Balundė, Audra
Ekologinis nerimas kaip reakcija į ekologinę krizę ir su juo susiję veiksniai: Lietuvos atvejisItem type:Publication, [Ekological crisis and mental health: Lithuanian case.]research article[2026][S4][S007][20]; ; Socialinės gerovės tyrimai / Social inquiry into well-being, 2026, vol. t. 24, no. Nr. 1, p. 144-163Šiame tyrime nagrinėjamas ekologinis nerimas kaip psichologinė reakcija į pasaulinę ekologinę krizę, ypatingą dėmesį skiriant jo paplitimui ir susijusiems veiksniams Lietuvoje. Nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad ekologinis nerimas gali turėti įtakos psichinei sveikatai ir kasdieniam gyvenimui, tai yra pirmasis sistemingas tyrimas, atliktas remiantis reprezentaty-via 18–90 metų amžiaus 2136 Lietuvos gyventojų apklausa. Jame analizuojamas ekologinio nerimo ryšys su asmeniniais (pvz., emocijomis, atsparumu, suvokiama rizika), tarpasmeni-niais (pvz., socialine parama, komunikacija) ir sociodemografiniais (pvz., amžiumi, lytimi, išsilavinimu, finansine padėtimi) veiksniais, taip pat su aplinkai palankiu elgesiu. Rezultatai rodo, kad tarpasmeniniai veiksniai stipriausiai susiję su baime, po jos eina kitos neigiamos emocijos, pavyzdžiui, liūdesys ir pyktis. Asmenys, patiriantys didesnį ekologinį nerimą, taip pat nurodo daugiau depresijos simptomų ir aplinkos riziką vertina kaip didesnę. Asmenys, pasižymintys didesniu atsparumu, patiria mažiau ekologinio nerimo. Dažni pokalbiai apie ekologinę krizę yra stipriai susiję su didesniu ekologiniu nerimu. Socialinės normos – tikė-jimas, kad kiti vis dažniau elgiasi aplinkai draugiškai – labiau paplitusios didesnio nerimo grupėje, nors ryšys tarp šių veiksnių nėra reikšmingas. Didelį ekologinį nerimą patiriantys asmenys taip pat paprastai jaučia mažesnį socialinį palaikymą, palyginti su žemesnio ne-rimo lygio grupėmis. Socialiniai ir demografiniai veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ir vaikų turėjimas, tarp skirtingų ekologinio nerimo lygių skiriasi mažai. Tačiau išsiskiria subjektyvi finansinė padėtis: asmenys, kurie jaučiasi finansiškai nesaugūs, yra labiau linkę į didelį eko-loginį nerimą, nors objektyvūs pajamų lygiai labai nesiskiria. Išsilavinimas rodo netikėtą ten-denciją: žemesnis išsilavinimo lygis yra dažnesnis didelio nerimo grupėje, nors šis ryšys nėra statistiškai reikšmingas. Kasdienis aplinkai draugiškas elgesys (pvz., vandens ar energijos tau-pymas) visose grupėse yra gan panašus, tačiau aktyvesnės įsitraukimo formos (pvz., kitų ska-tinimas imtis veiksmų) didėjant ekologiniam nerimui stiprėja. Tai rodo, kad didesnis nerimas gali motyvuoti imtis aktyvesnių aplinkosaugos veiksmų. Be to, asmenys, patiriantys didesnį nerimą, dažniau nurodo sumažėjusį norą turėti vaikų dėl susirūpinimo dėl ateities. Jie taip pat dažniau mano, kad pasaulinės krizės, pvz., karai, didina jų motyvaciją saugoti aplinką.
1 Eco-Anxiety and Environmentally-Responsible Consumption in Emerging AdulthoodItem type:Publication, research article[2026][S1b][S006][16]; ; Emerging adulthood, 2026, vol. 00, no. 00, p. 1-16Major life transitions of today’s emerging adults unfold alongside unprecedented global events, such as environmental crises. Eco-anxiety is reported to compromise mental health of youth and may be linked to a range of behavioral responses to environmental problems. Resilience and perceived dynamic social norms may serve as protective factors. Therefore, in Study 1, cluster analysis was conducted in an emerging adult subsample ( N = 373; M age = 22.40, SD = 3.79) drawn from a representative survey of Lithuanian adults, identifying four profiles characterized by configurations of eco-anxiety, resilience, dynamic social norms, and environmentally-responsible consumption (everyday- and activism-oriented). These profiles were replicated in Lithuania in Study 2 using an independent convenience sample of emerging adults ( N = 423; M age = 21.16, SD = 2.50). Across both studies, profiles included Mobilized Distressed , Adaptive Engaged , Resilient Reserved , and Disengaged . Findings highlight the need for tailored support approaches for emerging adults navigating environmental distress.
