Balundė, Audra

Aplinkosauginio pilietiškumo ugdymas yra vienas svarbiausių klimato kaitos sukeltų problemų sprendimo būdų. Šiandien ugdydami piliečius, kurie rūpinasi aplinkos apsauga, užtikriname, kad ateinančios kartos turės reikiamas žinias ir motyvaciją įveikti klimato kaitos problemas. Deja, kol kas nėra vieningų gairių bei įrodymais grįstų priemonių šiam tikslui pasiekti, ši stoka jaučiama tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Egzistuojantys teoriniai aplinkosauginio pilietiškumo modeliai stokoja pagrindimo tęstiniais ir intervenciniais tyrimais. Todėl, šio projekto kontekste bus atliekamas tęstinis intervencinis tyrimas, skirtas išsiaiškinti aplinkosauginio pilietiškumo formavimosi mechanizmą; intervencijai bus sukurta ir naudojama įrodymais grįsta ugdymo medžiaga, kuri galiausiai bus susisteminta į atviros prieigos metodinį leidinį Lietuvos ugdymo įstaigoms.

BIOTraCes kuria žinias, įrankius ir naujus metodus, kurie įgalina Transformacinius Pokyčius (TP), būtinus gamtai palankiai visuomenei sukurti. Projektui siekiama prisidėti prie įtraukesnės, veiksmingesnės ir teisingesnės viešosios politikos, vietos strategijų ir įmonių susirūpinimo dėl biologinės įvairovės, suderintos su Europos žaliuoju kursu ir tvarios plėtros tikslais. Siekdami šio tikslo bendradarbiausime su įvairiais suinteresuotųjų šalių tinklais apie 9 transformuojančias biologinės įvairovės naujoves didelio poveikio sektoriuose – žemės ūkio ir maisto, miškininkystės, vandens ir urbanizacijos. Šie vietiniai atvejų tyrimai visoje Europoje padės suprasti, kaip daugialypės ir dažnai marginalizuotos vertybės, tapatumas (susikirtimas) ir žinių sistemos, susijusios su gyvenimu ir rūpinimusi gamta, gali formuoti elgesį. Atvejo analizės metu bus sukurtas gerų ir nesėkmingų pavyzdžių portfelis, atskleidžiant galios blokavimą, sverto galimybes ir įgalinančius veikėjus bei išbandant bendrai sukurtas intervencijas. Taip pat bus analizuojamu netiesioginiai biologinės įvairovės nykimo veiksniai: struktūriniai veiksniai ir kliūtys, trukdančios priimti tvarius sprendimus ir elgseną. Transformacinių pokyčių teorija apibendrins išvadas, parodydama žingsnius biologinės įvairovės atkūrimo kelyje ir informuos apie viešąsias ir privačias strategijas bei metodus, kaip inicijuoti, paspartinti ir (padidinti) transformacinius pokyčius.

Paauglystėje bendraamžių įtaka yra siejama su įvariais netinkamo elgesio būdais, tačiau spekuliacijos šia tema dažnai lenkia empirinius įrodymus. Reikalingi tyrimai, kurie padėtų atskleisti individualius ir tarpasmeninius paveikumo bendraamžių įtakai aspektus bei jų vaidmenį sėkmingam paauglių psichosocialiniam funkcionavimui. Šis projektas reikšmingai prisidės prie žinių gilinimo apie bendraamžių santykius sudėtingu perėjimo iš pagrindinės į vidurinę mokyklą laikotarpiu, kurios ypač svarbos identifikuoti labiausiai bendraamžių įtakai paveikius paauglius. Projekto rezultatai gali pagerinti tų jaunuolių gyvenimus, kurie yra lengvai paveikiami ir todėl labiausiai rizikuoja patirti neigiamą bendraamžių įtaką.

