Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20129
Now showing1 - 10 of 57
  • book part[2019][Y1][S007][10];
    Barkauskaitė, Marijona
    Transkulturelle Perspektiven in der Bildung – Transcultural Perspectives in Education / edited By Gerd-Bodo von Carlsburg. [Bern] : Peter Lang, 2019. ISBN 9783631791004., p. 451-460

    Based on the Lithuanian educational documents the General Concept of Education in Lithuania (1992) and the Good School Concept (2015), that put emphasis on the close collaboration between the family, school and society, the research question was raised of how parents of school students understand the concept of the good school and whether they sought the same values of the good school as had been agreed upon by the educational community. The focus of the research was a conception of the good school based on the ideas of the national school by parents of school students. The aim of the research was to reveal the parents’ conception of the good school and to discuss how it was related to the features of the good school presented in The Good School Concept (2015). The conception of the good school of the comprehensive school students’ parents who participated in the research only partially complied with the accepted features of the Good School Concept (2015). The parents distinguished these features of the good school by choosing to focus on: 1) school life: students’ well-being and security, their willingness to go to school, teacher – student communication; 2) education (self-education) and child’s achievements, progress; 3) competences of the teacher; 4) physical environment at school; 5) the whole community participating in the development of the school strategy. The parents did not reveal or name such defining aspects of the good school as a learning organization enabling leadership and management and did not understand or want to see their obligations, duties or opportunities as members of the school community. The parents tended to notice only clearly visible, obvious external changes in schools, without sufficient deep understanding and recognition of the significance of educational environment as one of the essential characteristics of the good school. The parents tended to assume the role of passive observers, expressing their opinions, criticizing, but not being active members of the school community – performing the roles of creators, helpers. The fact that parents were not sufficiently aware of their duties as members of the school community and had an insufficient understanding of the accepted conception of the good school impedes the development of the good Lithuanian school based on the ideas of national school.

      5
  • Item type:Publication,
    Kuriamos geros mokyklos Lietuvoje samprata mokinių tėvų požiūriu
    [Creating the good school concept acording to the view of school students’ parents]
    research article[2019][S4][S007][11]
    Socialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 17, no. 2., p. 163-173

    Geros mokyklos kūrimas grįstinas glaudžiu šeimos, mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimu. Straipsnyje keliami probleminiai klausimai: išsiaiškinti kas mokinių tėvams yra gera mokykla, kokius geros mokyklos bruožus jie įvardija, kaip mokinių tėvų geros mokyklos samprata siejasi su nacionaliniu mastu susitartais geros mokyklos bruožais (pagal dokumentą “Geros mokyklos koncepcija”). Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklos mokinių tėvų, įsitraukusių mokyklos veiklas, požiūrį į gerą mokyklą. Taikyti tyrimo metodai: literatūros ir dokumentų analizė, struktūruotas interviu. Tyrime dalyvavusių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių tėvų geros mokyklos samprata tik fragmentiškai atliepia Geros mokyklos koncepcijos (2015) bruožus. Tėvai išskiria šiuos geros mokyklos bruožus, pasirinkdami atskirus akcentus: 1) gyvenimas mokykloje: mokinių savijauta ir saugumas, mokinio noras eiti į mokyklą, mokytojo ir mokinio bendravimas; 2) ugdymas(is) ir vaiko pasiekimai, pažanga; 3) kompetentingas mokytojas; 4) fizinė aplinka mokykloje; 5) visa bendruomenė kurianti mokyklos strategiją. Tyrimu atskleista, jog tėvai dar nesupranta ar nenori prisiimti savo, kaip mokyklos bendruomenės narių, siekiančių bendros gerovės, įsipareigojimų, funkcijų, o atsiskleidžia kaip pasyvūs stebėtojai, kritikai. Tėvų nepakankamai suvoktos jų, kaip mokyklos bendruomenės narių pareigos ir nepakankamai suvokta kuriamos geros mokyklos samprata, apsunkina Lietuvos geros mokyklos kūrimą.

