Spruogis, Ernestas

Straipsnyje analizuojamas konstitucionalizmo reiškinys nacionaliniu, transnacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Pažymima, kad konstitucionalizmas pirmiausia sietinas su valstybe ir nacionaline konstitucija. Nacionalinis konstitucionalizmas, kaip teisinė realybė, yra nacionalinės konstitucijos, įkūnijančios fundamentalius procedūrinius teisės principus ir substantyvius gėrius, viešpatavimas, kurį užtikrina pirmiausia viešąją teisę aiškinantys ir taikantys nepriklausomi ir nešališki teismai. Transnacionalinis konstitucionalizmas Europos Sąjungoje iš esmės yra realus teisinis reiškinys, nes Europos Sąjungos teisė taip pat įkūnija fundamentalius procedūrinius teisės principus ir substantyvius gėrius, kurių viešpatavimą užtikrina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kartu su nacionaliniais valstybių teismais, garantuojančiais Europos Sąjungos teisės gyvastį ir galias. O terminas „tarptautinis konstitucionalizmas“ tebelieka daugiau teorinis nei realus teisinis reiškinys. Juk tarptautinės teisės norminė ir praktinė galios priklauso ne nuo konstitucijos ir konstitucionalizmo sąvokų vartojimo, o nuo konkrečių institucijų, principų, normų ir jų įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad tarptautinė teisė kol kas nereikalauja, jog valstybių režimai ir nacionalinės teisinės sistemos būtų demokratiniai. Šia prasme nacionalinių valstybių autonomija yra pernelyg didelė, o tarptautinė teisė tegali būti „protokonstitucija“.

Straipsnyje analizuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kryptys 2024 metais nagrinėtose migracijos bylose. Nurodoma, kad 2024 metais, tebesant ekstremaliai situacijai Lietuvoje, administraciniams teismams kilo naujų iššūkių, nes buvo vertinamos sudėtingos faktinės aplinkybės, teisės saugomi gėriai (pvz., nacionalinis saugumas). Be migracijos bylų, užtikrindamas viešąją tvarką ir nacionalinį saugumą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat sprendė aktualius ginčus, susijusius su migrantams išduotais leidimais dirbti Lietuvoje, su Lietuvos Respublikos pilietybės netekimu, įgijus kitos valstybės pilietybę, ir su tuo susijusiomis pasekmėmis – Europos Sąjungos pilietybės netekimu.

The article analyzes the jurisprudence of the Supreme Administrative Court of Lithuania related to healthcare issues.Seven cases, four of them normative and three of them individual,are dis cussed. It is emphasized that the Supreme Administrative Court of Lithuania and administrative courts in general are not and cannot be isolated from other courts; on the contrary, the Supreme Administrative Court of Lithuania assimilates the jurisprudence of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, including aspects related to healthcare, and also relies on the jurisprudence of supranational courts (European Court of Human Rights and Court of Justice of the European Union).

Straipsnyje ginama H. Kelseno padiktuota metodologinė pozicija, kad Konstitucija yra aukščiausioji teisė be spragų. Tik tokia pozicija leidžia teigti, kad Konstitucija yra teisė, privalomybė, esanti konstitucingumo kriterijumi visai žemesnei teisei, kuri, lyginant ją su Konstitucija, tėra faktas, esamybė. Palyginti su Konstitucija, žemesnės galios teisė, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė, taip pat Europos Sąjungos teisės nuostatos kaip faktai Konstitucinio Teismo argumentacijos procese privalo būti vertinami; ši Konstitucinio Teismo pareiga yra sietina su faktų vertinimo procesu, o ne su saistančios teisės aiškinimu. Europos Sąjungos teisė Konstituciniam Teismui argumentacijos procese yra svarbesnis faktas negu kitos tarptautinės teisės nuostatos ir / ar kitos nacionalinės teisės sistemos. Straipsnyje taip pat analizuojami Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų, sprendžiant individualaus pobūdžio Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų teisėtumą, jurisdikcijos probleminiai aspektai, siūloma koreguoti įstatyminį (ordinarinį) reguliavimą taip, kad individualaus pobūdžio Respublikos Prezidento ar Vyriausybės priimti aktai (jų dalys) būtų skundžiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o Konstitucinis Teismas, iš esmės vertindamas ir faktines aplinkybes, susijusias su minėtų individualaus pobūdžio aktų priėmimu, galutinai vertintų šių aktų teisėtumą.

This article identifies and analyzes the most sensitive problems of the implementation of the constitutional judiciary independence principle in Lithuania. Although independence of judiciary has become a universal principle, but in practice it is still sometimes subject to challenges. As the mission of the judiciary is to ensure legitimacy by defending human rights from arbitrary acts of other branches of state power, there is inevitable tension between the judiciary and other branches of state government, especially while granting social guarantees for judges. However, this article also shows that judiciary itself may create some threats for internal independence of judges. The Council of Courts in Lithuania sometimes doesn’t take care about imperative legal regulations while giving advice on the appointment of judges.