Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20239
Now showing1 - 10 of 23
  • book[2025][K4c][S001][89]
    Bertelsen, Rasmus Gjedssø
    ;
    Bochereau, Laurent
    ;
    Chelioti, Effrosyni
    ;
    Dávid, Ágota
    ;
    ;
    Hartl, Martina
    ;
    Liberatore, Angela
    ;
    Mauduit, Jean-Christophe
    ;
    Müller, Jan Marco
    ;
    Langenhove, Luk Van
    Brussels : European Commission, 2025
      8  18
  • Item type:Publication,
    Teisė ir COVID-19 pandemija: [mokslo studija]
    [Law and COVID-19 Pandemic]

    Krizinėje situacijoje rasti visuomenės ir individo interesų pusiausvyrą, suvaldyti ilgalaikes pasekmes visuomenei ir valstybei – paskesnį teisminį bylinėjimąsi, ekonominę krizę, neefektyvų finansų valdymą ir pan. – didelis iššūkis. Esant krizei, sprendimus visuomet tenka priimti operatyviai. Kaip rodo COVID-19 pandemijos valdymo patirtis, jai suvaldyti reikėjo ir neordinarinių teisinių priemonių, kurios kėlė daug klausimų dėl teisės viršenybės, institucijų įgaliojimų, žmogaus teisių užtikrinimo. Kartu pandemija parodė valstybių ir suinteresuotų subjektų reaguojant į pandemijos iššūkius planavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo stoką ir atskleidė sisteminius trūkumus. Taigi būtina įvertinti ne tik teisinių priemonių taikymo poveikį pandemijos valdymui, bet ir galimą pandemijos poveikį teisei, siekiant pasirengti ateities krizėms. Šios mokslo studijos tikslas – remiantis COVID-19 pandemijos patirtimis Lietuvoje ir užsienio valstybėse, išanalizuoti teisės poveikį pandemijos valdymui bei pandemijos ir jos metu priimtų sprendimų poveikį tolimesnei teisės raidai. Šiam tikslui pasiekti keliami šie mokslo studijos uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisines priemones, kurios buvo taikomos pandemijai valdyti Lietuvoje, ir įvertinti jų poveikį platesniame moksliniame ir užsienio valstybių bei tarptautinių teismų sprendimų kontekste; 2. Išnagrinėti, kokius teisinio reguliavimo iššūkius lėmė COVID-19 pandemija nacionalinėje ir tarptautinėje teisėje ir kaip į juos reaguota teismų praktikoje Lietuvoje ir užsienio valstybėse; 3. Įvertinti, kokį poveikį COVID-19 pandemija ir jai suvaldyti priimti sprendimai turėjo teisės raidai (analizuojant šių pasekmių aspektus pagal atskiras sritis); 4. Įvertinti pandemijos poveikį Lietuvos teismų sistemai, teisingumo vykdymui ir teisinei atsakomybei. Tyrimui atlikti pasitelkta gausi Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos įvairių teisės sričių mokslininkų komanda. Mokslo studijoje – ne tik grynai teorinės- mokslinės įžvalgos, bet atspindėta ir pandemijos metu teismuose sukaupta praktikų mokslininkų patirtis. Tyrimas apima laikotarpį nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Tam tikrais atvejais lyginamuoju aspektu analizuojama ir padėtis iki pandemijos. Kadangi tyrimo baigimo metu pandemija dar nebuvo pasibaigusi, daromos išvados, ypač dėl pandemijos ilgalaikio poveikio teisei, dar gali būti koreguojamos, nes yra praėję per mažai laiko nuo atsiradusių aplinkybių ir valstybių taikytų priemonių. Pirmajame mokslo studijos skyriuje analizuota, kokių teisinių iššūkių pandemijos valdymo metu kilo siekiant užtikrinti teisės viršenybę ir kaip jie buvo sprendžiami. Svarstyta, kaip pandemija paveikė teisinių režimų taikymą ir kokį poveikį turėjo esminių konstitucinių ir tarptautinių reikalavimų taikymui, ypač dėl žmogaus teisių ribojimo. Konstitucinių teismų, vykdančių įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios teisės aktų konstitucingumo kontrolę, vaidmuo pandemijos metu itin reikšmingas. Galimybė konstituciniame teisme patikrinti, ar pandemijai suvaldyti skirtos priemonės yra teisėtos, užtikrina demokratinių teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos imperatyvų laikymąsi. Studijoje analizuota Austrijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos ir kitų valstybių konstitucinė jurisprudencija, susijusi su įvairiais pandemijos valdymo aspektais. Europinė konstitucinė jurisprudencija ir joje pateikta argumentacija yra itin svarbi, vertinant Lietuvoje priimto pandemijos teisinio reguliavimo konstitucingumą. Tyrimo metu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat buvo gavęs keletą prašymų ištirti pandemijos teisinio reguliavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurie 2021 m. gruodžio 31 d. dar laukė nagrinėjimo. Europos konstituciniai teismai vieningai sutaria, jog net ir pandemijos sąlygomis šiam reiškiniui suvaldyti priimtam teisiniam reguliavimui, kuriuo buvo ribojamos kai kurios žmogaus teisės ir laisvės, taikomi konstituciniai teisėtumo reikalavimai, valstybės valdžios institucijos