      13  66
  • Item type:Publication,
    Mokinio ugdymo(si) rezultatai, kaip esminis švietimo įstaigos pažangos požymis, mokyklų bendruomenių požiūriu
    [Student’s academic results, as the main sign of educational institution‘s progress, in the eyes of the school‘s community]
    research article[2019][S4][S007][13]
    Socialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, vol. 17, no. 1., p. 57-69

    Straipsnyje pristatomas 2018 m. vykdytas interviu, kuriame dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių atstovai - administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I–IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis1. Straipsnyje keliama mokslinė problema - nepakankamai tyrinėjamas bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į mokinio ugdymo(si) rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Keliami probleminiai klausimai, kaip mokyklų bendruomenių nariai mokinio ugdymo(si) rezultatus susieja su mokyklos pažanga? kokia mokyklų bendruomenių narių mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata? Todėl tyrimo objektas – bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūris į mokinio ugdymo(si) rezultatus kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenių požiūrį į mokinio ugdymo(si) rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, interviu. Tyrimu atskleistas mokyklų bendruomenių narių (administracijos, mokytojų, tėvų, mokinių) skirtinga mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata, ne visi juos įvardija esminiu mokyklos pažangos požymiu, nors ši sąsaja pabrėžiama švietimo bendruomenės renginiuose, nacionaliniuose dokumentuose, pvz. Geros mokyklos koncepcijoje, 2015. Remiantis mokyklų administracijos atstovų pastebėjimais išskirtos šios subkategorijos: 1) nepritarimas mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajoms su mokyklos pažanga, susijęs su netiksliai interpretuotais ugdymo(si) rezultatais (suvokta tik kaip akademiniai pasiekimai), 2) nepritarimas mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajoms su mokyklos pažanga ir 3) pritarimas - manymas, jog mokinio ugdymo(si) rezultatai yra vienas esminių mokyklos pažangos požymių. Mokytojai ir tėvai, taip pat turėjo skirtingą požiūrį dėl mokinio ugdymo(si) rezultatų sąsajų su mokyklos pažanga: pritarė, jog mokinio ugdymo(si) rezultatai yra vienas esminių mokyklos pažangos ir nepritarė. Šis nepritarimas, susijęs su netiksliai interpretuotais ugdymo(si) rezultatais (suvokta tik kaip akademiniai pasiekimai). Tyrime dalyvavę mokiniai dar neišsiaiškinę ugdymo(si) rezultatų sampratos, todėl tik kai kurie galėjo išsamiau atsakyti į pateiktus klausimus. Vos keli mokiniai galėjo logiškai paaiškinti ir pagrįsti savo nuomonę, kad ugdymo(si) rezultatai yra esminis mokyklos pažangos požymis. Galima manyti, jog mokyklos bendruomenės narių skirtingas požiūris į ugdymosi rezultatus, kaip esminį mokyklos pažangos požymį, susiję su mokyklų bendruomenių nevieninga, neišdiskutuota ir nesusitarta mokinio ugdymo(si) rezultatų samprata ir galimai nepakankamu dėmesiu mokinio individualios pažangos stebėsenos sistemai.

      13  28
  • research report[2018][K4c][S007][101]
    Targamadzė, Vilija
    ;
    ;
    Česnavičienė, Jūratė
    Vilnius: Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, 2018

