Venckienė, Eglė
Žmogaus teisė į orumą ir jos gynimo teisinis mechanizmasItem type:ETD, [The right to human dignity and the legal mechanism for protecting it]master thesis[2017][S001]Rimkuvienė, IndrėŽmogaus orumo dualizmas, skiriant jį į žmogaus ir asmens orumą, lemia skirtingą jų gynimą ir veiksmingo apgynimo sampratą. Ginant teisę į žmogaus orumą ginamas orumas, kuris kiekvieno žmogaus vienodas. Ši teisė išplaukia iš pačio žmogaus, kaip tokio, kokybės pripažinimo ir laikymo jį savaime vertingu, nepriklausomai nuo asmens elgesio. Teisės į asmens orumą gynimas - tai savo pastangomis susikurto individualuas socialinio vertingumo, kuris yra ir tinkamumo gyventi visuomenėje rodiklis, gynimas. Tai veiksmingo orumo apgynimo pagrindai. Ikiteisminės ir teisminės praktikos analizė, siekiant išsiaiškinti žmogaus ir asmens orumo gynimo Lietuvoje veiksmingumą ir problematiką, be kita ko, atskleidė, kad, sprendžiant dėl žmogaus orumo pažeidimo konstatavimo, asmens elgesys įtakos neturi. Ginant asmens orumą, asmens socialinio vertingumo įvertinimui teikiama nepakankama reikšmė.
12 20 Teisės principų sistema kaip teisinio reguliavimo priemonė santuokos sudarymo sistemojeItem type:ETD, [Legal principles system as a legal regulation measure in marriage system]master thesis[2017][S001]Subačienė, SkirmantėVisuomenės santykių sistemoje šeima uţima svarbią vietą, kuriai turi įtakos visuomenė, tradicijos, moralės bei religinės nuostatos, politinės ideologijos. Daugelis mokslininkų šeimą apibūdino kaip visuomenės ląstelę, kuri pagrįsta santuokos sąjunga. Santuoka – vyro ir moters sąjunga, dviejų skirtingų lyčių asmenų sąjunga. Santuoka yra ne tik sutartis, bet ir sutuoktinių būklė. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinti monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo ir kiti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriais grindţiamas šeimos santykių teisinis reglamentavimas. Kintant visuomenės interesams, ideologijoms kito ir vertybės, poţiūris į šeimos gyvenimą. Įvairiose teorinėse koncepcijose akcentuojama, kad teisės principai išreiškia pagrindines, pamatines visuomenės vertybes, kurių turiniui turi įtakos visuomenės vertybinių pokyčiai. Magistrinio darbo tikslas yra atskleisti teisės principų reglamentavimo trūkumus ir veiksmingumą santuokos sudarymo sistemoje. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindţiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo principais. Konstitucijoje įtvirtinta Valstybės pareiga uţregistruoti santuoką, gimimą ir mirtį bei pripaţinti baţnytinės santuokos registraciją. Teismų praktika parodė, kad teisinio reglamentavimo neatitikimas tarp valstybės ir baţnyčios, tarp pasaulio valstybių neuţtikrina monogamijos principo veiksmingumo. Veiksmingas teisės principų uţtikrinimas santuokos sudarymo sistemoje sustiprina šeimos reikšmę visuomenėje bei uţtikrina asmeninių ir turtinių interesų apsaugą. Šeimos santykiai atsiranda gyvenant šeimos gyvenimą. Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą yra viena iš asmens teisių, kuri turi būti uţtikrinama kiekvienam asmeniui. Ši teisė ginama Konstitucijos, Europos ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Europos Ţmogaus Teisių Teismas pripaţino, kad dviejų asmenų sutartis gyventi kaip šeima yra vienodai svarbi. Tarptautinė sutartis valstybę įpareigoja visiems asmenims suteikti teisinę apsaugą, nepriklausomai nuo lytinės orientacijos, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu atsiranda šeimos santykiai.
17 19 - master thesis[2017][S001]Palepšienė, Erika
Teisinės atsakomybės samprata vis dar formuojasi, todėl šiame darbe ieškoma bendrų asmens atsakingo elgesio ir valstybės pareigos teisę pažeidusiam asmeniui taikyti nustatytas prievartos priemones sąlyčio aspektų, kurie įtakoja teisinės atsakomybės įgyvendinimą ir formuoja idėjas teisėkūrai. Tyrimu mėginama nustatyti ar teisinės atsakomybės sampratos teorijos atskleidžia visus teisinės atsakomybės požymius, aiškinamasi kada teisinė atsakomybė atsiranda ir ar jos atsiradimas ir įgyvendinimas - tapačios kategorijos, ar pozityvioji ir negatyvioji teisinės atsakomybės formos susiję, bei ar teisinė atsakomybė visuomet įgyvendinama tik paskiriant bausmę. Tyrimo tikslas - išanalizuoti atsakomybę kaip teisinį santykį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad teisinės atsakomybės sampratos teorijos pilnai neatskleidžia teisinės atsakomybės esmės. Teisinės atsakomybės atsiradimas ir įgyvendinimas skirtingos kategorijos. Pozityvioji ir negatyvioji teisinės atsakomybė - glaudžiai susijusios ir papildo viena kitą, t. y. sudaro vieningą teisinės atsakomybės procesą. Teisinė atsakomybė gali būti įgyvendinama ne tik paskiriant bausmę. Būtent pozityviosios teisinės atsakomybės įgyvendinimo veiksmingumą būtina stiprinti.
23 15 Teisinė šeimos forma ir jos raidos tendencijosItem type:ETD, [The Legal Form Of Family And The Trends Of Its Development]master thesis[2016][S001]Kupinaitė - Griškevičienė, AušraŠeimos kategorijos svarba, vargu, ar kas nors abejoja. Kita vertus, nėra vieno unifikuoto šeimos sąvokos apibrėžimo, todėl darbo tikslas buvo ištirti, kokiomis formuluotėmis teisinė šeimos kategorija ir skirtingų šeimos formų sąvokos yra įtvirtinamos nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, žodynuose, terminų bankuose, teismų praktikoje. Darbe nagrinėta teisinė šeimos forma ir jos raidos tendencijos Lietuvos ir Suomijos valstybėse. Atlikus lyginamąjį minėtų valstybių tyrimą, darytinos išvados, kad Lietuvos Respublikos teisės doktrinoje, teisės aktuose ir teismų praktikoje šeimos sąvoka aiškinama siauriau negu Suomijos Respublikoje, kurioje be įprastinės šeimos formos, sudarytos vyro ir moters santuokos pagrindu, yra įtvirtinta ir tos pačios lyties asmenų registruota partnerystė. Dėl šios priežasties Suomijos teisės aktuose, kuriais reglamentuojami šeimos sukūrimo būdai, yra eliminuota lyties kategorija (šeimą kuria du asmenys (neįvardijant jų lyties), auginantys vaikus arba jų neauginantys). Lietuvos teisės aktuose lyties kategorija yra išlaikoma, ir bent kol kas siūlymai įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę sulaukia daugiau visuomenės pasipriešinimo nei pritarimo. Lietuvai pasirinkus pripažinti skirtingas šeimos formas (kaip kad šiuo metu yra Suomijoje), tektų, visų pirma, keisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir minėtas šeimos formas įtvirtinti skirtingais teisės aktais.
25 16