Rudzkienė, Vitalija

The article is based on the research results which summarize the evaluation of socio-economic justice perception for the citizens of Lithuania. The literature analysis suggests that the main objective of welfare state is a perfect social justice. Social justice is associated with the free market economy and the government's desire to reduce social risk of socially excluded groups: the unemployed, the disabled people, the poor families and so on. Since different social groups have different living conditions in Lithuania, perception and understanding of social justice is different. The authors conducted an empirical study searching for the answer to the following questions: what is the perception of social justice for different social groups and what models of social behaviour: individualism and collectivism are prevalent in Lithuania. The article was prepared by using comparative analysis of scientific literature, summarizing results of empirical study and the authors'insights on this topic. The article is written within the framework of the project SIN-12005 'Social challenges for national security' supported by the Council of Sciences in Lithuania.

Forest ecosystems are characterised by the most abundant biodiversity because there are the best conditions for existence of various species of plants, animals and various other organisms there. Generally, in the last decades a lot of attention is given to biodiversity, and scientific research draws attention to an increasing loss of biodiversity. Biodiversity measurements are needed in order to understand biodiversity changes and to control them. Measurements and assessments of biodiversity of ecosystems reveal the condition of an ecosystem of a certain territory as well as create the basis for a strategy of preserving separate species. A lot of indices for assessing biodiversity risk have been created in the last decades. Integrated indices are composed when joining indices, and one of them is the integrated biodiversity risk assessment index NABRAI (National Biodiversity Risk Assessment Index). This article analyses the principles of creating biodiversity risk indices, possible alternatives of components (variables of biodiversity resources, impact and response indices), and their suitability at the national level. Assessment and ranking methodology, adapted for assessment of biodiversity risk of local protected territories and for ranking of territories, is presented. Report data of directorates of Lithuanian national and regional parks are used for the analysis, as well as the data served as a basis to calculate integrated biodiversity risk indices of several protected territories of Lithuania.

Tyrimo ribotumas – Tyrimo objektas labai platus, tačiau šiame tyrime apsiribojama socialinės-ekonominės transformacijos procesų modeliais ir jų analize darnios plėtros rėmuose. Praktinė reikšmė – Socialinio teisingumo ir solidarumo svarba buvo iškelta Brundtland komisijos 1987 m., ES ir Lietuvos viešoji politika nukreipta į darnią socialinės sistemos plėtrą ir siekia užtikrinti socialinės sistemos kokybę, kurios matavimui reikalingi su socialine darna susiję veiksniai ir rodikliai. Todėl rodiklių, matuojančių socialinę darną, išskyrimas ir analizė turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Originalumas– Pagrindinis socialinio teisingumo teorijų trūkumas yra tas, kad jos ignoruoja arba neatskleidžia kaip jų deklaruojami principai bus įgyvendinami konkrečioje socialinėje ekonominėje aplinkoje. Šia tema esantys empiriniai tyrimai gana kuklūs, ypač lyginant su gausiais teoriniais teisingumo istorijos, socialinio teisingumo ištakų, socialinio teisingumo paradigmų tyrimais. Straipsnis siekiama prisidėti prie šios spragos mažinimo ir prie darnios, socialiai teisingos viešosios politikos vystymo.

After political changes and transformations, many large cities in Eastern Europe in the last decade are confronted with decline in population, privatization patterns, deterioration, raised the land prices, lower life satisfaction. In the point of macro level view this process is estimating as a controversial spatial flow. It changes the traditional urban structures and affects the successful social and economic development in cities and actually influences competitiveness in wider pan European scale. Future Orientation for Cities project (FOCI) implemented by the European Observation Network for Territorial Development and Cohesion (ESPON) 2013 Program, provided comparable information on territorial dynamics of European regions and main drivers of current urban sprawl. Quality of life is described as one of the main drivers of urban sprawl. In micro level it captures the decisions of individual actors in the urban system. The individuals construct a distinctive quality of life model. Such apparently multi-dimensional attitude encourages authors in finding ways how to establish objective criteria for a subjective assessment of the quality of life of city centre and peripheral community members. On the basis of FOCI project results and social research carried out in in the capital of Lithuania, the authors, regarding data obtained conducting a representative survey among permanent residents in Vilnius city, have made an attempt to assess the peripheral areas in Vilnius and to identify the indexes having an impact on a subjective evaluation of the quality of life.