    Apibendrinus kiekybinio tyrimo rezultatus, galima konstatuoti, kad keturi penktadaliai tyrime dalyvavusių mokytojų ir dvylika mokyklų administracijos atstovų prioritetą linkę teikti ne mokyklos veiklos išoriniam vertinimui, bet įsivertinimui kaip objektyvesnei ir mažiau įtampos keliančiai pokyčių konstatavimo formai. Tačiau vykdydami mokyklos veiklos įsivertinimą dėl nepakankamų bendradarbiavimo, tiriamosios veiklos kompetencijų, kai kurie mokytojai susiduria su sunkumais. Apibendrinus tyrimo duomenis, neišryškėjo vieninga mokytojų ir mokyklų administracijos atstovų nuomonė dėl rodiklių mokyklos pažangai įsivertinti: beveik du penktadaliai tyrime dalyvavusių mokytojų ir aštuoni mokyklų administracijos atstovai pažymėjo, kad rodikliai yra aiškūs, beveik tiek pat – kad iš dalies aiškūs. Taip pat nenustatytas aiškus mokytojų ir mokyklų administracijos atstovų požiūris dėl informacijos apie mokyklos pažangą skelbimo dažnumo: beveik pusė įvardijo, kad tai turi vykti kasmet, beveik du penktadaliai – kad kas du metus. 2016–2017 m. m. (2017 m.) įsivertinimo ir pažangos anketoje mokyklos pažanga turėjo būti aprašoma atsižvelgiant į pateiktus keturis aspektus: 1) teigiama linkme įvykę pokyčiai ugdymo(si) procese, 2) naujovės, mokytojų pritaikytos savo darbe po kvalifikacijos tobulinimo, 3) pasirinktos veiklos tobulinimo poveikis mokinių brandai, jų pasiekimams ir pažangai, 4) teigiama linkme įvykę mokinių mokymosi pokyčiai, panaudojus finansinius, materialinius, intelektualinius išteklius. Apibendrinus duomenis, paaiškėjo, kad beveik pusė tyrime dalyvavusių mokytojų nurodė, kad mokyklos pažangai apibūdinti pats svarbiausias aspektas – pasirinktos veiklos tobulinimo poveikis mokinių brandai, jų pasiekimams ir pažangai, beveik pusei mokyklų administracijos atstovų – naujovės, mokytojų pritaikytos savo darbe po kvalifikacijos tobulinimo. Sprendžiant iš mokyklų administracijos atstovų atsakymų, absoliučiai daugumai jų mokyklos pažangą aprašyti patogiau, kai įsivertinimo ir pažangos anketoje įvardinti konkretūs aspektai. Apibūdindami mokyklos pažangą, mokytojai ir mokyklų administracijos atstovai pirmiausia sieja ją su Geros mokyklos koncepcijoje įvardintais mokinių ugdymo rezultatais ir ugdymu(si), todėl neatsitiktinai daugiau kaip keturi penktadaliai mokytojų ir penktadalis mokyklų administracijos atstovų nurodė, kad remdamiesi įsivertinimo išvadomis siekia gerinti mokinių pasiekimus ir pažangą. Be to po penktadalį mokyklų administracijos atstovų pažymėjo, kad remiasi išvadomis rengdami strateginį mokyklos planą, mokyklos veiklos programą. Pusė mokyklų administracijos atstovų ir daugiau kaip trečdalis mokytojų pagrindiniu informacijos apie mokyklos pažangą skelbimo tikslu laiko siekį priimti bendrus mokyklos bendruomenės sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo. Mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai prioritetą linkę teikti ne mokyklos veiklos išoriniam vertinimui, bet įsivertinimui, kaip objektyvesnei ir mažiau įtampos keliančiai pokyčių konstatavimo formai. Tačiau vykdydami mokyklos veiklos įsivertinimą dėl nepakankamų bendradarbiavimo, tiriamosios veiklos kompetencijų, kai kurie mokytojai susiduria su sunkumais.

      12
  • Item type:Publication,
    Būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys kaip profesinio tobulėjimo priemonė
    [The reflection experience of future teachers as professional improvement tool]
    research article[2018][S1b][S007][12];
    Barkauskaitė, Marijona
    Pedagogika : mokslo darbai. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 130, Nr. 2., p. 64-75

    Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Keliamas mokslinis klausimas, kokias prasmes refleksijai suteikia būsimieji pedagogai, kokios jų asmeninės reflektavimo patirtys, išbandžius įvairius refleksijos metodus. Straipsnio tikslas – aptarti būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis kaip profesinio tobulėjimo priemonę. Tyrimas atliktas 2016–2017 m. gruodžio mėn. Analizuojant būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtis išsiskyrė dvi kryptys: 1) asmeninės reflektavimo patirtys ir 2) įžvelgta refleksijos nauda mokiniams. Asmeninės būsimųjų pedagogų reflektavimo patirtys yra: netikėti reflektuojančiam asmeniui atradimai, negatyvaus požiūrio kaita į teigiamą, ne visada maloni ir lengva patirtis, veiklos savianalizė, nukreipianti tobulėti, atsiradęs poreikis refleksiją taikyti praktikoje, refleksijos rezultatų susiejimas su gyvenimo ir profesine sėkme, susiformavęs poreikis taikyti skirtingus refleksijos metodus, iš patirties kilusios įžvalgos apie asmens pasiekimų vertinimo kaitą, numatytos galimos nesėkmės ir grėsmės reflektuojant. Būsimieji pedagogai refleksijos metodus ketina taikyti su mokiniais, nes jie padeda mokytis ir suvokti mokymosi prasmę; padeda ugdytis atsakomybę; įdomesnis mokymo(si) procesas; ugdo kritinį mąstymą; padeda pažinti mokinį.