nėra atleistos nuo pareigos jų laikytis. Kartu pažymėtina ir tai, kad, europinėje konstitucinių teismų jurisprudencijoje sprendžiant dėl su pandemija susijusio teisinio reguliavimo atitikties konstitucinėms normoms, išryškėjo nauji konstituciniai reikalavimai ir (arba) vertinimo kriterijai, kurių privaloma laikytis, nustatant žmogaus teises ir laisves ribojančias priemones. Antai kai kuriose analizuotose konstitucinės justicijos bylose įprasta visuomenės ir individo interesų pusiausvyra buvo pakoreguota, pirmenybę teikiant viešajam visuomenės sveikatos ir gyvybės apsaugos interesui ir pateisinant griežtesnius nei įprasta žmogaus teisių ir laisvių ribojimus. Be to, pandemijos teisinio reguliavimo pagrįstumui paaiškinti konstitucinėje jurisprudencijoje pradėtas naudoti gana naujas atsargumo principas, kuris krizių akivaizdoje įpareigoja imtis išankstinių ir prevencinių veiksmų, kad būtų išvengta plataus masto neigiamų padarinių. Konstituciniai teismai taip pat suformulavo reikalavimą pandemijos teisinį reguliavimą grįsti mokslu paremtomis prognozėmis bei nuolat jį peržiūrėti, kad būtų įsitikinta, jog nustatytas teisinis reguliavimas vis dar atitinka esamą situaciją. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir jo suponuojamų teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų kyla reikalavimas nustatyti, kad pandemijos teisinis reguliavimas gali būti taikomas tik laikinai, o nustatytoji taikymo data neatleidžia nuo pareigos pakeisti reguliavimą, atitinkamai pasikeitus situacijai. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad net ir konstatuotas atitinkamo teisinio reguliavimo prieštaravimas konstitucinėms normoms dažniausiai nelemia tokio teisinio reguliavimo panaikinimo iškart, o teisėkūros subjektui paliekamas tam tikras laiko tarpas priderinti pandemijai valdyti skirtą teisinį reguliavimą prie konstitucinių reikalavimų, taip sudarant prielaidas išvengti nesibaigiančio ieškinių srauto teismuose. Studijoje nagrinėtos atskirų administracinių teisinių režimų – nepaprastosios padėties ir karantino – įvedimo (paskelbimo) prielaidos pandemijos metu. Apibrėžtos nepaprastosios padėties ir karantino režimo sampratos, atskleistos prielaidos ir režimų įvedimo (paskelbimo) sąlygos, taip pat analizuoti šiuose režimuose įtvirtinti asmens teisių ir laisvių apribojimo mastai. Studijoje dėmesys skirtas atskirų režimų transformavimosi prielaidų analizei. Atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, mokslinius ir teisinius šaltinius pagrindžiama, kodėl Lietuvos Respublikoje COVID-19 pandemijos situacijoje buvo įvestas karantino, o ne nepaprastosios padėties režimas. Studijoje analizuotas pandemijos poveikis COVID-19 pandemijos situaciją valdančių subjektų sistemos transformacijai ir viešojo administravimo subjektų įgaliojimų kaitai COVID-19 pandemijos metu. Tirta ir įvertinta subjektų, užtikrinančių COVID- 19 pandemijos situacijos valdymą, sistema, jiems suteiktų įgaliojimų transformacija, siekiama pagrįsti, kodėl visuomenė ar atskiri asmenys turėtų būti priskirti prie minėtų subjektų sistemos, kodėl jiems turėtų būti suteikti tam tikri įgaliojimai siekiant suvaldyti COVID-19 pandemijos situaciją. Be to, studijoje analizuota, kaip atskirų nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekse, kvalifikavimo pokyčiai COVID-19 pandemijos metu prisidėjo prie pandemijos suvaldymo teisinėmis priemonėmis. Ištirtos naujų teisės normų įtvirtinimo ANK sąlygos ir priežastys. Analizuota teismų praktika ir situacijos, traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn už naujų teisinių reikalavimų, susijusių su pandemijos situacijos suvaldymu, nesilaikymą ir pažeidimus. Atlikus tyrimą nustatyta, kad aiškaus teisinio atskyrimo, kada būtų galima tvirtinti, kad konkrečioje situacijoje turi būti skelbiamas karantinas ar nepaprastoji padėtis, nėra. Atskiro režimo pasirinkimą lemia didelė valdžios institucijų diskrecija. Taip pat nustatyta, kad pandemijos metu atitinkamu laikotarpiu negalėjo būti ribojamos kai kurios asmenų teisės ir laisvės, įtvirtintos Konstitucijoje ir įstatymuose. Be to, studijoje argumentuojama, kodėl turi būti plečiamas subjektų, dalyvaujančių suvaldant pandemijos situaciją, ratas, į jį įtraukiant visuomenės narius. Administracinės atsakomybės taikymo kontekste COVID-19 pandemijos metu buvo išplėstas teisinis reguliavimas dėl tiesiogiai su pandemija susijusių veikų, už kurias taikoma administracinė atsakomybė. Pastebėta, kad, įvedus naują teisinį reguliavimą, ne tik atsakomybėn traukiami asmenys tyčia ar dėl neatsargumo darė nusižengimus, bet ir pareigūnai neteisingai kvalifikuodavo atskiras asmenų veikas. [...]

