Dar kartą apie subjektines teises
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnyje, taikant nepozityvistinę metodologiją, analizuojama subjektinės teisės prigimtis, pateikiama jos samprata, ryšys su objektine teise. Pabrėžiama, kad terminai „prigimtinės teisės“, „žmogaus teisės“ ir „pagrindinės bei bendriausios moralinės teisės“ yra sinonimai, o „prigimtinė teisė“, kaip ideali, siektina teisė, tėra kitas geros moralės pavadinimas. Gera moralė yra objektinės teisės šaltinis materialiąja prasme. Pabrėžiama, kad nei subjektinė, nei objektinė teisė negali egzistuoti ne visuomenėje ir be visuomenės, o todėl subjektinė teisė gali būti suprantama tik kaip objektinės teisės atspindima asmens laisvė. Straipsnyje daroma išvada, jog vieno asmens A teisę (nesvarbu, kaip ji bebūtų vadinama, pavyzdžiui, net laisvę) visuomet atitinka kito asmens B pareiga. Palaikoma intereso teorija, pagal kurią asmuo turi tokią subjektinę teisę, kuri užtikrina jo interesus (poreikius), bei teigiama, kad interesas (poreikis) yra subjektinės teisės grūdas, o techninis elementas, pasireiškiantis kaip pretenzija, laisvė ir pan., yra lukštas, kuris saugo pirmąjį.
This article, while disclosing the conception of rights, their relation to law and their nature, presents the constructive criticism and motivated support of legal personalism, i. e. the original theory presented by prof. A. Vaišvila. This article presents the criticism of terms “positive law” and “natural law”. It emphasizes that the term “natural rights,” while historically very important and common, is rarely used of late. The primary reason for its fall from favor seems to be that it was used in too many different ways and therefore ceased to be useful. So, the author, while defending the indispensable relation between law and morals, offers the term “good morals” instead of “natural law” and also offers to refuse the usage of terms “positive law” and “natural law”. This article represents the view that morality is the source of law. The author accepts a position asserting that the terms “human rights”, “natural rights” and “fundamental moral rights” are synonymous. However, some institutional rights (for example, social rights) flow from statutes, but not morals. [...]