Mokymosi visą gyvenimą laboratorija / Lifelong Learning Laboratory

Sustainability is a main goal of European and global cooperation (i.e. the EU’s Strategy for Sustainable Development or the UN’s 2030 Agenda for Sustainable Development). Often ecological and economical challenges are focused in the process of developing approaches and methods, but social challenges are from special interest for Social work and get more and more attention in the discourse about improving the practice. For this reasons this project aims on discussing interdisciplinary approaches and methods for a social sustainable practice in Social Work. We are planning an event (conference with researchers from three Baltic countries and workshop with students from three Baltic countries) to bring different approaches and methods for a sustainable practice in Social Work together. A possible field of practice could be the child- and youth-welfare, where several challenges are visible (i.e. child poverty, social inequality and its effects), approaches (i.e. education, political action) and methods (i.e. empowerment, adult counseling) are to be evaluated. Social challenges of society and politics as well as approaches and methods from the participating countries are first presented from researchers and second discussed with the students to find mutual connections and learn about the specifics of the participating countries. This event should initiate an ongoing cooperation between the participation organisations (i.e. research, summer school).

Projekto tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms, globėjams ir paslaugų teikėjams, ir rasti sprendimus, kaip pasitelkiant specialius mokymus, konsultacijas ir skaitmenines priemones užkirsti kelią bei įveikti vienišumą. Vienišumas yra plačiai pripažįstama kaip viena iš svarbiausių ir įsitvirtinusių problemų, su kuriomis susiduria mūsų senėjanti visuomenė, ir tai patvirtina COVID-19 krizė. Socialinė izoliacija pandemijos metu sukelia etinę dilemą, ypač institucionalizuotiems vyresnio amžiaus žmonėms, imamasi aktyvių priemonių, kad sumažintų infekcijos riziką, tačiau vienišumas yra dažnas atsakas į emocinę, socialinę ir egzistencinę izoliaciją. Vienišumo poveikis taip pat turi neigiamą poveikį sveikatai. Vienišumas yra neigiama emocija, susijusi su suvokiamu atotrūkiu tarp esamų ir norimų santykių. Partneriai iš 5 šalių (Austrija, Ispanija, Italija, Kipras ir Lietuva) subūrė 7 organizacijų, turinčių ilgametę patirtį dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis partnerystę, siekiant atskleisti holistinį požiūrį į vienišumą ir sukurti priemones vienišumui atpažinimui bei įveikai. Siekiami rezultatai:

1. Partnerių šalių apie vienišumą tyrimas;
2. Vienišumo prevencijos tinklai ir rekomendacijos politikai;
3. Skaitmeninė diagnostikos priemonė vienišumui nustatyti;
4. Skaitmeninė vienišumo prevencijos priemonė;
5. Vienišumo prevencijos mokymų programos.

Šio projekto tikslas yra įvertinti Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygį ir raštingumo panaudojamumą darbo rinkoje. Raštingumas šiame projekte apibūdinamas šiais komponentais: skaitymo gebėjimai – kaip rašytinio teksto suvokimas ir gebėjimas juo pasinaudoti; matematinis raštingumas – kaip kiekybinės informacijos skaitymas, suvokimas, interpretavimas ir panaudojimas, problemų sprendimas pasitelkiant technologijas – kaip gebėjimas pasiekti, interpretuoti, analizuoti ir transformuoti rastą / gautą informaciją, perteiktą skaitmeninėse priemonėse. Šie trys raštingumo komponentai yra vieni pagrindinių, įgalinantys asmenį pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje ir įsitvirtinti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Projekte bus kreipiamas dėmesys į šiuolaikinio suaugusiųjų raštingumo specifiką, mokymosi visą gyvenimą svarbą raštingumui, Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygmenis kitų šalių kontekste, raštingumo profilius pagal geografines Lietuvos vietoves, žemo ir aukšto raštingumo lygio suaugusiųjų klasterių savybes, sąryšio tarp raštingumo lygio ir įsitvirtinimo darbo rinkoje.

Santrauka: Projekto tikslas – gerinti skirtingų švietimo įstaigų (pradinių mokyklų ir universitetų) švietimo kokybę, įgyvendinant į besimokantįjį orientuotą požiūrį (BOP), tobulinti pradinių mokyklų mokytojų ir administracijos kompetencijas, pagrindžiant EFQM modeliu ir plėtoti „Mokykis ir vadovauk“ funkcinį mokytojo savarankišką valdymą mokyklos aplinkoje. Projekto uždaviniai: Sukurta studijų dalyko „Taikomoji pedagoginė lyderystė – mokykis ir vadovauk“ programa pedagogikos bakalauro/profesinių studijų studentams; Parengtos ir testuotos kvalifikacijos kėlimo programos mokytojams „Į mokymąsi orientuoto požiūrio taikymas“ ir „Mokytojo saviugda ir valdymas – Mokykis ir vesk“; Parengta kvalifikacijos tobulinimo programa švietimo įstaigų administracijai (pradinių mokyklų vadovams / direktorių pavaduotojams ir universitetų dekanams / prodekanams) remiantis EFQM modeliu; Apmokyti BOP mokytojai/konsultantai, kurie pasibaigus projektui, dirbs su mokytojais savo mokyklose. Siekiamas rezultatas: Parengtos 3 naujas mokymo programos; Parengta mokytojų (apmokytų į besimokantįjį orientuoto požiūrio pagrindo ir „Išmok ir vadovauk“ pagrindu) ir vadovų (apmokytų pagal EFQM kompetencijos modelį) duomenų bazė; Parengtos BOP gairės pradinėms mokykloms, padedančios joms sėkmingai įgyvendinti BPO savo organizacijose.