      30
  • conference paper[2021][P1g][S001][5];
    Права людини як індикатор розвитку сучасної держави : матеріали Міжнародної науково-практичної конференції (13 грудня 2021 року) / Київський національний університет імені Тараса Шевченка. Київ : Видавництво Людмила, 2021. ISBN 9786175550083., p. 25-29
      9
  • research article[2020][S1][S001][15]
    Jakulevičienė, Lyra
    ;
    Entrepreneurship and sustainability issues. Vilnius : Entrepreneusrhip and Sustainability Center, 2020, vol. 8, iss. 2., p. 932-946

    Although not all businesses acknowledge it, most face issues of human rights in their business operations or relationships. These issues can have positive or negative impacts, whether for their employees, consumers, or communities. In times of crisis, the issues of human rights in business are even more acute − as the COVID-19 pandemic has demonstrated, already having a dramatic impact on people across many supply chains. While the perception that states are responsible for human rights broadly prevails, businesses increasingly face growing expectations to assess, address, and remedy the negative impacts of their activities. Furthermore, developments in the past decade demonstrate the evolution of such expectations into legal requirements and mandatory regulation. States have employed various tools to influence business activities in this field, ranging from soft law to legal requirements both at national and international levels. This article analyses the main European trends of such an evolution within the selected areas of due diligence, non-financial reporting, and investment, and delves into recent developments from the perspective of benefits for business. It explores if the perceived benefits for businesses exclusively serve as a ‘stick’ that requires compliance, or whether they might extend beyond this.

      11
  • Item type:Publication,
    Nukrypimai nuo įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją COVID-19 sukeltos pandemijos kontekste
    [Derogations from the European Convention on Human Rights in the Context of COVID-19 Pandemic]
    research article[2020][S5][S001][14]
    Lietuvos teisė 2020 : esminiai pokyčiai: COVID-19 pandemijos sprendimai: teisiniai, valdymo ir ekonominiai aspektai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020, d. 1., p. 33-46

