Gailiūtė-Janušonė, Dovilė
A European framework for science diplomacy : A European framework for science diplomacy Recommendations of the EU Science Diplomacy Working GroupsItem type:Publication, book[2025][K4c][S001][89] ;Bertelsen, Rasmus Gjedssø ;Bochereau, Laurent ;Chelioti, Effrosyni ;Dávid, Ágota; ;Hartl, Martina ;Liberatore, Angela ;Mauduit, Jean-Christophe ;Müller, Jan MarcoLangenhove, Luk VanBrussels : European Commission, 20258 18 Nukrypimai nuo įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją COVID-19 sukeltos pandemijos konteksteItem type:Publication, [Derogations from the European Convention on Human Rights in the Context of COVID-19 Pandemic]research article[2020][S5][S001][14]Lietuvos teisė 2020 : esminiai pokyčiai: COVID-19 pandemijos sprendimai: teisiniai, valdymo ir ekonominiai aspektai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, d. 1., p. 33-462020 metai pažymėti precedento neturinčia COVID-19 sukelta pandemija, kuri davė pagrindą teisinei diskusijai dėl nukrypimų nuo įsipareigojimų pagal tarptautinius žmogaus teisių dokumentus. Ar esant pandemijai yra būtina nukrypti nuo įsipareigojimų pagal žmogaus teisių dokumentus? Vienareikšmio atsakymo nepateikia nei mokslininkai, nei valstybių taikoma praktika. 31 pasaulio valstybė padarė formalius pareiškimus dėl nukrypimų nuo tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų pagal bent vieną iš trijų dokumentų (Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Europos žmogaus teisių konvenciją ar Amerikos žmogaus teisių konvenciją), leidžiančių tokius nukrypimus. Dalis valstybių nepadarė formalių pareiškimų pagal tarptautinius dokumentus, tačiau įvedė nepaprastąją padėtį ar taikė kitą teisinį režimą (pavyzdžiui, epideminę situaciją, krizinę situaciją, karantiną ir kt.). Taigi, nors priemonių, kurių imasi valstybės, turinys yra iš esmės panašus, bet skiriasi pagrindai, pagal kuriuos tų priemonių buvo imtasi. Mokslininkų nuomonės taip pat išsiskyrė. Vieni teigia, kad dabartinė situacija yra arčiausiai „idealios nepaprastosios padėties“ ir netaikant nukrypimų nuo įsipareigojimų kyla rizika, kad išimtinės galios taps norma. Kiti prieštarauja tokiai pozicijai ir pažymi, kad kyla didelė rizika dėl piktnaudžiavimo tokio režimo suteiktomis galiomis, be to, praktinis tokių nukrypimų nuo įsipareigojimų poveikis gali būti gana ribotas, nes teisės ir laisvės, dėl kurių dažniausiai nukrypstama, gali būti ribojamos, siekiant apsaugoti sveikatą ir viešąją tvarką, ir neįvedus nepaprastosios padėties (pavyzdžiui, teisė į privataus gyvenimo ir šeimos gerbimą, susirinkimų ir asociacijų laisvė ir kt.). Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti EŽTK įtvirtintas sąlygas, leidžiančias valstybėms taikyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo įsipareigojimų pagal EŽTK, bei apžvelgti valstybių praktiką, taikant šiuos nukrypimus COVID-19 sukeltos pandemijos kontekste. Pagrindinis dėmesys skiriamas EŽTK nuostatų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Komisijos jurisprudencijos analizei, taip pat nagrinėjamos ir kitų tarptautinių dokumentų nuostatos, kurios išryškina keliamų reikalavimų skirtumus. Be to, straipsnyje aptariama ir nukrypimams nuo įsipareigojimų taikoma tarptautinė kontrolė. Tarptautinės teisminės ir kvaziteisminės institucijos (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas) dažniausiai veikia post factum ir jų galimybės kontroliuoti valstybių taikomus režimus, kuriais nukrypstama nuo įsipareigojimų, yra gana ribotos, tačiau matyti išaugęs neteisminių institucijų (pavyzdžiui, Europos Tarybos generalinio sekretoriaus) vaidmuo šioje srityje.