1 Eco-anxiety: prevalence and association with well-being and environmentally responsible consumption in LithuaniaItem type:Publication, research article[2025][S1][S006][7]; ; The Journal of Climate Change and Health., 2025, p. 1-7Background Since eco-anxiety has been linked to various mental health, well-being, and environmental conservation indicators, this study aims to further explore the prevalence of eco-anxiety and its links to mental health indicators, overall well-being, and environmentally responsible consumption Methods A nationally representative sample of 2,136 Lithuanians provided self-reported data on symptoms of eco-anxiety, depression, and general anxiety as well as on life satisfaction and environmentally responsible consumption. The prevalence of eco-anxiety symptoms was estimated based on mean score: no eco-anxiety symptoms group (M = 1), mild/medium eco-anxiety symptoms group (1.25 ≤ M ≥ 3), and high eco-anxiety symptoms group (3.25 ≤ M ≥ 5) Results In the general sample, 1.4% of respondents scored in the high range on eco-anxiety symptoms. We found no significant differences in the prevalence of eco-anxiety symptoms by gender, age, education, income, or relationship status. Higher eco-anxiety scores were associated with higher scores on depression and general anxiety symptoms. However, eco-anxiety symptoms were not related to life satisfaction. We found no significant relationship between eco-anxiety symptoms and regular consumption, whereas eco-anxiety symptoms were positively related to activism-oriented consumption Conclusion This study helps to address the underrepresentation of the Baltic region in eco-anxiety research. It adds to the growing evidence that eco-anxiety symptoms are prevalent among adult population and are negatively associated with mental health symptoms and positively associated with activism-oriented consumption.
12 19Scopus© Citations 3 Susirūpinimo aplinka reikšmė paaiškinant paauglių susidomėjimą aplinkosauginiu aktyvizmuItem type:Publication, [The Role of Environmental Considerations in Explaining Adolescents’ Interest in Environmental Activism.]conference poster[2023][T1e][S006][2]; Žiebiame psichologijos kibirkštį: Lietuvos psichologų kongresas 2023, balandžio 14-15 d. : pranešimų santraukų leidinys., p. 21-22.16 12 Longitudinal exploration of the role of adolescents’ instrumental self-reported prosociality and altruistic friend-reported prosociality in explaining caring for natureItem type:Publication, conference paper[2022][T2][S006][1]; ; ISSBD : 26th beenial meeting 19-23 June, 2022 Greece. International Socielty of the Study of Behavioural Development, 2022, P151., p. 15 Evaluation of the short-term effects of the intervention program “acuatic” in promoting pro-environmental behaviorItem type:Publication, conference paper[2021][T2][S006][1]; ; ; ; ; ; ICEP 2021. International conference of Environmental psychology, Siracusa, Italy 5-8 October, 2021. Rome : Symposia SRL, 2021., p. 15 Friend of nature? Effects of self- and peer- reported prosociality on caring for nature among early adolescentsItem type:Publication, conference paper[2021][T2][S006][1]; ; ICEP 2021. International conference of Environmental psychology, Siracusa, Italy 5-8 October, 2021. Rome : Symposia SRL, 2021., p. 1 Ar Vertybių-Tapatumo-Asmeninių normų modelis gali paaiškinti aplinką tausojantį elgesį? Tęstinis tyrimas paauglių imtyjeItem type:Publication, [Longitudinal exploration of the values-identity-personal norm model of pro-environmental behavior among adolescents]conference paper[2021][T1e][S006][1]; ; Lietuvos psichologų kongresas 2021 : Patirtis be sienų : pranešimų santraukų rinkinys. 2021 m. balandžio 19-24 d.. Kaunas : Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2021. ISBN 9789955156925., p. 6912 Adolescents’ risk perceptions in the context of the ecological disaster: a longitudinal investigationItem type:Publication, conference paper[2021][T2][S006][1]; ; ; ; ICEP 2021. International conference of Environmental psychology, Siracusa, Italy 5-8 October, 2021. Rome : Symposia SRL, 2021., p. 17 Adolescents' bottled water consumption after a potentially contaminating eventItem type:Publication, conference paper[2021][T2][S006][1]; ; ; ; ICEP 2021. International conference of Environmental psychology, Siracusa, Italy 5-8 October, 2021. Rome : Symposia SRL, 2021., p. 17