Raišienė, Agota Giedrė
Digital Social Innovation for Inclusive Higher Education and Career Access: Theoretical Perspectives, Practical Challenges and an Accessibility Case Study for DHH LearnersItem type:Publication, book part[2026][Y1][S003][51]; Innovation and Digitalization : A Social Growth Perspective, 2026, p. 354-404 Tėvystė ir motinystė aukštojo mokslo institucijose: nelygybės formavimasis siekiant karjerosItem type:Publication, [Fatherhood and Motherhood in Higher Education Institutions: the Formation of Inequality in Career Achievement /.]research article[2026][S4][S003][13]; ;Juravičiūtė, Sigita; Regional formation and development studies., 2026, p. 128-140Akademinė karjera grindžiama aukšto produktyvumo lygio, profesinio mobilumo ir nuolatinio pasiekiamumo lūkesčiais, todėl tėvystė ir motinystė akademinėje aplinkoje tampa aktualiu darbo organizavimo ir karjeros galimybių klausimu. Straipsnio tikslas – atskleisti nevienodų karjeros galimybių akademinėse organizacijose vaikų turintiems darbuotojams prielaidas. Tyrimas grindžiamas kokybiniu interpretaciniu dizainu, duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu. Tyrimas išryškino tris tarpusavyje susijusius procesus, kuriems vykstant akademinėje aplinkoje formuojasi nevienodos karjeros galimybės. Tai – profesinių reikalavimų persikėlimas už formaliai apibrėžto darbo laiko ribų, sąlygiškai taikomas ir nevienodai prieinamas lankstumas bei šių procesų poveikis darbuotojų profesiniam tempui, įsitraukimui ir karjeros sprendimams. Nustatyta, kad darbuotojų patirtys skiriasi ir tai priklauso nuo lyties, karjeros etapo bei turimų paramos išteklių. Straipsnyje parodoma, kaip kasdienės akademinio darbo praktikos tampa karjeros galimybių nelygybės formavimosi prielaida.
6 Kintantis žmonių išteklių valdymo vaidmuo globaliame ir skaitmeniniame konteksteItem type:Publication, book part[2026][Y4][S003][49]Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 350-398Skyriuje pristatomi pagrindiniai šiuolaikiniai žmonių išteklių valdymo iššūkiai, kuriuos formuoja globalizacija ir tarptautinių darbdavių plėtra, naujos darbo formos bei poreikis kurti darnius ir tvarius žmonių išteklių sprendimus. Analizuojama, kaip tarptautinė darbo jėgos migracija, platforminis darbas ir nuotolinės darbo formos keičia darbuotojų samdos ir išlaikymo praktikas. Aptariami iššūkiai, susiję su kultūrine įvairove, kalbiniu jautrumu ir augančiu poreikiu diferencijuoti žmonių išteklių politiką įvairiuose darbuotojų segmentuose. Nemažai dėmesio skiriama tam, kaip organizacijos pereina prie įgūdžiais grįstos veiklos modelio, taiko mikrokredencialus bei kuria vidinę mokymosi infrastruktūrą, grindžiamą skaitmeninėmis platformomis.
