procesas, apimantis ne tik įprastas ugdymo įstaigos keitimo problemas, bet ir specifinius kalbos, dalykų ugdymo turinio bei struktūros skirtumų sunkumus, kultūrinės aplinkos ir kitus iššūkius. Vaikų socialinė ir akademinė integracija ugdymo įstaigoje turi įtakos mokinių savijautai, gerovei bei akademiniams pasiekimams, todėl būtinas yra visapusiškos, reemigrantų vaikų psichologiniais, socialiniais ir edukaciniais poreikiais paremtos pagalbos mokykloje teikimas.
20 Mokinio saugumo jausmas mokymosi pasiekimų konteksteItem type:Project, Nacionalinis / National2024-05-02 - 2026-04-30; ; . Mokino saugumo mokykloje klausimai dažnai buvo siejami su socialinio darbuotojo veiklos ypatumais mokykloje. Moksliniai tyrimai, susiję su mokinio saugumu, dažniausia yra kreipiami į fizinio saugumo analizės erdvę, nagrinėjant atskirus smurto, agresijos, patyčių klausimus. Panašios tematikos moksliniuose tyrimuose atkreiptas dėmesys į socialinės rizikos veiksnius ir jų sąsajas su vaiko ugdymu. Moksliniuose tyrimuose galima aptikti mokinio saugumo klausimo analizes rasinės diskriminacijos, paauglių lytinio identiteto, COVID-19 ir kt. kontekstuose. Kiek didesnio dėmesio mokinio saugumo, susijusio su mokinio jausena, klausimai sulaukia psichologijos moksliniuose tyrimuose. Edukologijos moksle dažniausias dėmesys skiriamas ugdymo proceso organizavimui, siekiant prevencinių tikslų. Kaip atskirą grupę tyrimų, susijusių su nagrinėjama tema galima būtų išskirti tyrimus susijusius su mokyklos kultūros atskirų klausimų įvertinimu. Tarptautinių tyrimų duomenų analize grįstose mokslinėse publikacijose dažniausiai nagrinėjami bendrieji mokymosi modeliai, mokinių pasiekimų trukdžiai, socialinio ekonominio konteksto veiksnių analizė, patyčių patirtys ir pan. Gilesnių tyrimų, analizuojančių mokinio saugumo jausmą, stokojama, ypač, kai bandoma įvertinti edukologiniu požiūriu mokinio saugumo jausmo mokykloje klausimus sąryšyje su jo mokymosi pasiekimais bei kitais edukacinės aplinkos veiksniais. Mokslinių tyrimų rezultatų pirminė apžvalga rodo, kad pastaruoju penkerių metų laikotarpiu kryptingi tyrimai susiję su mokinio saugumo jausmu ir mokymosi pasiekimais nėra atliekami. Todėl, šio mokslinio projekto įgyvendinimui keliama mokslinė problema – kaip mokinio saugumo jausmas susijęs su jo mokymosi pasiekimais mokykloje bei kitais edukacinės aplinkos veiksniais. Tikslas – įvertinti mokinio saugumo jausmo sąryšį su mokymosi pasiekimais bei kitais edukacinės aplinkos veiksniais. Mokslinis tyrimas bus atliekamas analizuojant mokslinius šaltinius, susijusius su mokinių saugumo jausmu, bei naudojant inferencinės statistikos metodus analizuojant Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo OECD PISA rezultatus.
45 Pedagoginių studijų magistrantūros studijų programa „Edukacinių technologijų valdymas“, specializacija „Vadyba mokykloje“Item type:Project, Nacionalinis / National2023-10-01 - 2026-06-30; ; . 5 Kenkėjiškų paskyrų profiliavimas ir aptikimas skaitmeniniuose socialiniuose tinkluose naudojant dirbtinį intelektąItem type:Project, Nacionalinis / National2023-01-01 - 2025-12-31; ; . Šis mokslo tyrimų projektas remiasi idėja, kad pasitikėjimo mokslu stiprinimas turėtų būti atsakas į besikeičiančią situaciją žiniasklaidos ekosistemoje. Mokslo svarbos supratimas yra viena esminių visuomenės raidos sąlygų. Nustačius skirtingų gyventojų grupių požiūrio, pažinimo ir elgesio ypatybes bei sukuriant vartotojų profilius, bus galima parengti įrodymais pagrįstas rekomendacijas tikslinei ir efektyviai mokslo komunikacijai, nukreiptai į skirtingas vartotojų grupes. Požiūris į mokslą reguliariai tiriamas daugelyje šalių (Eurobarometras, 2005; OST ir Welcome Trust, 2000). Rezultatai rodo, kad pasitikėjimas mokslu, kaip informacijos šaltiniu, priklauso nuo piliečių politinių įsitikinimų, ekonominės ar socialinės padėties (Funk, 2017). Tyrimai nustatė skirtumus tarp miesto ir kaimo gyventojų (Kawamoto ir kt., 2013), parodė, kad skirtingų mokslo sričių žinios skiriasi priklausomai nuo socialinių ir demografinių ypatybių (Kristiansen ir kt., 2016), ir nustatytas teigiamas ryšys tarp domėjimosi mokslu ir mokslinių žinių paieškos internete veikla (Nisbet ir kt., 2002).
43