Tėvystė ir motinystė aukštojo mokslo institucijose: nelygybės formavimasis siekiant karjeros
| Author | Affiliation |
|---|---|
Juravičiūtė, Sigita | |
| Date | Volume | Issue |
|---|---|---|
2026 | 49 | 2 |
Akademinė karjera grindžiama aukšto produktyvumo lygio, profesinio mobilumo ir nuolatinio pasiekiamumo lūkesčiais, todėl tėvystė ir motinystė akademinėje aplinkoje tampa aktualiu darbo organizavimo ir karjeros galimybių klausimu. Straipsnio tikslas – atskleisti nevienodų karjeros galimybių akademinėse organizacijose vaikų turintiems darbuotojams prielaidas. Tyrimas grindžiamas kokybiniu interpretaciniu dizainu, duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu. Tyrimas išryškino tris tarpusavyje susijusius procesus, kuriems vykstant akademinėje aplinkoje formuojasi nevienodos karjeros galimybės. Tai – profesinių reikalavimų persikėlimas už formaliai apibrėžto darbo laiko ribų, sąlygiškai taikomas ir nevienodai prieinamas lankstumas bei šių procesų poveikis darbuotojų profesiniam tempui, įsitraukimui ir karjeros sprendimams. Nustatyta, kad darbuotojų patirtys skiriasi ir tai priklauso nuo lyties, karjeros etapo bei turimų paramos išteklių. Straipsnyje parodoma, kaip kasdienės akademinio darbo praktikos tampa karjeros galimybių nelygybės formavimosi prielaida.
Academic careers are based on expectations of high productivity, professional mobility and constant availability, therefore parenthood and motherhood in the academic environment become a relevant issue of work organization and career opportunities. The aim of the article is to reveal the preconditions for unequal career opportunities for employees with children in academic organizations. The study is based on a qualitative interpretative design, and data were collected through semi-structured interviews. The study highlighted three interrelated processes that take place in the academic environment, which form unequal career opportunities. These are the transfer of professional requirements outside the formally defined working hours, conditionally applied and unequally accessible flexibility, and the impact of these processes on employees professional pace, engagement and career decisions. It has been established that employees‘ experiences differ and this depends on gender, career stage and available support resources. The article shows how everyday academic work practices become a prerequisite for the formation of unequal career opportunities.