Spruogis, Ernestas

Straipsnyje analizuojamas konstitucionalizmo reiškinys nacionaliniu, transnacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis. Pažymima, kad konstitucionalizmas pirmiausia sietinas su valstybe ir nacionaline konstitucija. Nacionalinis konstitucionalizmas, kaip teisinė realybė, yra nacionalinės konstitucijos, įkūnijančios fundamentalius procedūrinius teisės principus ir substantyvius gėrius, viešpatavimas, kurį užtikrina pirmiausia viešąją teisę aiškinantys ir taikantys nepriklausomi ir nešališki teismai. Transnacionalinis konstitucionalizmas Europos Sąjungoje iš esmės yra realus teisinis reiškinys, nes Europos Sąjungos teisė taip pat įkūnija fundamentalius procedūrinius teisės principus ir substantyvius gėrius, kurių viešpatavimą užtikrina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kartu su nacionaliniais valstybių teismais, garantuojančiais Europos Sąjungos teisės gyvastį ir galias. O terminas „tarptautinis konstitucionalizmas“ tebelieka daugiau teorinis nei realus teisinis reiškinys. Juk tarptautinės teisės norminė ir praktinė galios priklauso ne nuo konstitucijos ir konstitucionalizmo sąvokų vartojimo, o nuo konkrečių institucijų, principų, normų ir jų įgyvendinimo. Ypač svarbu, kad tarptautinė teisė kol kas nereikalauja, jog valstybių režimai ir nacionalinės teisinės sistemos būtų demokratiniai. Šia prasme nacionalinių valstybių autonomija yra pernelyg didelė, o tarptautinė teisė tegali būti „protokonstitucija“.

Straipsnyje ginama H. Kelseno padiktuota metodologinė pozicija, kad Konstitucija yra aukščiausioji teisė be spragų. Tik tokia pozicija leidžia teigti, kad Konstitucija yra teisė, privalomybė, esanti konstitucingumo kriterijumi visai žemesnei teisei, kuri, lyginant ją su Konstitucija, tėra faktas, esamybė. Palyginti su Konstitucija, žemesnės galios teisė, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė, taip pat Europos Sąjungos teisės nuostatos kaip faktai Konstitucinio Teismo argumentacijos procese privalo būti vertinami; ši Konstitucinio Teismo pareiga yra sietina su faktų vertinimo procesu, o ne su saistančios teisės aiškinimu. Europos Sąjungos teisė Konstituciniam Teismui argumentacijos procese yra svarbesnis faktas negu kitos tarptautinės teisės nuostatos ir / ar kitos nacionalinės teisės sistemos. Straipsnyje taip pat analizuojami Konstitucinio Teismo ir administracinių teismų, sprendžiant individualaus pobūdžio Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų teisėtumą, jurisdikcijos probleminiai aspektai, siūloma koreguoti įstatyminį (ordinarinį) reguliavimą taip, kad individualaus pobūdžio Respublikos Prezidento ar Vyriausybės priimti aktai (jų dalys) būtų skundžiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o Konstitucinis Teismas, iš esmės vertindamas ir faktines aplinkybes, susijusias su minėtų individualaus pobūdžio aktų priėmimu, galutinai vertintų šių aktų teisėtumą.

Straipsnyje, taikant nepozityvistinę metodologiją, analizuojama subjektinės teisės prigimtis, pateikiama jos samprata, ryšys su objektine teise. Pabrėžiama, kad terminai „prigimtinės teisės“, „žmogaus teisės“ ir „pagrindinės bei bendriausios moralinės teisės“ yra sinonimai, o „prigimtinė teisė“, kaip ideali, siektina teisė, tėra kitas geros moralės pavadinimas. Gera moralė yra objektinės teisės šaltinis materialiąja prasme. Pabrėžiama, kad nei subjektinė, nei objektinė teisė negali egzistuoti ne visuomenėje ir be visuomenės, o todėl subjektinė teisė gali būti suprantama tik kaip objektinės teisės atspindima asmens laisvė. Straipsnyje daroma išvada, jog vieno asmens A teisę (nesvarbu, kaip ji bebūtų vadinama, pavyzdžiui, net laisvę) visuomet atitinka kito asmens B pareiga. Palaikoma intereso teorija, pagal kurią asmuo turi tokią subjektinę teisę, kuri užtikrina jo interesus (poreikius), bei teigiama, kad interesas (poreikis) yra subjektinės teisės grūdas, o techninis elementas, pasireiškiantis kaip pretenzija, laisvė ir pan., yra lukštas, kuris saugo pirmąjį.

Mokomasis leidinys skiriamas teisės teoriją studijuojantiems aukštųjų mokyklų studentams. Šis leidinys dieninių, vakarinių ir neakivaizdinių studijų studentams padės savarankiškai pasirengti teisės teorijos seminarams, koliokviumams ir dalyko bei valstybiniam egzaminams. Leidinyje pateikiamų kontrolinių klausimų paskirtis – padėti suvokti konceptualius teisės teorijos pagrindus, o užduotys parengtos taip, kad padėtų taikyti teisės teorijos žinias nagrinėjant teisės aktus, paskatintų domėtis kebliais arba diskutuotinais teisės teorijos klausimais, lavintų gebėjimą teisiškai mąstyti, logiškai ir sistemingai argumentuoti.

Straipsnyje pabrėžiama, kad „grynojo“ teisės aiškinimo, kurį doktriniškai pagrindė H. Kelsenas, kai teismai teisės aiškinimo procese naudoja tik teisines priemones, iš esmės būti negali. Teisės reiškinys priklauso nuo faktų – ir vertybinių, ir deskriptyvių, todėl teismai, konstruktyviai aiškindami teisę, turi tirti ir faktines bylos aplinkybes. Straipsnyje pabrėžiama, kad kiekvienas socialinis, deskriptyvus, nenorminis faktas yra vertybinis ta prasme, kad jį galima vertinti per blogio ir gerio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sąvokas; dar daugiau, tie socialiniai faktai, jei jie priimami teismo kaip visuomenės normalaus gyvenimo dalis, visada yra nulemti vertybinių faktų arba visuomenės vyraujančios kultūros ir sąmonės. Lietuvos Konstitucinis Teismas, nors ir yra „normų teismas“, taip pat tiria faktines aplinkybes. Tai jis daro visada, kai tiria teisės aktų leidybos procedūrų teisėtumą.

The idea is laid down in the article that while guaranteeing national security as general social value human (also terrorist's) rights and freedoms cannot be denied. Balance between pursued aim and measures used in the fight against terrorism must be guarantied...

The article analyses problems of the legitimation of social rights and their constitutionalization in Lithuania. It is emphasized that a fundamental interest in having a decent could be hold a fundament of social human rights….

This article represents the analysis of the possibility of the protection of economical, social and cultural human rights in the European Court of Human Rights...

The article discloses problems of the social purpose of the modern democratic state...