63 14 - book[2020][K5][S001][528]
; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020Mokslo straipsnių rinkinys „XXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei. Liber Amicorum Sauliui Katuokai“ dedikuojamas Mykolo Romerio universiteto profesoriui dr. Sauliui Katuokai. Knygoje siekiama atskleisti daugelio šiandien aktualių tarptautinės teisės klausimų problematiką, pateikti jų analizę, įvertinti kylančius iššūkius, siūlyti sprendimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pabėgėlių teisės, oro teisė, Europos Sąjungos muitų reguliavimas ir jurisdikcijos nustatymas darbo santykiuose analizuojamas siejant visa tai su jūrų teise. Skaitytojams pristatomos ir klasikinės tarptautinės teisės temos, kurioms XXI a. realijos taip pat daro svarią įtaką: tarptautinės teisės santykis su nacionaline ir Europos Sąjungos teise, juridinių asmenų statuso tarptautinio teisinio subjektiškumo problematika. Diplomatinė teisė nagrinėjama šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimo kontekste, dėmesys skiriamas ir išlygų iš tarptautinių sutarčių problematikai. Bendrieji žmogaus teisių aspektai pristatomi per bene naujausio ir kartu jau plačiai taikomo žmogaus teisių apsaugos dokumento – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos – ypatumus. Įtraukti ir aktualūs privatinės teisės klausimai, susiję su užsienio teismų sprendimų pripažinimu Lietuvos teismų praktikoje, bei kultūros objektų grąžinimo problematika tarptautinėje teisėje. Knygos straipsnių autoriai – profesoriaus kolegos ir mokiniai, nagrinėjantys įvairias tarptautinės teisės sritis, kurios atspindi gausų mokslininko tyrimų spektrą. Knygoje taip pat rasite interviu su profesoriumi, jo kolegų mintis ir pastebėjimus bei svarbiausių publikacijų sąrašą.
164 112 - book[2013][K2c][S001][107]
; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013Uždavinynas parengtas, remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos priimtomis žmogaus teisių sutartimis bei šių sutarčių įgyvendinimą prižiūrinčių teisminių ir kvaziteisminių institucijų praktika. Uždavinynas apjungia tiek bendrąsias žmogaus teisių sutartis, tiek specialiąsias sutartis, skirtas konkrečioms teisėms užtikrinti ar tam tikrai pažeidžiamai visuomenės grupei apginti. Siekiant, kad studentai suvoktų šių teisių gynimo mechanizmų esmę ir sugebėtų savo žinias taikyti praktikoje, leidinyje pateikiami ne tik uždaviniai, bet ir trumpai pristatomi patys dokumentai. Šis uždavinynas reikšmingas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių žmogaus teisių apsaugos bylų teisinio kvalifikavimo supratimui. Ši pagalbinė mokymo priemonė padės studentams geriau įsisavinti teorines žinias, lavinti gebėjimus analizuoti praktines situacijas ir taikyti išmoktą medžiagą praktinėse situacijose. Leidinys turėtų lavinti studentų gebėjimą teisiškai mąstyti ir argumentuoti, taikyti sukauptas žinias, domėtis probleminiais žmogaus teisių klausimais ir jų teisiniu reglamentavimu.
