Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21787
Rodoma1 - 6 iš 6
  • research article[2006][S4][S002][3]
    Viešoji politika ir administravimas. Vilnius : Mykolo Romerio Leidybos centas, 2006, Nr. 17., p. 124-126
      10  17
  • book[2003][K2a1][S005][628]
    Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003

    Vadovėlyje nagrinėjama socialinių mokslų metodologija mokslinės pasaulėžiūros požiūriu, integruojant filosofijos, sociologijos, kūrybos psichologijos, mokslotyros, logikos, etikos, edukologijos, teisėtyros, aksiologijos, prakseologijos ir kitų mokslų žinias bei kritiškai vertinant alternatyvių „mokslų“ pseudomokslinį socialinės tikrovės aiškinimą. Nagrinėjama ir netradiciniai, nešabloninio mąstymo būdai ( intuicinis, lateralus, sinergetinis) bei argumentologijos esmė ir jos rūšys. Plačiai dėstomi teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai bei jų panaudojimo galimybės. Vadovėlis skiriamas teisėsaugos, teisėtvarkos, socialinio darbo, edukologijos, bei socialinės pedagogikos ir kitiems, studijuojantiems socialinius mokslus magistrantams. Juo galės naudotis ir doktorantai, jaunieji dėstytojai, studentų mokslinės draugijos nariai ir jų vadovai.

      4500  1585
  • Item type:Publikacija,
    Etiniai socialinio darbo orientyrai
    [Ethical points in social work]
    research article[2002][S5][S001][10]
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2002, Nr. 1(1)., p. 24-33

    Straipsnyje nagrinėjami socialinio darbuotojo etiniai orientyrai ir principai, kuriais vadovaujantis galima pasiekti veiksmingesnių socialinio darbo rezultatų, užtikrinti glaudesnę sąveiką su klientais, siekti geresnio abipusio pasitikėjimo ir supratimo. Aptariama Tarptautinės socialinių darbuotojų federacijos priimta Socialinio darbo etinių principų deklaracija ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos parengtas Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksas. Išanalizavus šiuos dokumentus daroma išvada, kad jie yra nukreipti deontologine kryptimi, t. y. į socialinio darbuotojo veiklos priedermes. Straipsnyje bandoma atskleisti dar neišnagrinėtus akseologinius, t. y. vertybinius socialinio darbo aspektus ir juos atspindinčius etinius principus. Straipsnyje aptariami žmoniškumo, meilės ir atjautos, altruizmo, lygiateisiškumo, tolerancijos ir pagarbos principai, jų esmė, taikymo reikalavimai, palankios sąlygos socialinio darbo subjektų saviraiškai, klientų žmogiškųjų galimybių įgyvendinimui. Siekiant pagerinti socialinio darbo veiksmingumą normatyviniai etiniai reikalavimai papildomi doroviniais vertybiniais orientyrais.

      248  95
  • Item type:Publikacija,
    Policijos mokslų sisteminimo metodologinės prielaidos
    [Methodological premises for sistemisation of knowledge on the police sciences]
    research article[2002][S5][S001][10]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2002, T. 35(27)., p. 5-14

    The article analises some methodological premises as fundamental guidelines for systematic approach to the development of law and action concerned with the police sciences...

      16  16
  • Item type:Publikacija,
    Mokslinių tyrimų paskirtis aukštojoje mokykloje
    [Using research for educational purposes in higher education]
    research article[2001][S5][S007][13]
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2001, t. 19(11)., p. 95-107

    Studijų ir mokslinių tyrimų integracija yra vienas iš pagrindinių studentų intelektualinio lavinimo ir mokslinimo aukštojoje mokykloje principų. Moksliniai tyrimai įgauna ne tik paţintinę, aktyvaus tiesos ieškojimo, bet ir edukacinę prasmę. Jie naudojami nestandartiniam kritiniam, kūrybiniam mąstymui, intelekto liberalizacijos intelektualaus jaunimo elitui ugdyti. Straipsnyje aptariama, kaip mokslininkai pedagogai gali perduoti studentams ne tik ţi-nias, bet ir savo patyrimą kuriant, sisteminant ir apibendrinant naujas ţinias, įtraukiant juos į kolektyvinius mokslinius tyrimus, individualiai jiems vadovaujant. Straipsnyje nagrinėjama pasaulinės universitetų plėtros tendencijos, uţsienio ir mūsų šalies edukologų metodologinės nuostatos, kurios suteikia galimybę numatyti tinkamiausias mūsų šalies universitetų plėtros kryptis, išaiškinti pagrindinius studijų proceso organizavimo orientyrus, aptarti mokslinių tyrimų reikšmę ir paskirtį aukštojoje mokykloje. Straipsnyje aptariamos idėjos ir kryptys, siūlančios, kaip geriau parengti studentus dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Straipsnio autoriaus tyrimai rodo, jog studentai ir dokto-rantai siekia mokslinio darbo metodologinių ir metodikos ţinių, nori įvaldyti aktyvius studijų procese naudojamus mokymo metodus. Didesnė studentų (53,5 proc.) dalis pageidauja, kad seminarai būtų organizuojami pasitelkus metodus, kuriuos taikant būtų diskutuojama, apta-riamos problemos. Baigiamuosius ir kitus mokslinius darbus rašantys ir moksliniuose tyri-muose dalyvaujantys studentai nėra tam pakankamai parengti dėl maţo valandų, skirtų mokslinio darbo pagrindams įvaldyti, skaičiaus.

      22  9
  • Item type:Publikacija,
    Studijų kokybės tobulinimas: studentų požiūris
    [Increasing quality in education: student approach]
    research article[2001][S4][S001][20];
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2001, t. 20(12)., p. 123-142

    Remiantis Europoje vykstančia aukštųjų mokyklų reforma ir poslinkiais gerinti studijų kokybę, straipsnyje grindžiamas poreikis diegti j studijų procesą pažangias edukacines inovacijas, skatinti studentų savarankiškumą ir aktyvių mokymosi metodų įvaldymą, parengti juos nepertraukiamai tobulinti profesinę kompetenciją. Patelkiami duomenys rodo.joq studentų gyvenimo planai ir lūkesčiai neatitinka realių praktikos galimybių. Straipsnyje atskleidžiama novacinių mokymo ir studentų žinių vertinimo modelių bei metodų diegimo j studijas eiga ir studentų požiūrio bei poreikiai juos jgyvendinti. keliamas uždavinys vertinant dėstomo dalyko Išmokimą atsižvelgti ne tiek j turimas studento žinias, klek į sugebėjimą jas taikyti sprendžiant aktualias gyvenimo keliamas problemas. Atskleidžiami seminarų vedimo prieštaravimai tarp ekstensyvių ir aktyvių metodų, pateikiami empiriniai duomenys, rodantys studentų poreikį naudoti aktyvius metodus studijų procese. Remiantis tyrimų duomenimis daroma išvada, jog dauguma studentų teigiamai vertina aktyvius žinių kontrolės metodus. Konstatuojama, jog studentai dar nepakankamai įvaldę saviugdos metodiką Ir todėl keliamas uždavinys skatinti juos savarankiškai tobulintis. Patelkiami studentų siūlymai, kaip gerinti studijų kokybę Universitete.

      10  25