      17Scopus© Citations 4
  • Item type:Publication,
    Mokyklos pažanga ir informacijos apie ją sklaida bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūriu
    [School progress and its dissemination from the viewpoint of general education school community]
    research article[2018][S4][S007][12];
    Česnavičienė, Jūratė
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018, vol. 16, no. 2., p. 254-265

    Straipsnyje pristatomas kiekybinis tyrimas – 2018 m. vykdyta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų administracijos atstovai ir mokytojai, 7–12 (I– IV gimnazijos) klasių mokiniai ir jų tėvai. Tai kompleksinio tyrimo „Bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenės mokyklos pažangos samprata, orientuojantis į Geros mokyklos koncepciją“ dalis. Straipsnyje keliama mokslinė problema – nepakankamai tyrinėjamas bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės, kaip svarbaus veiksnio mokyklos pažangai, požiūris į mokyklos pažangą atskleidžiančius požymius bei mokyklos pažangos sklaidos suvokimas. Todėl tyrimo objektas – mokyklos pažanga ir informacijos apie ją sklaida bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės požiūriu. Tyrimo tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo mokyklos bendruomenės išskiriamus mokyklos pažangos požymius ir požiūrį į mokyklos pažangos skelbimą. Anketinės apklausos duomenų statistinė analizė atlikta kompiuterine programa SPSS Statistics17.0. Taikytas neparametrinis Pirsono χ2 kriterijaus testas, kuriuo galima nustatyti kintamųjų nepriklausomumą. Remiantis tyrimo duomenimis, mokinio asmenybės branda – svarbiausias mokyklos pažangos požymis, tai nurodė po ketvirtadalį tyrime dalyvavusių mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Kiekvieno mokinio individualias galias atitinkantys akademiniai pasiekimai – kitas svarbus mokyklos pažangos požymis, kurį nurodė beveik po ketvirtadalį mokytojų ir tėvų. Beveik ketvirtadaliui mokinių svarbus požymis – nuolatinė ugdymosi pažanga ir sportiniai, meniniai, kūrybiniai ir kt. pasiekimai. Toks mokyklos pažangą atspindinčių požymių įvardijimas rodo, kad tyrime dalyvavusių mokyklų bendruomenės mokyklos pažangą pirmiausia sieja su „Geros mokyklos koncepcijoje“ (2015) išskirtais pagrindiniais mokyklos veiklos aspektais, atliepiančiais sėkmingai mokyklos misijai. Pusė tyrime dalyvavusių mokyklų administracijos atstovų ir daugiau kaip trečdalis mokytojų pagrindiniu informacijos apie mokyklos pažangą skelbimo tikslu laiko siekį priimti bendrus mokyklos bendruomenės sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo. Mokiniai ir jų tėvai – su siekiu teikti visuomenei informaciją apie mokinių ugdymo ir mokymosi kokybę.

      34  11
  • Item type:Publication,
    Geros mokyklos pažangos sampratos naratyvas
    [The narrative of the good school progress]
    research article[2018][S4][S007][9]
    Targamadzė, Vilija
    ;
    Socialinis ugdymas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018, t. 49, Nr. 2., p. 23-31

    Straipsnio objektas – mokyklos pažangos samprata Geros mokyklos koncepcijos kontekste, pedagogų, mokinių ir jų tėvų bei ekspertų požiūriu. Tyrimo metodas: mokslinės literatūros, dokumentų ir tyrimų analizė. Straipsnio tikslas – atskleisti geros mokyklos pažangos sampratą. Straipsnyje pristatomas V. Targamadzės, G. Žibėnienės ir J. Česnavičienės 2018 m. atliktas empirinis tyrimas, grindžiamas Geros mokyklos koncepcija (2015).

