Spruogis, Ernestas

This article identifies and analyzes the most sensitive problems of the implementation of the constitutional judiciary independence principle in Lithuania. Although independence of judiciary has become a universal principle, but in practice it is still sometimes subject to challenges. As the mission of the judiciary is to ensure legitimacy by defending human rights from arbitrary acts of other branches of state power, there is inevitable tension between the judiciary and other branches of state government, especially while granting social guarantees for judges. However, this article also shows that judiciary itself may create some threats for internal independence of judges. The Council of Courts in Lithuania sometimes doesn’t take care about imperative legal regulations while giving advice on the appointment of judges.

Straipsnyje, taikant nepozityvistinę metodologiją, analizuojama subjektinės teisės prigimtis, pateikiama jos samprata, ryšys su objektine teise. Pabrėžiama, kad terminai „prigimtinės teisės“, „žmogaus teisės“ ir „pagrindinės bei bendriausios moralinės teisės“ yra sinonimai, o „prigimtinė teisė“, kaip ideali, siektina teisė, tėra kitas geros moralės pavadinimas. Gera moralė yra objektinės teisės šaltinis materialiąja prasme. Pabrėžiama, kad nei subjektinė, nei objektinė teisė negali egzistuoti ne visuomenėje ir be visuomenės, o todėl subjektinė teisė gali būti suprantama tik kaip objektinės teisės atspindima asmens laisvė. Straipsnyje daroma išvada, jog vieno asmens A teisę (nesvarbu, kaip ji bebūtų vadinama, pavyzdžiui, net laisvę) visuomet atitinka kito asmens B pareiga. Palaikoma intereso teorija, pagal kurią asmuo turi tokią subjektinę teisę, kuri užtikrina jo interesus (poreikius), bei teigiama, kad interesas (poreikis) yra subjektinės teisės grūdas, o techninis elementas, pasireiškiantis kaip pretenzija, laisvė ir pan., yra lukštas, kuris saugo pirmąjį.