    2020 metai pažymėti precedento neturinčia COVID-19 sukelta pandemija, kuri davė pagrindą teisinei diskusijai dėl nukrypimų nuo įsipareigojimų pagal tarptautinius žmogaus teisių dokumentus. Ar esant pandemijai yra būtina nukrypti nuo įsipareigojimų pagal žmogaus teisių dokumentus? Vienareikšmio atsakymo nepateikia nei mokslininkai, nei valstybių taikoma praktika. 31 pasaulio valstybė padarė formalius pareiškimus dėl nukrypimų nuo tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų pagal bent vieną iš trijų dokumentų (Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Europos žmogaus teisių konvenciją ar Amerikos žmogaus teisių konvenciją), leidžiančių tokius nukrypimus. Dalis valstybių nepadarė formalių pareiškimų pagal tarptautinius dokumentus, tačiau įvedė nepaprastąją padėtį ar taikė kitą teisinį režimą (pavyzdžiui, epideminę situaciją, krizinę situaciją, karantiną ir kt.). Taigi, nors priemonių, kurių imasi valstybės, turinys yra iš esmės panašus, bet skiriasi pagrindai, pagal kuriuos tų priemonių buvo imtasi. Mokslininkų nuomonės taip pat išsiskyrė. Vieni teigia, kad dabartinė situacija yra arčiausiai „idealios nepaprastosios padėties“ ir netaikant nukrypimų nuo įsipareigojimų kyla rizika, kad išimtinės galios taps norma. Kiti prieštarauja tokiai pozicijai ir pažymi, kad kyla didelė rizika dėl piktnaudžiavimo tokio režimo suteiktomis galiomis, be to, praktinis tokių nukrypimų nuo įsipareigojimų poveikis gali būti gana ribotas, nes teisės ir laisvės, dėl kurių dažniausiai nukrypstama, gali būti ribojamos, siekiant apsaugoti sveikatą ir viešąją tvarką, ir neįvedus nepaprastosios padėties (pavyzdžiui, teisė į privataus gyvenimo ir šeimos gerbimą, susirinkimų ir asociacijų laisvė ir kt.). Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti EŽTK įtvirtintas sąlygas, leidžiančias valstybėms taikyti priemones, kuriomis nukrypstama nuo įsipareigojimų pagal EŽTK, bei apžvelgti valstybių praktiką, taikant šiuos nukrypimus COVID-19 sukeltos pandemijos kontekste. Pagrindinis dėmesys skiriamas EŽTK nuostatų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Komisijos jurisprudencijos analizei, taip pat nagrinėjamos ir kitų tarptautinių dokumentų nuostatos, kurios išryškina keliamų reikalavimų skirtumus. Be to, straipsnyje aptariama ir nukrypimams nuo įsipareigojimų taikoma tarptautinė kontrolė. Tarptautinės teisminės ir kvaziteisminės institucijos (pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas) dažniausiai veikia post factum ir jų galimybės kontroliuoti valstybių taikomus režimus, kuriais nukrypstama nuo įsipareigojimų, yra gana ribotos, tačiau matyti išaugęs neteisminių institucijų (pavyzdžiui, Europos Tarybos generalinio sekretoriaus) vaidmuo šioje srityje.

      63  14
  • book[2020][K5][S001][528];
    Jakulevičienė, Lyra
    ;
    ;
    Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020

    Mokslo straipsnių rinkinys „XXI amžiaus iššūkiai tarptautinei teisei. Liber Amicorum Sauliui Katuokai“ dedikuojamas Mykolo Romerio universiteto profesoriui dr. Sauliui Katuokai. Knygoje siekiama atskleisti daugelio šiandien aktualių tarptautinės teisės klausimų problematiką, pateikti jų analizę, įvertinti kylančius iššūkius, siūlyti sprendimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pabėgėlių teisės, oro teisė, Europos Sąjungos muitų reguliavimas ir jurisdikcijos nustatymas darbo santykiuose analizuojamas siejant visa tai su jūrų teise. Skaitytojams pristatomos ir klasikinės tarptautinės teisės temos, kurioms XXI a. realijos taip pat daro svarią įtaką: tarptautinės teisės santykis su nacionaline ir Europos Sąjungos teise, juridinių asmenų statuso tarptautinio teisinio subjektiškumo problematika. Diplomatinė teisė nagrinėjama šiuolaikinių informacinių technologijų panaudojimo kontekste, dėmesys skiriamas ir išlygų iš tarptautinių sutarčių problematikai. Bendrieji žmogaus teisių aspektai pristatomi per bene naujausio ir kartu jau plačiai taikomo žmogaus teisių apsaugos dokumento – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos – ypatumus. Įtraukti ir aktualūs privatinės teisės klausimai, susiję su užsienio teismų sprendimų pripažinimu Lietuvos teismų praktikoje, bei kultūros objektų grąžinimo problematika tarptautinėje teisėje. Knygos straipsnių autoriai – profesoriaus kolegos ir mokiniai, nagrinėjantys įvairias tarptautinės teisės sritis, kurios atspindi gausų mokslininko tyrimų spektrą. Knygoje taip pat rasite interviu su profesoriumi, jo kolegų mintis ir pastebėjimus bei svarbiausių publikacijų sąrašą.