      101  16
  • Item type:Publication,
    Studentų pasiekimų vertinimo lūkesčiai: socialinio darbo studentų požiūris
    [Students expectations of student’s achievement assessment: social work students’ attitude]
    research article[2018][S4][S007][15]
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018, vol. 1, no. 16., p. 77-91

    Pristatomas kokybinis tyrimas, parengtas remiantis socialinio konstruktyvizmo metodologinėmis nuostatomis ir socialinio konstruktyvizmo teorinėmis prielaidomis. Straipsnio tikslas - pristatyti pirmo kurso socialinio darbo studentų lūkesčius asmens pasiekimų vertinimo aspektu. Tyrimo duomenų rinkimo ir analizės metodai: dokumentų analizės ir mokslinės literatūros analizė, atviri klausimai, turinio (content) analizė. Tyrimas atliktas 2013-2015 m. gegužės mėn. Tyrime dalyvavo 23 socialinio darbo nuolatinių studijų studentai. Išaiškėjo šie, socialinio darbo studentams, aktualūs studentų pasiekimų vertinimo lūkesčiai, kuriuos galima sieti su esminiais ir metodologinėje literatūroje minimais asmens pasiekimų vertinimo bruožais: motyvuojantis vertinimas, formuojamasis ugdomasis vertinimas, skatinantis saviugdą, įsivertinimo ntegravimas, kriterinis vertinimas. Pirmo kurso studentai suteikia prioritetą skirtingiems vertinimo metodams, tačiau galima išskirti keletą, kuriuos labiausiai norėtų rinktis (testas, pokalbis, debatai, atviri klausimai, literatūros apžvalga, referatas, projektas, problemų sprendimas). Tačiau nepakankamai suvokia vertinimo metodo prasmę ir paskirtį. Jie linkę priskirti subjektyvias prasmes: tiesiog patinka, asmeniškai tinka, nesukelia streso, motyvuoja ar sudaro palankias galimybes išreikšti savo nuomonę, parodyti įdėtas pastangas ir sustiprinti ryšį su dėstytoju. Pirmo kurso socialinio darbo studentai (bakalaurai) nepakankamai suvokia vertinimo metodo prasmę ir paskirtį, linkę priskirti subjektyvias prasmes: tiesiog patinka, asmeniškai tinka, nesukelia streso, motyvuoja ar sudaro palankias galimybes išreikšti savo nuomonę, parodyti įdėtas pastangas ir sustiprinti ryšį su dėstytoju. Galima manyti, kad tyrime dalyvavusius asmenys asmenis dar veikia mokyklinė patirtis, net skirtingos paskirties vertinimo metodus įvardina tik kaip skirtus žinioms ir suvokimui įvertinti. Išsakytas studentų poreikis, kartu su dėstytoju projektuoti studentų pasiekimų vertinimą, rinktis vertinimo metodus, motyvuojančio vertinimo idėjos, - suponuoja į aiškų kaitos lūkestį - vertinimą mokymuisi.

      47  12
  • book[2018][K2a1][S007][319];
    Vilnius : Registrų centras, 2018

    Leidinio „Šiuolaikinė didaktika“ tikslas – padėti kūrybingai, įdomiai ir metodiškai organizuoti mokymo(si) procesą. Šiuolaikinė didaktika – mokymo ir mokymosi proceso organizavimo pagrindų, ugdymo mokslo ir praktikos sintezė, paremta ne tik pedagoginio darbo patirtimi, bet ir mokslo tyrimais bei analize. Vadovėlyje aprašomi pagrindiniai mokymo(si), refleksijos ir vertinimo metodai, apžvelgiamos XXI a. mokyklai itin svarbios ugdymo technologijos: kritinio mąstymo ir kūrybingumo ugdymo, mokymosi bendradarbiaujant, problemų sprendimo, refleksyviojo ir interaktyviojo mokymosi būdai. Daug dėmesio skiriama gebėjimui įsivertinti ir grįžtamojo ryšio organizavimui, pateikiama brandos darbų rengimo rekomendacijų. Knygoje tam tikri simboliai pabrėžia esminius dėstymo aspektus ir autorių parengtas praktines užduotis. Vadovėlis „Šiuolaikinė didaktika“ skirtas visų aukštųjų mokyklų studentams, ketinantiems dirbti pedagoginį darbą ir įgyti mokytojo kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomąją veiklą, taip pat dėstytojams, taikantiems vertinimo principus ir metodus studijų procese studentų pažangai reflektuoti ir vertinti.