Projekto tikslas yra pagerinti Europos piliečių pasirengimą skaitmeniniam amžiui, remiant ir didinant gebėjimų ugdymą informacijos saugumo suvokimo, raštingumo ir rizikos valdymo srityse. Kaip teigiama BDAR konstatuojamosiose dalyse, pagrindinių laisvių ir teisių apsauga turi būti įgyvendinta saugant skaitmeninę tapatybę. Šis tikslas yra šio projekto idėjos esmė. Siekiant šio tikslo, projekte bus laikomasi kartotinio požiūrio: -Pirma, didinant informuotumą, dalyviai bus informuojami ir supažindinami su saugai svarbiu elgesiu skaitmeniniame pasaulyje. -Antra, užsitikrindami atitiktį dalyviai išmoks laikytis tam tikro elgesio ir internalizuoti saugius darbo srautus bei elgesį skaitmeniniame pasaulyje. Kitiems dalyviams bus lengviau nustatyti jų asmens duomenų pažeidimus ir įgyvendinti savo teisę į privatumą. -Galiausiai, trečiajame etape dalyviams bus suteikta galimybė iš tikrųjų „veikti suvereniai“, t. y. veikti pagal savo žinias, naudotis savo piliečių ir teismų teisėmis ir įgyti suverenitetą dėl savo skaitmeninių veiksmų ir tapatybės. Suverenumas skaitmeninėje srityje reiškia duomenų ir informacijos nuosavybės teisę ir kontrolę. Sukčiai, nusikaltėliai ir piktavališkos institucijos vis dažniau piktnaudžiauja tinkamo rizikos supratimo trūkumu, ginkluodamos pasitikinčius asmenis savo naudai.

Mokslo vertinimas Lietuvoje nuolat sulaukia karštų diskusijų, jas paskatina mokslo vertinime nuolat vykstantys tobulinimai. Jie apima ne tik porą dešimtmečių gludintą formalųjį vertinimą, bet ir jau porą praėjusių palyginamųjų ekspertinių vertinimų. Paskutinio ekspertinio vertinimo ataskaitoje pažymėta, kad kai kurias Lietuvos mokslo sritis surakino sąstingis, kurio greičiausiai nepavyks išjudinti nesutelkus pastangų.

Mykolo Romerio tyrėja ir Leideno universiteto doktorantė Eleonora Dagienė 2018 m. pabaigoje pradėjo mokslo tyrimus, kuriais siekiama išsiaiškinti Lietuvos mokslo vertinimo priemonių efektyvumą ir kylančias kliūtis bei nustatyti nenumatytas kiekybinio mokslo vertinimo pasekmes. Analizuojant Lietuvos mokslo vertinimo reglamentavimą ir mokslometrinius rodiklius, iškilo papildomų klausimų. Vienas iš tokių klausimų susijęs su Lietuvos mokslo tarptautiškumu: kodėl, nepaisant daugybės skatinimo priemonių, Lietuvos mokslo tarptautiškumo rodikliai nekyla?

Siekiant giliau pažvelgti į Lietuvos publikacijomis matuojamus mokslo pasiekimus, papildomi duomenys buvo surinkti iš daugiau kaip 50 interviu su mokslo politikais, administratoriais ir įvairių sričių mokslininkais. Analizuojant pokalbiuose surinktą medžiagą mokslininkų įtrauktis tapo viena iš svarbiausių ir daugiausiai klausimų keliančių temų. Maža to, pirminiai tyrimo rezultatai atskleidžia, kad prieš skatinant mokslininkus įsitraukti į tarptautines akademines bendruomenes, vertėtų susirūpinti vietinės reikšmės įtrauktimi.

Be visa ko, vietinė ir tarptautinė įtrauktis siejama ir su mokslo veiklų ekonominiu ir socialiniu poveikiu, kuris Lietuvos mokslo bendruomenei yra sąlyginai naujas. Tai sąlygojo papildomos temos įtraukimą į du renginius, suteiksiančius įžvalgų mokslo politikos formuotojams ir Lietuvos akademinei bendruomenei.

Studentų tyrimai semestrų metu - Reda Steniukynienė

Didėjant senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų skaičiui ir siekiant kuo ilgiau padėti asmenims gyventi savo namuose, didinamas socialinių paslaugų prieinamumas, kuris užtikrina asmenims didesnę priežiūrą ir pagalbą. Demografinė bei ekonominė situacija lemia kitokio pobūdžio reikalavimus individo ir visuomenės lūkesčius socialinių paslaugų kokybei, kiekybei ir prieinamumui (Andrijauskaitė, 2015). Todėl atsiranda poreikis vertinti socialinių paslaugų kokybę tiek stacionariose įstaigose, tiek teikiamas socialines paslaugas asmens namuose. Tyrimu siekiama atskleisti individualios priežiūros darbuotojų patirtis susijusias su EQUASS kokybės standarto taikymu teikiant socialines paslaugas. Analizuojant tyrimo dalyvių patirtis bus siekiama atsakyti į klausimus: Kaip taikant EQUASS kokybės principus užtikrinama socialinių paslaugų kokybė? Kaip EQUASS kokybės standarto taikymas teikiant socialines paslaugas keičia individualios priežiūros darbuotojų veiklą? Kaip darbuotojai vertina socialinių paslaugų kokybės pokyčius ėmus taikyti EQUASS kokybės standartą? Tyrimo duomenys bus renkami naudojant individualų, iš dalies struktūruotą interviu su. individualios priežiūros darbuotojais. Tyrimo dalyviai bus pasirenkami naudojant tikslinės imties atrankos būdą. Tyrimo imčiai sudaryti taikoma patogioji atranka, laikantis prisotinimo principo (planuojama atlikti 5-7 individualius interviu). Turinio analizė bus atliekama naudojantis specializuota programavimo QDA Miner Lite programa.