77 41 - book[2013][K1b][S001][407]
; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013Mokslo studija „Tautinių mažumų apsauga: tarptautinės teisės aspektai“ skirta ypatingai svarbiai ir aktualiai Lietuvoje asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių apsaugos temai. Žmogaus teisių, tarp jų ir asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių apsaugos užtikrinimas, laikytinas valstybės demokratijos vertinimo matu. Šios Studijos tikslas – išnagrinėti ir įvertinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų statusą, jų teisių apimtį bei nustatyti valstybės tarptautinius įsipareigojimus užtikrinant šių asmenų teises. Studija „Tautinių mažumų apsauga: tarptautinės teisės aspektai“ reikšminga tuo, kad joje Mykolo Romerio universiteto mokslininkų kolektyvas ne tik aptaria teisinio reglamentavimo aspektus, bet ir plačiai analizuoja valstybių praktiką bei tarptautinių teisminių ir kvaziteisminių institucijų jurisprudenciją dėl tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių. Studijoje apžvelgiami tiek bendri, tiek labai specifiniai aspektai, susiję su tautinėmis mažumomis. Pažymėtina, kad iki šiol tautinių mažumų apsauga tarptautinės teisės požiūriu nebuvo sulaukusi Lietuvos mokslininkų dėmesio, todėl ši Studija yra pirmasis leidinys Lietuvos Respublikoje plačiai ir visapusiškai nagrinėjantis tautinėms mažumoms priklausančių asmenų apsaugos tarptautinėje teisėje aspektus.
56 72 Religiniai simboliai Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijojeItem type:Publication, [Religious symbols in the jurisprudence of the European Court of Human Rights]research article[2012][S4][S001][24]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(2)., p. 777-800Religinių simbolių demonstravimas pripažįstamas vienu iš būdų išpažinti ar skelbti savo religiją ar tikėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje religiniais simboliais pripažino ne tik kryžius, rožančius, Bibliją, bet ir islamiškus galvos apdangalus bei sikhų turbanus. Įgyvendinant religijos laisvę, paliekama plati diskrecijos laisvė valstybėms. Todėl Teismas ne vienoje byloje pažymėjo, kad valstybės uždrausdamos tam tikrų religinių simbolių demonstravimą viešumoje pažeidžia religijos laisvę, tačiau tokie draudimai dažniausiai yra pateisinami būtinybe juos taikyti „demokratinėje visuomenėje“, siekiant apginti kitų asmenų teises ir laisves bei užtikrinti viešąją tvarką. Daugiausia bylų Europos Žmogaus Teisių Teismą pasiekė dėl islamiškų galvos apdangalų dėvėjimo mokymosi įstaigose. Tačiau visose bylose Teismas pripažino sekuliarumo principo svarbą ir pateisino valstybių taikomus draudimus.
45 11 Review of judgments of the European Court of Human Rights in cases against the Republic of Lithuania in 2011Item type:Publication, [Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. priimtų sprendimų bylose prieš Lietuvos Respubliką apžvalga]research article[2012][S4][S001][22]; Jurisprudencija : mokslo darbai = Jurisprudence : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 19(1)., p. 369-390In 2011 the European Court of Human Rights delivered 10 judgments in cases against the Republic of Lithuania. In 9 judgments the Court found at least one violation of rights and freedoms guaranteed by the European Convention on Human Rights. Article 6 which provides the right to a fair trial, remains dominant in the applications against Lithuania, since in 7 out of 10 delivered judgments the Court declared violations of Article 6 (mostly paragraph 1 concerning the length of proceedings). In 2011 the Court as well declared violations of prohibition of torture, right to respect for private and family life and the right to free elections.
38 12 Right to housing in the jurisprudence of the European Committee of Social RightsItem type:Publication, [Teisė į būstą Europos socialinių teisių komiteto jurisprudencijoje]research article[2012][S4][S001][18]Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, Nr. 4(4)., p. 1605-1622The article analyses the right to housing in the context of the European Social Charter and the jurisprudence of its monitoring institution the European Committee of Social Rights. The Committee has developed the meaning, scope and content of this right and clarified the nature and extent of the State obligations in a number of its Conclusions adopted in the national reports and Decisions on Collective Complaints. The article focuses on recent Conclusions on Housing Rights of 2011, which revealed the lack of the States Parties to comply with the obligations emerging from the European Social Charter. The enforcement of the housing rights in Lithuania is discussed and the most problematic issues are disclosed on the basis of the Conclusions of the Committee.
