Žibėnienė, Gintautė
Švietimo pagalbos kontūrai: tyrimai, iššūkiai, perspektyvos : kolektyvinė monografijaItem type:Publication, book[2025][K1a][S007][377] ;Aleksejava, Anastasija; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025Švietimui tenka itin reikšmingas vaidmuo kuriant solidarią visuomenę, kuri nuolat mokosi ir sugeba prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, sprendžia sudėtingas problemas. Nors edukologijos moksle švietimo sąvoką mokslininkai apibrėžia kaip žmogaus ir visuomenės tobulėjimo galių plėtrą mokslo žinių ir ugdomosios patirties pagrindu (Bitinas, 2011), ši sąvoka savo turiniu aprėpia tam tikrus aspektus, susijusius su auklėjimu, mokymu, mokymusi, lavinimu ir t. t. Detalizuojant kertinės sąvokos komponentus galima atkreipti dėmesį į konkrečias ugdymo socialines prielaidas: ugdymo lygybę, socialinį teisingumą, švietimo prieinamumą, ugdymo kokybę ir pan. (Biesta, 2010; Bitinas, 2013), be kurių švietime sunku tikėtis sėkmės. Neretai šie klausimai susiejami su švietimo pagalbos esme ir prasme (Armstrong & Ainscow, 2018; Niemi & Laaksonen, 2020). Šiuolaikinio pasaulio transformacijos ir jas lydinčios socialinės problemos tiesiogiai veikia švietimą kaip sistemą, taip pat asmenis, kurie mokosi, pedagogus, kitus švietimo sistemos dalyvius.
108 28 - book[2018][K2a1][S007][319]
; Vilnius : Registrų centras, 2018Leidinio „Šiuolaikinė didaktika“ tikslas – padėti kūrybingai, įdomiai ir metodiškai organizuoti mokymo(si) procesą. Šiuolaikinė didaktika – mokymo ir mokymosi proceso organizavimo pagrindų, ugdymo mokslo ir praktikos sintezė, paremta ne tik pedagoginio darbo patirtimi, bet ir mokslo tyrimais bei analize. Vadovėlyje aprašomi pagrindiniai mokymo(si), refleksijos ir vertinimo metodai, apžvelgiamos XXI a. mokyklai itin svarbios ugdymo technologijos: kritinio mąstymo ir kūrybingumo ugdymo, mokymosi bendradarbiaujant, problemų sprendimo, refleksyviojo ir interaktyviojo mokymosi būdai. Daug dėmesio skiriama gebėjimui įsivertinti ir grįžtamojo ryšio organizavimui, pateikiama brandos darbų rengimo rekomendacijų. Knygoje tam tikri simboliai pabrėžia esminius dėstymo aspektus ir autorių parengtas praktines užduotis. Vadovėlis „Šiuolaikinė didaktika“ skirtas visų aukštųjų mokyklų studentams, ketinantiems dirbti pedagoginį darbą ir įgyti mokytojo kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomąją veiklą, taip pat dėstytojams, taikantiems vertinimo principus ir metodus studijų procese studentų pažangai reflektuoti ir vertinti.
2141 1113 Verslumo ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose : mokslo studijaItem type:Publication, [Entrepreneurial education in general education schools of Lithuania]book[2015][K1b][S007][269]; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015Verslumas, kaip viena iš aktualiausių šio laikmečio ugdytinų kompetencijų, plačiai aptariama viešojoje erdvėje. Tai skatina daryti reiškinio sąlyginis naujumas ir modernumas. Nepaisant to, kad bendruosiuose Europos Sąjungos dokumentuose pateikiama minėto reiškinio apibrėžtis, skirtingais lygmenimis reguliariai vyksta diskusijos dėl verslumo sąvokos turinio. Remiantis tiek įvairaus lygmens teisės aktais, tiek ir mokslinėmis publikacijomis, pastarąjį dešimtmetį verslumas aiškinamas kaip „bendroji kompetencija ar kompetencija, aktuali visiems sparčiai besivystančių šalių piliečiams, kuri siejama su kūrybingumu, išradingumu, naujomis idėjomis ir jų įgyvendinimu, todėl jo ugdymas tampa ypač svarbus įvairių šalių socialinių, technologinių bei ekonominių pokyčių įgyvendinimui“. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų2 nurodomi aštuoni ES piliečiams svarbūs bendrieji gebėjimai (bendravimas gimtąja kalba; bendravimas užsienio kalbomis; matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; skaitmeninis raštingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkultūriniai, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; verslumas; kultūrinė išraiška), iš kurių išskiriamas verslumas. Ypač šio gebėjimo ugdymas aktualizuojamas įgyvendinant Lisabonos strategiją. Priimti teisės aktai tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis skatino permąstyti pasirinktas ugdymo kryptis, strategijas. [...]
159 68 Studijų rezultatų vertinimas : teorinis ir empirinis pagrindimas : mokslo studijaItem type:Publication, Mokslo studijoje „Studijų rezultatų vertinimas: teorinis ir empirinis pagrindimas“ atskleisti studijų rezultatų vertinimui aktualūs aspektai, juos teoriškai ir empiriškai pagrindžiant, taip pat aptariami ir analizuojami studijų programų turinio ir studijų proceso tobulinimo klausimai, studijų rezultatų vertinimo aspektu. Pristatomas ir aptariamas studijų rezultatų vertinimo reglamentavimas Lietuvoje ir europinės tendencijos. Analizuojamos studijų rezultatų vertinimo planavimo ir įgyvendinimo problemos. Atskleistos studijų rezultatų vertinimo aukštojoje mokykloje teorinės nuostatos pagrindžia studentų studijavimo pasiekimų vertinimo procesą, orientuotą į studijų rezultatų vertinimą. Remiantis teoriniu pagrindimu, praktika yra aiškiai atskleidžiama kaip pagal studijų rezultatus parinkti vertinimo tipus, vertinimo metodus, formuluoti vertinimo kriterijus ir užtikrinti studijų rezultatų vertinimo sąsajas su studijų, dalyko programų struktūrinėmis dalimis. Mokslo studija gali būti ypač naudinga aukštųjų mokyklų studijų proceso administratoriams, dėstytojams, kurie rengia, tobulina studijų, dalykų programas ir vertina kaip studentai pasiekė studijų rezultatus.
105 59