      2141  1111
  • Item type:Publication,
    Lietuvos edukologijos universiteto Kūno kultūros bakalauro studijų programos I kurso studentų kokybiško studijų proceso samprata
    [The concept of high-quality study process of the first-year physical education students of bachelor’s degree programme at the Lithuanian University of Educational Sciences]
    research article[2017][S4][S007][7];
    Sporto mokslas : Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos sporto universiteto, Lietuvos olimpinės akademijos žurnalas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017, Nr. 4(90)., p. 20-26

    Straipsnyje pristatoma Lietuvos edukologijos universiteto (toliau – LEU) Kūno kultūros studijų programos I kurso studentų kokybiško studijų proceso samprata. Straipsnyje keliama problema, kad nepakankamai aišku, kokias nuostatas, susijusias su kokybišku studijų procesu, turi kūno kultūros pirmo kurso studentai, kokia didaktinė kryptis studijų procese jiems atrodo tinkamiausia. Todėl tyrimo objektas – Lietuvos edukologijos universiteto kūno kultūros I kurso studentų samprata apie kokybišką studijų procesą. Empirinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti kokybiško studijų proceso ypatumus, remiantis LEU kūno kultūros I kurso studentų samprata. Tyrime dalyvavo 108 LEU Kūno kultūros bakalauro studijų programos I kurso studentai. Tyrimas buvo atliktas 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. kovo mėn. Pasirinkti būtent I kurso studentai, nes jie dar yra nespėję perimti organizacijos, kurioje studijuoja, kultūros, bet jau turi nedidelę studijavimo patirtį. Tyrimo imtis patogioji, nes pasirinkti studentai, kurie lanko paskaitas, neturi ankstesnės studijavimo patirties kitose aukštosiose mokyklose, studijų programose, kuriuos buvo nesunku rasti jų studijų vietoje. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir dokumentų, studentų atsakymų į atvirąjį klausimą apie kokybišką studijų procesą kokybinė turinio (angl. content) analizė, kai tekstas nagrinėjamas, išskiriant reikšmingas frazes ar žodžius, juos skirstant į subkategorijas ir kategorijas. Tyrimo etika: tyrimas atliktas laikantis savanoriškumo principo, studentų studijų aplinkoje, jiems patogiu laiku. Taip pat buvo gautas tiriamųjų sutikimas, studijų programos vadovų leidimas, buvo sudaryta galimybė tyrime nedalyvauti. I kurso studentai kokybišką studijų procesą sieja su esminiais trimis komponentais: 1) dėstymu, 2) kokybiško studijų proceso savybių įvardijimu ir 3) studijų proceso organizavimu. Keli studentai kokybiškas studijas susiejo su asmens pasiekimų vertinimu. I kurso studentai kokybišką studijų procesą grindžia bihevioristinėmis idėjomis. Galima manyti, kad I kurso studentų turima mokymo(si) patirtis buvo grindžiama bihevioristinėmis idėjomis, nes dėl mažos studijų patirties studentai šio požiūrio dar negalėjo perimti iš aukštosios mokyklos. Studentai neturi prisiimti ankstesnės mokymo(si) patirties su(si)formuotos sampratos ir kartu su dėstytoju turi dalytis atsakomybę už kokybišką studijų procesą, o ne perkelti atsakomybę už studijų proceso kokybę dėstytojui. Dalis I kurso studentų kokybišką studijų procesą sieja su humanistinėmis idėjomis – tikisi, kad dėstytojas padės jiems suvokti savo poreikius ir padės transformuoti juos į veiklos motyvus bei sukurs ramią, be konfliktų studijų aplinką. Dėstytojams, dirbantiems su I kurso studentais, turinčiais bihevioristinio mokymo(si) patirtį ir lūkesčius, rekomenduojama palaipsniui pereiti prie konstruktyvizmo idėjų taikymo studijų procese, pirmiausia taikant socialinio konstruktyvizmo idėjas humanistinio ugdymo kontekste.

      12