Vaikų ir jaunimo psichinė sveikata ir gerovė yra plačiai pripažinta kaip pagrindinė pozityvaus gyvenimo varomoji jėga, kuriai didelę įtaką daro kasdienis kontekstas, kuriame vaikai auga ir vystosi. Draugystės vaidina svarbų vaidmenį vaiko psichosocialinėje raidoje, ypač pereinant iš pradinės į vidurinę mokyklą, nes vaikai gali remtis draugų palaikymu, draugiškumu ir patarimais. Taigi draugystė yra absoliutus sveiko pažintinio ir socialinio vystymosi bei socializacijos poreikis, kadangi dalyvavimas tokiuose socialiniuose tinkluose, kaip draugystė, stiprina socialines ir emocines kompetencijas bei pažintinius gebėjimus (Ybarre ir kt., 2008). Vis dėlto, literatūroje yra nedaug žinių apie tai, kaip adaptacija vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje yra susijusi su dalyvavimu sėkmingose draugystėse, o dar svarbiau – apie draugystės nutraukimo priežastis ir pasekmes. Todėl mūsų tyrimu siekiama nustatyti moksleivių, perėjusių iš pradinės į vidurinę mokyklą, individualius draugystės nestabilumo rizikos ir pasekmių skirtumus. Tęstinis 7 bangų tyrimas, kuriame dalyvaus apie 700 vaikų ir dalis jų tėvų, atskleis ne tik tęstinį poveikį, bet ir ankstyvųjų bendraamžių santykių bei emocinio ir elgesio prisitaikymo vaikystėje skerspjūvio ryšius. Ypatingas dėmesys bus skiriamas namų aplinkai ir tėvų vaidmeniui draugystės kokybei ir draugystės nutraukimo rezultatams. Siūlomas tyrimas reikšmingai prisidės prie visuomenės sveikatos ir pagerins daugelio vaikų, kenčiančių nuo santykių su bendraamžiais sunkumų, gyvenimą, nes tėvai, mokytojai ir specialistai galės geriau suprasti, kodėl draugystė nutrūksta ir kas labiausiai nukenčia nuo neigiamų draugystės iširimo padarinių.

Šio tyrimo tikslas yra įgalinti visuomenės atsparumą atskleidžiant ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšio mechanizmą. Siekiant šio tikslo planuojama sudaryti dvi imtis:reprezentatyvią Lietuvos gyventojų imtį ir patogiąją jaunų suaugusiųjų (18-29 metų) asmenų imtį. Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų imties tyrime sieksime išsiaiškinti ekologinio nerimo paplitimą ir išreikštumą Lietuvoje. Jaunųjų suaugusiųjų asmenų imtyje analizuosime per kokius mechanizmus ekologinis nerimas (de)motyvuoja į ekologinės krizės švelninimą nukreiptus elgesius, tokius kaip aplinkai palankus vartojimas. Analizuosime asmeninių (pvz., vertybės, atsparumas, įveikos strategijos), tarpasmeninių (pvz., socialinės normos, parama) bei ekonominių ir demografinių (pvz., lytis, amžius, finansinė padėtis) veiksnių sąsajas su ekologiniu nerimu ir aplinkai palankiu vartojimu. Šių veiksnių analizė padės atskleisti mechanizmus, kuriais pasireiškia ekologinis nerimas ir kaip jis (de)motyvuoja aplinkai palankų vartojimą. Tyrimas suteiks unikalių, būtent Lietuvos kontekstui aktualių, žinių. Žinios apie ekologinio nerimo ir aplinkai palankaus vartojimo ryšį yra reikalingos, nes vartojimas yra lengviausiai pasiekiama aplinką tausojančio elgesio praktika, kurią galima nesunkiai pakeisti intervencijomis, tačiau šis ryšys nėra sistemiškai tyrinėtas nei Lietuvos nei pasaulio mastu. Šios žinios padės suformuluoti rekomendacijas intervencijoms visuomenės atsparumui didinti, kurios bus skirtos politikos formuotojams, psichikos sveikatos specialistams, visuomenei ir kitoms suinteresuotoms šalims.