40 42 Religijos išraiškos laisvės ribojimai demokratinėje visuomenėje : mokslo studijaItem type:Publication, [Limitations of the freedom of religion in democratic society]book[2012][K1b][S001][156]; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012Mokslo studija „Religijos išraiškos laisvės ribojimai demokratinėje visuomenėje“ skirta vienam iš šiandienos aktualiausių klausimų – religijos (ir tikėjimo) laisvės įgyvendinimui ir ribojimams. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių vis daugiau valstybių religijos laisvės apribojimus pateisina kaip būtinus demokratinėje visuomenėje, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmenų pagrindines teises ir laisves. Tačiau tarptautinių institucijų, tokių kaip Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, atskleidžia, kad tokie religijos išraiškos laisvės ribojimai ne visada yra proporcingi ir būtini demokratinėje visuomenėje. Todėl mokslo studijoje detaliai siekiama ištirti religijos išraiškos laisvės ribojimų tikslingumą, poreikį ir apimtį. Mokslo studijoje religijos laisvės įgyvendinimo ir ribojimo problema nagrinėjama, aptariant pasirinktų valstybių (Lietuvos, Rusijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos ir Šveicarijos) praktiką bei analizuojant Žmogaus teisių komiteto ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Didžiausias dėmesys skiriamas daugiausia problemų praktikoje keliantiems religijos išraiškos laisvės ribojimo aspektams, tokiems kaip religinių priesaikų davimas, religinių pastatų statyba (minaretų draudimas), religinių simbolių demonstravimas, švietimui, suderinamam su religiniais įsitikinimais bei atsisakymui atlikti karo prievolę dėl įsitikinimų. Mokslo studija rekomenduojama visiems besidomintiems žmogaus teisių apsaugos bei religijos laisvės problemomis.
73 79 Neteisėtas priverstinis asmenų iškeldinimas: žmogaus teisių pažeidimas vardan plėtrosItem type:Publication, [Forced evictions: a violation of Human Rights in the name of development]research article[2012][S5][S001][16]Societal innovations for global growth : research papers = Socialinės inovacijos globaliai plėtrai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, No. 1(1)., p. 272-287Straipsnyje pristatomas draudimo neteisėtai priverstiniai iškeldinti (angl. forced eviction)1 asmenis turinys, teisinis reglamentavimas bei teisminių ir kvaziteisminių institucijų jurisprudencija, didžiausią dėmesį skiriant situacijų analizei, kai priverstinis iškeldinimas buvo vykdomas įgyvendinant įvairius plėtros projektus. Nors priverstinai asmenys gali būti iškeldinami dėl įvairių priežasčių (pvz., karinių konfliktų, stichinių nelaimių), tačiau, kaip bebūtų apmaudu, dažniausiai neteisėti priverstiniai didelių bendruomenių iškeldinimai vyksta dėl žmonijos progreso ir vystimosi. Ypač ši problema gaji besivystančiose valstybėse, kur dėl globalizacijos, urbanizacijos ar nacionalinės žemės privatizacijos, milijonai žmonių (dažniausiai žemiau skurdo ribos gyvenantys ar nepasiturintys) yra neteisėtai iškeldinami iš jų būstų ir net jiems priklausančių žemių, siekiant plėsti pramonę, miestus ar tiesiog pasisavinti derlingiausias žemes. Priverstinių iškeldinimų priežastimi gali tapti net ir tokie visuomenei reikšmingi renginiai, kaip olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatai, kai ruošiantis minėtiems renginiams, statomi nauji stadionai, kiti būtini įrenginiai, kuriems reikalingi didžiuliai žemės plotai. Europos valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įgyvendinant miestų plėtros ir „gražinimo“ projektus, išryškėja opi Romų bendruomenių neteisėtų iškeldinimų problema.
26 9