28 Darbuotojų sauga, sveikata ir gerovė darbeItem type:Publication, book part[2026][Y4][S003][23]; Vadyba: žmonės ir jų sąveika tvariam organizacijos valdymui : vadovėlis, 2026, p. 327-349Darbuotojų sauga, sveikata ir gerovė yra vienas svarbiausių šiuolaikinės organizacijos veiklos veiksnių. Užtikrinti sveikatai nekenksmingas ir psichologiškai saugias darbo sąlygas – tai ne tik darbdavių pareiga, bet ir kiekvieno žmogaus teisė, įtvirtinta nacionaliniuose ir tarptautiniuose dokumentuose. Praktikoje ši pareiga įgyvendinama per profesinės rizikos valdymą. Rizikos veiksniai gali būti fiziniai ar psichosocialiniai, todėl jų atpažinimas ir kontrolė sudaro būtinas sąlygas saugiai darbo aplinkai. Visgi darbuotojų gerovė apima daugiau nei rizikos prevenciją. Siekiant kurti ne tik organizacijai naudingą, bet ir darbuotojams palankią aplinką, taikomos sveikatingumo programos, kurios stiprina darbuotojų atsparumą, motyvaciją ir produktyvumą. Vadovų ir personalo specialistų vaidmuo čia itin svarbus – jie užtikrina, kad gerovė būtų ne pavienė iniciatyva, o nuosekli organizacijos strategija. Geroji praktika rodo, kad organizacijos, kurios investuoja į darbuotojų gerovę, stiprina reputaciją ir konkurencingumą. Tuo tarpu organizacijos, kurios nepaiso saugos ir sveikatos reikalavimų, rizikuoja prarasti darbuotojų pasitikėjimą, silpninti savo reputaciją ir kelti grėsmę ilgalaikiam veiklos tęstinumui.
35 Paaugliai ateina rasti gyvenimąItem type:Publication, video[2025][H2a][S006]; ; Mokslo balsu., 2025-03-10, 1 vaizdo įrašasMRU Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė dr. Audra Balundė ir MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė dr. Brigita Kairienė laidoje „Paaugliai ateina rasti gyvenimą" diskutuoja apie paauglių moralinius ir tapatumo veiksnius. Kaip paauglių asmeninės normos, vertybės ir panašūs veiksniai šiame raidos tarpsnyje veikia jų elgesį? Kokį vaidmenį atlieka jų draugai ir (ne)dalyvaujantys paauglių gyvenime suaugusieji? Kur šiems jaunuoliams, patiriantiems vidines ir išorines krizes, rasti užuovėją? Kokia neformalaus švietimo reikšmė šiame kontekste?
4 Socialiniai mokslai – podukros vietojeItem type:Publication, video[2025][H2a][S008]; Mokslo balsu., 2025-03-03, 1 vaizdo įrašasAr visi mokslai, tiek fundamentalūs, tiek socialiniai gali būti vertinami pagal tą patį kurpalių? Kaip formavosi mokslo vertinimo ištakos laisvoje Lietuvoje? Kiekybiniai ir kokybiniai moksliniai tyrimai – jų specifika ir finansavimas. Šiuos ir kitus klausimus aptarsime laidoje su MRU mokslininke Eleonora Dagiene, kuri pastaruoju metu analizuoja Lietuvos mokslo vertinimo sistemą ir netrukus gins disertaciją Leideno universitete, Nyderlanduose. Jos socialinių mokslų tyrimai atskleidžia Lietuvos mokslo vertinimo ypatumus, mokslo bendruomenės ir mokslo politikų perspektyvas bei tarptautinį Lietuvos mokslininkų publikacijų matomumą. Ši laida bus įdomi kiekvienam, kam rūpi Lietuvos mokslo ateitis.
4 Rodikliai ir vertinimas: pažangos matavimo labirintai : [radijo laida]Item type:Publication, video[2025][H2a][S003]; ; Valeišienė, ŽivilėMokslo balsu., 2025-02-17, 1 laidaKiekvienos organizacijos, o taip pat ir valstybės tikslas – stiprinti savo konkurencingumą bei siekti tvarumo per darnią plėtrą. Kaip tarpusavyje dera šie tikslai? Kur slypi pažangos matavimo ir planavimo galvosūkiai? Ar valstybės socioekonominės būklės bei organizacijų konkurencingumo potencialo vertinimas padeda spręsti patiriamus iššūkius? Kaip duomenys gali realiai prisidėti prie tvarių rezultatų?
