Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21794
Rodoma1 - 10 iš 327
  • research article[2021][S1a][M004][16]
    Dias, Sonia
    ;
    Gama, Ana
    ;
    Sherriff, Nigel
    ;
    Gios, Lorenzo
    ;
    Berghe, Wim Vanden
    ;
    Folch, Cinta
    ;
    Marcus, Ulrich
    ;
    Stanekova, Danica Valkovicova
    ;
    Pawlega, Michal
    ;
    ;
    Naseva, Emilia
    ;
    Klavs, Irena
    ;
    Velicko, Inga
    ;
    Mirandola, Massimo
    ;
    Nostlinger, Christiana
    Global Public Health. Abingdon : Routledge, 2021, vol. 17, iss. 5., p. 672-687
      4Scopus© citavimai 3
  • research article[2021][S1][M001][7]
    Korablioviene, Joana
    ;
    Mauricas, Mykolas
    ;
    Dumalakienė, Irena
    ;
    ;
    Vilienė, Rita
    ;
    Baleišis, Justinas
    ;
    Vyšniauskas, Gintautas
    ;
    Chorostowska-Wynimko, Joanna
    ;
    Magelinskiene, Ginreta
    ;
    Korabliov, Pavel
    ;
    Valiulis, Arūnas
    Acta microbiologica et immunologica Hungarica. Budapest : Akademiai Kiado ZRT, 2021, vol. 68, iss. 1., p. 27-33

    This study investigated BCG masking dependency on the species of Mycobacterium through the immune response to the mycobacterial region of deletion 1 (RD-1) associated growth affecting proteins (GEP).To evaluate the effects of GEP, 8-week old female BALB/c mice were immunized with either the wild type Mycobacterium bovis (MBGEP) or the ATCC Mycobacterium avium subsp. avium (MAGEP) strain and then subjected to further exposure with Mycobacterium terrae or M. avium sub. avium. Mice immunized with MAGEP and those mice further exposed to M. avium subsp. avium had increased granulocytes (GRA) and monocytes to lymphocytes rate (MLR) compared to control mice. Immunization of mice with GEP induced an antibody response one month after primary immunization, as observed by cross-reactivity. Our findings suggest that MAGEP is related to a latent hypersensitivity reaction and an increased risk of mycobacterial infection susceptibility. According to the results of the present study, previous sensitization with NTM antigens results in varying immune reactions after contact with different NTM argued that masking phenomena may be dependent on the species of Mycobacterium.

      12
  • research article[2020][S7][M004][3];
    Korabliovienė, Joana
    ;
    Zagrebnevienė, Galina
    Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2020, t. 24, Nr. 2., p. 106-108

    Beveik pusė (46,5 proc.) visų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse registruojamų itin atsparios vaistams tuberkuliozės (TB) atvejų registruojama Lietuvoje. Siekiant spręsti iššūkius, susijusius su TB ir atsparia vaistams TB, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regionas parengė Tuberkuliozės veiksmų planą Europos regionui 2016–2020 m. Planas skirtas įgyvendinti Pasaulinę Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos darnaus vystymosi tikslus atspindinčią, TB pabaigos strategiją pritaikant šį planą Nacionaliniu lygmeniu. Toliausiai nuo Tuberkuliozės veiksmų plane Europos regionui apibrėžtų tikslų nutolę rodikliai Lietuvoje yra naujų TB atvejų ir atkryčių rodiklis, kuris yra beveik dukart aukštesnis nei rekomenduojamas plane ir keturis kartus aukštesnis nei bendrasis ES/EEE šalių rodiklis. Nustatytas nepakankamas atsparios vaistams TB procento tarp naujų TB atvejų mažėjimas bei šešis kartus žemesnis už rekomenduojamą šių atvejų gydymo sėkmės rodiklis. Atsižvelgiant į minėtus rodiklius, galima daryti prielaidą, kad pagrindinė problema Lietuvoje šiuo metu išlieka TB atvejo vadyba, gydymo kontrolės užtikrinimas.

      17
  • Item type:Publikacija,
    Tuberkuliozės istorija
    research article[2020][S7][M004][8];
    Korabliovienė, Joana
    Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2020, t. 24, Nr. 1., p. 57-64
      19
  • conference paper[2020][T1a1][M001][1]
    Petrulionienė, Agnė
    ;
    Radzišauskienė, Daiva
    ;
    Ambrozaitis, Arvydas
    ;
    ;
    Venalis, Algirdas
    JCR-Journal of clinical rheumatology. Philadelphia : Lippincott Williams & Wilkins, 2020, vol. 26, suppl. 3, 10., p. 2
      7
  • research article[2020][S1][M001][8]
    Petrulionienė, Agnė
    ;
    Radzišauskienė, Daiva
    ;
    Ambrozaitis, Arvydas
    ;
    ;
    Paulauskas, Algimantas
    ;
    Venalis, Algirdas
    Medicina. Basel : MDPI, 2020, vol. 56, iss. 3., p. 569-576

