Oberlian, Emil

Šioje publikacijoje analizuojamas netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo intelektualinio momento turinys, jo atribojimo kriterijai nusikalstamose veikose prieš kitą žmogų: jo sveikatą ir gyvybę. Neretais faktinė riba tarp šių kaltės rūšių yra labai nežymi, todėl tinkamas kaltės turinio nustatymas sudaro prielaidą teisingai kvalifikuoti asmens įvykdytą nusikalstamą veiką. Remiantis doktrina ir teismų praktika straipsnyje nagrinėjama: kokias nusikalstamos veikos aplinkybes turi suvokti asmuo norėdamas konstatuoti, kad jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, kokie kriterijai patvirtina, kad asmuo veikos darymo metu suvokė daromos veikos rizikingumą. Be to, straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: požymiai, kurie, teismų nuomone, liudija veikos pavojingo pobūdžio ar rizikingumo suvokimą, kaip vertinamos asmens psichinis santykis nusikalstamose veikose žmogaus gyvybei ir sveikatai, kai naudojamas ne intensyvus smurtas. Atlikus teismų praktikos analizę paaiškėja, kad teismai neretai daro klaidas vertinant ir nustatant veikas padariusių asmenų kaltės turinį. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas antras intelektualiojo kaltės momento elementas – padarinių numatymas. Autoriaus nuomone, padarinių numatymas yra vienas iš turiningiausių kaltės elementų, lemiančių veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Tinkama šio požymio analizė ir vertinimas yra itin svarbus nustatant veiką padariusio asmens kaltę, ypač nusikalstamose veikose, kuriose kaltinamasis panaudoja ne itin intensyvų smurtą.

Tiriant sudėtingas pavienes nusikalstamas veikas ypatingos reikšmės turi jos sampratos ir požymių analizė, pagal kuriuos yra atribojama pavienė nusikalstama veika nuo jų daugeto. Teisingas požymių aiškinimas ir taikymas tam tikrų kategorijų bylose sudaro prielaidą teisingai kvalifikuoti asmens įvykdytą nusikalstamą veiką. Pavienė nusikalstama veika neretai gali apimti daug atskirų sudedamųjų dalių, kurios teoriškai galėtų sudaryti savarankiškus pavienius nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Apžvelgus teismų praktiką matyti, kad joje neretai susiduriama su tęstinėmis nusikalstamomis veikomis ir tam tikrais atvejais jų atribojimas yra problemiškas. Tęstinės nusikalstamos veikos samprata ir jos požymių aiškinimas ir taikymas yra aktuali tema baudžiamosios teisės doktrinoje, todėl įvertinus nuomones ir mokslinę šios srities diskusiją, remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika ir mokslininkų nuomonėmis, straipsnyje pateikiama tęstinės nusikalstamos veikos požymių samprata. Šio straipsnio tyrimo objektas yra požymiai, atribojantys tęstinę nusikalstamą veiką nuo nusikalstamų veikų sutapties, taip pat rūšinių požymių svarbos konkretizuojant veikos tęstinumą įvertinimas. Analizės tikslas – atskleisti Lietuvos teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės teorijoje suformuotus tęstinės nusikalstamos veikos požymius, atribojančius realiąją sutaptį nuo tęstinės veikos, įvertinant faktines situacijas nusikalstamose veikose nuosavybei.