10 Kosmoso karai – visai kitokie, nei gali įsivaizduoti : [radijo laida]Item type:Publication, video[2025][H2a][S003]; ; Bruzas, VytenisMokslo balsu., 2025-02-10, 1 laida„Kosmoso karai niekada nebuvo fikcija“, – teigia dr. Tomas Marozas, MRU Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto mokslininkas, apsigynęs disertaciją „Palydovai kaip taikiniai pagal jus in bello", už kurią apdovanotas Kazimiero Motiekos fondo premija. Laidoje kalbėsime apie priešpalydovines kinetines atakas, kosmoso žvalgybą, tarptautinio reguliavimo ydas ir sėkmes. Ar kosmosas – ekonominių sandorių ir komunikacijos technologijų erdvė, ar gynybos ir karybos arena? Apie Lietuvos vaidmenį kosmoso technologijų srityje dalinsis Vytenis Buzas, Lietuvos aviacijos inžinierius, pirmojo lietuviško Žemės palydovo „LituanicaSAT-1" kūrėjas, kosminės misijos vadovas, startuolių kosmoso srityje įkūrėjas.
7 Amžėjanti visuomenė: kuo svarbus mokymasis visą gyvenimąItem type:Publication, video[2025][H2a][S005]; ; Pelakauskienė, IndrėMokslo balsu., 2025, 1 vaizdo įrašasLaidoje kalbėsime apie vyresnio amžiaus žmonių galimybes mokytis ir patirti naujus dalykus tada, kai į jų kasdienybės rutiną nebeįsiterpia darbas. MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto profesorė dr. Irena Žemaitaitytė ir Senjorų dienos centro „Atgaiva" darbuotoja Indrė Pelakauskienė dalinsis apie bendrai įgyvendinamą projektą, kuriame senjorai tapo tyrėjais. Diskutuosime, ar aukštasis mokslas šiai visuomenės grupei gali pasiūlyti naujas saviugdos galimybes. Ar naujų dalykų mokymasis ir socializacija su bendraminčiais prisideda prie senjorų gyvenimo kokybės, didina jų galimybes plėsti akiratį ir gebėjimą lengviau spręsti aktualius visuomenei iššūkius?
5 Student Inclusion in Action: Applying Scientific Research-Based Learning and Team-Based LearningItem type:Publication, book part[2025][Y1][S007][10]; ; Front cover image for Innovación Educativa en el ámbito de Las TIC y Las TAC. Proyectos, Métodos y Herramientas para el Futuro de la Educación., 2025, p. 369-378This paper examines the potential of integrating Scientific Research-Based Learning (SRBL) and Team-Based Learning (TBL) as a combined pedagogical approach to enhance student engagement, critical thinking, and problem-solving in higher education. SRBL places an emphasis on active student involvement in research, allowing learners to create knowledge and apply scientific principles. TBL, meanwhile, is centred on collaboration and peer feedback to solve complex problems. Together, these methods foster a dynamic learning environment that prepares students for real-world challenges by promoting both individual inquiry and teamwork. The study draws on constructivist learning theory to review existing literature and case studies, demonstrating the effectiveness of combining SRBL and TBL across various academic disciplines. SRBL encourages students to investigate, analyse and apply research findings to real-world problems, while TBL enhances interpersonal and leadership skills through structured teamwork. The combined approach facilitates deeper comprehension of complex concepts and enhances the capacity to critically evaluate information and collaborate effectively. The findings demonstrate that the combination of SRBL and TBL leads to enhanced student learning outcomes, including improved critical thinking, research skills and the ability to discern credible information in an age of misinformation. Professors play a crucial role in facilitating this approach, acting as mentors and providing guidance throughout the research and collaboration processes. The integration of SRBL and TBL not only improves academic success but also prepares students for professional environments that require interdisciplinary knowledge and teamwork. Furthermore, the paper presents a case study approach to demonstrate the practical applications of SRBL and TBL. The findings of case studies indicate that inclusive learning approaches facilitate exemplary learning outcomes and enhance the acquisition of comprehensive knowledge and a profound understanding of the subject matter.
13