    Background and objective: Lyme disease, also known as Lyme borreliosis (LB), is a tick‐borne infectious disease caused by the spirochete bacteria Borrelia. The risk of infection depends on the geographical area, ecological factors, and human behavior. Clinical manifestations of Lyme borreliosis have a wide range, but the most frequent clinical symptom, which is also a diagnostic symptom, is a skin rash called erythema migrans (EM). The disease is very common worldwide. In Lithuania, the disease frequency is 99.9 cases per 100,000 population (Centre for Communicable Diseases and AIDS, Lithuania, 2017). The main aim of this study was to obtain the baseline characteristics of the disease regarding the infected Lithuanian population. Materials and Methods: We analyzed data from the Centre for Communicable Diseases and AIDS about all Lyme disease (A69.2) diagnosed patients over a three‐year period (from 2014 to 2016) in Lithuania. Results: In 2014–2016, 7424 (crude incidence rate 85.4) cases with LB were diagnosed in Lithuania. Most of them (4633 (62.4%)) were identified in women. Older people were more likely to suffer from LB. Urban residents were 2.6 times more often affected that those living in villages. Tick bites were primarily observed in high season months, from May to September (90%), with the highest peak in July. There was a higher number of observed tick bites (p = 0.003) in the urban residents. Erythema migrans occurred in 75.6% LB cases, while other symptoms did not exceed a quarter of all LB cases. There were 7353 (99.6%) cases where LB was confirmed via clinical symptoms and/or laboratory tests. Also, 1720 (23.2%) patients were tested for LB immunoglobulins. Conclusions: This study found a high incidence of Lyme disease in Lithuania. We elucidated the baseline characteristics regarding the infected Lithuanian population which may ease medical clinicians’ work on new Lyme diagnoses.

      28  12Scopus© citavimai 41
  • Item type:Publikacija,
    Ar mikrobai skraido?
    journal article[2019][S6][M004][3]
    Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2019, t. 23, Nr. 8., p. 518-520

    TAIP! Mikrobai gali skraidyti! Oru plintančių užkrečiamųjų ligų sukėlėjai yra pakankamai maži, kad išsilaikytų ore. Jie prikimba prie dulkių dalelių, drėgmės lašelių ir laikosi iškvėptame ore, aerozoliuose tol, kol bus įkvėpti. Dažniausios oru (su lašeliais arba dalelėmis) plintančios ligos: gripas, ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos, vėjaraupiai, kiaulytė, tymai, kokliušas, tuberkuliozė, legioneliozė. Retesnės oru plintančios ligos: juodligė, difterija ir meningitas

      12
  • journal article[2019][S6][M004][6]
    Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Llitera, 2019, t. 23, Nr. 5., p. 269-274

    Skiepai dažnai vadinami vienu didžiausių šiuolaikinės medicinos ir visuomenės sveikatos laimėjimų, o didelės aprėpties skiepijimas gerokai sumažino skiepais išvengiamų ligų ir ankstyvų mirčių skaičių [1, 2].

      14
  • journal article[2019][S6][M004][2]
    Žygutienė, Milda
    ;
    Lietuvos gydytojo žurnalas. Kaunas : Medicinos spaudos namas, 2019, Nr. 3., p. 32-33

    Europinė miško erkė Ixodes ricinus – pagrindinis erkių platinamų ligų platintojas Europoje ir Lietuvoje. Ši erkė paplitusi mūsų šalies miškuose ir miestų parkuose, o aktyvusis periodas trunka nuo kovo iki lapkričio mėnesio. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius registruojamas balandį–gegužę. Tačiau pastarųjų metų klimatiniai pokyčiai daro įtaką gamtoje vykstantiems procesams – erkių aktyvumo sezonas ilgėja.

      8
  • Item type:Publikacija,
    Kyla antroji AIDS pandemijos banga
    research article[2019][S7][M004][2]
    Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Llitera, 2019, t. 23, Nr. 1., p. 5-6

    Jungtinių Tautų AIDS programos (JT AIDS) ir „Lancet“ Tarptautinės ekspertų komisijos, vertinusios atsako į ŽIV ateitį Tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo kontekste [1], duomenimis dabartiniai ŽIV kontrolės metodai nėra pakankamai veiksmingi ir nėra požymių, kad iki 2030 m. pavyks įveikti ŽIV pandemiją, o „AIDS įveikos“ diskursas sukėlė „pavojingai nerūpestingas“ nuotaikas, lėmusias ryžto kovoti su ŽIV pandemija silpnėjimą [2]. Nors padaryta didelė pažanga ir ŽIV infekcija tapo gerai valdoma lėtine liga, tačiau pasiekti laimėjimai dar nėra galutiniai pasiekimai. ŽIV išliks ilgalaikiu iššūkiu ir pergalės prieš kovai pasibaigiant paskelbimas gali turėti pragaištingas pasekmes.

      7