Sunkumai, su kuriais susiduria išsivysčiusios ir, juo labiau, besivystančios valstybės palaikydamos socialinės apsaugos sistemas, kelia klausimą dėl visuomenės paramos ir požiūrio į socialinį teisingumą, kuris sudaro šių sistemų pagrindą. Nors socialine tikslo vertybe laikoma darni, socialiai teisinga visuomenė, skirtingų ideologijų, išsivystymo lygio ir atskirų visuomenės grupių samprata, koks tai turėtų būti visuomenės modelis, ženkliai skiriasi. Iš viso socialinių grupių spektro didžiausi ideologiniai skirtumai išryškėja dviejų kraštutinių visuomenės grupių – piliečių ir vartotojų – vertybių sistemose. Nors pastaraisiais metais vertybių tyrimams skiriamas didelis dėmesys, socialinio teisingumo vertybės, jų konceptualizacija, vertybių formavimasis ir dominavimas atskiruose socialiniuose sluoksniuose, vertybių evoliucija dar menkai išnagrinėti. Straipsnyje socialinio teisingumo vertybės nagrinėjamos iš dviejų, ideologiškai prieštaringų visuomenės grupių – vartotojų ir piliečių, pozicijų. Remiantis teorine analize išskirta teorinė principų ir prielaidų aibė, kurios pagrindu sukonstruota loginė struktūra ir sudarytas teorinis tyrimo modelis. Remiantis reprezentatyvios apklausos rezultatais patikrintos teorinės hipotezės ir išnagrinėti vertybių skirtumai. Empirinio tyrimo rezultatai patvirtino šešias iš devynių suformuluotų teorinių hipotezių. Tyrimo rezultatai leido išskirti būdingus kolektyvisto ir individualisto požiūrio į socialinį teisingumą skirtumus ir sudaryti jų savybių rinkinius.Parengta vykdant LMT finansuojamą projektą SIN-12005 „Piliečių ir vartotojų socialinio- ekonominio teisingumo suvokimo formavimo gairės“.

Globali ekonomika ir pasaulinė laisvoji rinka ne tik sparčiai keičia žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas, didina migraciją, bet ir pastebimai gilina socialines problemas. Šiuolaikinė, pasikeitusi visuomenė ir kultūrinė-politinė aplinka verčia keisti nusistovėjusias teritorijų planavimo koncepcijas, principus, modifikuoti ryšius ir perskirstyti sprendimo galią, paslenkant ją visuomenės link. Straipsnis skirtas socialinio teisingumo koncepcijos analizei regionų ir teritorijų planavimo kontekste, socialinio teisingumo reikšmės visuomenės vystymosi darnai ir sėkmei, jo ryšių su kitais veiksniais atskleidimui. Suvokiamo teisingumo poveikis visuomenės raidai atskleidžiamas taikant empirinių duomenų analizės metodus. Nagrinėjamos darnos ir teisingumo principų taikymo regioninės plėtros politikoje prielaidos ir galimybės. Tyrimai atlikti taikant lyginamosios mokslinės literatūros analizės, aprašomosios statistikos ir koreliacinės-regresinės analizės metodus. Tyrimo rezultatai išryškino suvokiamo socialinio teisingumo mikro- ir makrolygmenų prieštaravimus, jų sąsajas su socialinės darnos rodikliais. Centrinės ir Rytų Europos valstybių pavyzdžiu parodytas socialinio teisingumo poveikis migracijai bei regionų ir teritorijų vystymo darnai.