Agafonov, Konstantin

Šiuolaikinė visuomenė yra stipriai priklausoma nuo kibernetinės erdvės ir jos saugumo. Valstybės, naudodamos technologijas, bando diegti elektroninius balsavimus ir taip priartinti piliečius prie šalies valdymo ir tiesioginio dalyvavimo politiniuose procesuose, bet nors pasaulis ir pasiekė labai aukštą technologinį išsivystymo lygį, jis vis dar nėra saugus kibernetinio saugumo kontekste. Kibernetinio saugumo užtikrinimas elektroninių rinkimų sistemų konstravimo ir naudojimo procese yra vienas iš svarbiausių aspektų, leisiančių sėkmingai įdiegti Lietuvoje elektroninių rinkimų sistemas. Apibendrinus apžvelgtos literatūros šaltinius ir empirinio tyrimo metu gautus rezultatus yra sukurtas kibernetinio saugumo valdymo modelis taikytinas elektroninių rinkimų įgyvendinimui. Sukurto kibernetinio saugumo valdymo modelio įdiegimas suteiks galimybę sėkmingai įgyvendinti elektroninius rinkimus, o taip pat užtikrins jų saugumą.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje šiuo metu, rengiant rinkimus kyla didelė problema, kurios esmė - per mažas rinkėjų aktyvumas dalyvaujant šalyje vykdomuose rinkimuose. Rinkimai vykdomi įprastiniu būdu nepritraukia visų rinkėjų, kadangi piliečiams, turintiems teisę dalyvauti rinkimuose, ne visuomet yra patogu apsilankyti rinkimų apylinkėse dėl laiko stokos ar dėl didelio atstumo iki rinkiminės apylinkės. Vienas iš galimų piliečių dalyvavimo šalies politiniuose procesuose padidinimo metodų gali būti elektroninių balsavimų sistemų kūrimas. Kadangi manoma, kad elektroninės balsavimo sistemos suteiktų papildomų patogumų rinkėjams, dalyvaujantiems balsavimo procesuose, daug pasaulio šalių stengėsi sukurti tokias sistemas ir pradėti naudoti jas šalies rinkiminiuose procesuose. Šiame darbe yra pateikti elektroninių balsavimo sistemų modelius ir kūrimą sąlygojantys aspektai, o taip pat aptariamos pagrindinės grėsmės, kurios gali įtakoti elektroninių balsavimo sistemų sklandų darbą. Darbe pateikiama medžiaga, kurioje analizuojami elektroninių balsavimo sistemų atakų metodai, o taip pat nurodomos priežastis, dėl kurių šios sistemos gali būti atakuojamos. Taip pat darbe yra analizuojama elektroninių rinkimų įgyvendinimo patirtis kai kuriuose pasaulio šalyse, o taip pat atlikta Lietuvoje patvirtintos balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose įgyvendinimo analizę ir aptartas galimas Lietuvos elektroninio balsavimo sistemos modelis. Pagrindinis šio darbo tikslas buvo atlikti tyrimą, kuris padėtų išsiaiškinti visuomenės požiūrį į elektroninius balsavimus ir padėtų suprasti, ar visuomenei reikalingas įprastinių balsavimo mechanizmų pakeitimas į šiuolaikinėmis technologijomis paremtus balsavimus, ir kaip pasikeistų dalyvaujančiųjų rinkimuose piliečių skaičius, įgyvendinus elektroninius balsavimus Lietuvoje