      164  109
  • conference paper[2014][P1d][S001][15];
    10 gadi Eiropas Savienībā – sasniegumi, problēmas un nākotnes ieceres : XV starptautiskā zinātniskā konference : Biznesa augstskolas Turība konferenču rakstu krājums = 10 Years in the European Union – achievements, problems and expectations : XV international scientific conference : proceedings of the conference of Turiba University : Rīga 2014. gada 29. maijs. Rīga : Biznesa augstskolas Turība, 2014., P. 166-180

    In April 2013 the final Draft revised Agreement on the accession of the European Union to the European Convention on Human Rights, which laid down a solid basis for the discussion on the feasibility and effectiveness of the legal measures for the EU’s accession was adopted. However, the accession of the EU should be proceeded with in accordance with the autonomy of EU and EU law. Therefore the aim of this article is to analyse the essential and most controversial legal measures of the EU’s accession to the ECHR and to evaluate their compatibility with the autonomy of EU law. The authors of the article will focus not only on the novelties, such as the co-respondent mechanism and the prior involvement of the CJEU procedure, but attention also will be paid to the application of the admissibility criteria of the exhaustion of domestic remedies under Article 35(1) of the ECHR and the inter-state (inter-party) applications established in Article 33 of the ECHR in the context of EU law.

      10
  • research article[2013][S4][S001][9]
    Kenna, Padraic
    ;
    European human rights law review. Mytholmroyd : Sweet & Maxwell, 2013, vol. 6., p. 606-614

    The right to housing is now well established within various international and regional instruments. Recent developments in the jurisprudence of monitoring bodies is building upon earlier definitions and serving to clarify the real nature of the right and the extent of state obligations in this area. This article examines developments in housing rights by international monitoring bodies, and traces new trends in the protection of the right to housing in the case-law of the European Committee of Social Rights, the European Court of Human Rights and the Court of Justice of the European Union.

      14
  • book[2013][K3f][S001][132]
    Juodkaitė, Dovilė
    ;
    ; ;
    Velkus, Deividas
    ;
    Liutkevičius, Karolis
    ;
    Guzevičiūtė, Jūratė
    ;
    Vilnius: Eugrimas, 2013
      22
  • Uždavinynas parengtas, remiantis Jungtinių Tautų Organizacijos ir Europos Tarybos priimtomis žmogaus teisių sutartimis bei šių sutarčių įgyvendinimą prižiūrinčių teisminių ir kvaziteisminių institucijų praktika. Uždavinynas apjungia tiek bendrąsias žmogaus teisių sutartis, tiek specialiąsias sutartis, skirtas konkrečioms teisėms užtikrinti ar tam tikrai pažeidžiamai visuomenės grupei apginti. Siekiant, kad studentai suvoktų šių teisių gynimo mechanizmų esmę ir sugebėtų savo žinias taikyti praktikoje, leidinyje pateikiami ne tik uždaviniai, bet ir trumpai pristatomi patys dokumentai. Šis uždavinynas reikšmingas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių žmogaus teisių apsaugos bylų teisinio kvalifikavimo supratimui. Ši pagalbinė mokymo priemonė padės studentams geriau įsisavinti teorines žinias, lavinti gebėjimus analizuoti praktines situacijas ir taikyti išmoktą medžiagą praktinėse situacijose. Leidinys turėtų lavinti studentų gebėjimą teisiškai mąstyti ir argumentuoti, taikyti sukauptas žinias, domėtis probleminiais žmogaus teisių klausimais ir jų teisiniu reglamentavimu.

      77  36