Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22705
Now showing1 - 2 of 2
  • Item type:ETD,
    Kibernetinio saugumo valdymo gerinimas taikant atsparumo modelius organizacijose
    [Improvement of Cyber Security Management Using Resilience Models in Organisations]
    doctoral thesis[2019][S003]
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-04-12

    Nuolat dažnėja raginimai didinti sistemų atsparumą kibernetinėms grėsmėms, tačiau praktiškai nėra metodikų, aprašančių, kaip šie procesai turėtų būti įgyvendinami. Atsižvelgiant į tai, darbe išgrynintos kibernetinio atsparumo suvokties ribos, išskirti pagrindiniai organizacijų kibernetinio atsparumo elementai. Organizacijų atsparumas kibernetinėms grėsmėms išnagrinėtas keliais valdymo lygmenimis, taip sudarant prielaidas tolimesnei kibernetinio atsparumo procesų ir jų metu vykdomų sąveikų analizės plėtotei. Siekiant suformuoti kibernetinio saugumo valdymo modelio teorinį pagrindą buvo vykdoma mokslinės literatūros analizė, kurios metu taikyti sisteminimo, sintezės, lyginimo bei apibendrinimo metodai. Modelio suformavimui taikyti konceptualiojo modeliavimo ir vizualizacijos metodai. Modelio validacijai taikyti vienas kitą papildantys kokybiniai empiriniai tyrimai: ekspertinis interviu, kokybinė turinio analizė, antrinių šaltinių duomenų analizė.

      297  28
  • Item type:ETD,
    E. valdžios ateities įžvalgos tyrimai Europos Sąjungoje
    [E. Government Foresight in European Union]
    master thesis[2010][S003]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2010-12-21

    Nepriklausomai, ar e. valdžios plėtrą vykdo šalis, kuri daro pirmuosius žingsnius šioje srityje, ar valstybė, siekianti padidinti turimų priemonių efektyvumą, – abiem atvejais būtina metodologija, kuri sukurtų pagrindą, formuojant strateginius e. valdžios sprendimus, kurių įgyvendinimas tenkintų visuomenės lūkesčius bei atitiktų nuolatinės technologijų transformacijos metu susiformavusius iššūkius. Vienas būdų sukurti šį pagrindą – ateities įžvalgų taikymas strateginio e. valdžios planavimo procese. Nepaisant to, Lietuvoje bei daugelyje kitų Rytų Europos šalių planavimo procesas vis dar vyksta centralizuoto, penkmečiu paremto planavimo kontekste. Taip buvusio socbloko valstybės nuo kitų regionų atsilieka e. valdžios ir kitos tematikos ateities įžvalgų metodika paremtų tyrimų skaičiumi, o tai sąlygoja šios srities informacijos vakuumą, kurio tam tikrą dalį bandoma užpildyti šiuo darbu. Pagrindinis šio darbo tikslas - ES vykdytų ateities įžvalgų projektų kontekste atlikti įžvalgų poveikio e. valdžios strateginio planavimo procesui analizę, nustatyti jų vaidmenį politinių sprendimų formavimo bei e. valdžios plėtros procese. Šiuo tikslu iškelti uždaviniai (kurie atspindi ir pačio darbo struktūrą) apėmė įvairius įžvalgų aspektus. Kaip vieną pirmųjų darbo uždavinių galima būtų įvardinti kompleksinę įžvalgų metodikos analizę, apimančią įžvalgų sąvokų, atsiradimo priežasčių bei aplinkybių, pagrindinių plėtros gairių bei įžvalgose taikomų metodų nagrinėjimą. Vėlesniame etape įžvalgos nagrinėtos skirtingame lygmenyje vykdytų ES e. valdžios ateities įžvalgų tyrimų kontekste. Siekiant geriau suvokti įžvalgų reiškinio vaidmenį didelių apimčių projektuose, e. valdžios plėtros kontekste nagrinėti nacionalinių ES šalyse-narėse vykdytų įžvalgų projektų procesai. Galiausiai, atlikus skirtingų įžvalgų metodikų sisteminį tyrimą ir statistiškai palyginus įžvalgos proceso sistemą formuojančius elementus, pagal gautus rezultatus suformuota e. valdžios įžvalgų tyrimo vykdymo metodika, kuri su teorinių šaltinių analizės metu surinkta moksline informacija suformuoja galutinį rezultatą. Tyrimo metodika apėmė literatūros analizę, sudėtinę atvejų studiją ir sisteminę analizę. Kaip apibendrintą išvadą galima būtų pateikti darbe suformuotą e. valdžios įžvalgų apibrėžimą, nusakantį įžvalgų vietą e. valdžios strateginio planavimo procese: e. valdžios įžvalgos – e. valdžios strateginiam planavimui pagrindą sudarantis procesas, kurio metu vykstant suinteresuotų pusių komunikacijai, koordinuojant proceso dalyvių, susikoncentravusių ties ilgalaikiais terminais, veiksmus, bandomas pasiekti konsensusas e. valdžios plėtros klausimais bei pasitikėjimas e. valdžios politinių sprendimų priėmimu, įtraukiant į šių sprendimų formavimą kuo daugiau suinteresuotų šalių.

      9  25