Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Mokslininko profilio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22249
Rodoma1 - 4 iš 4
  • Item type:ETD,
    Maisto papildų teisinis reglamentavimas: teorinės ir praktinės problemos
    [Legal Regulation of Food Supplements: Theoretical and Practical Problems]
    master thesis[2019][S001]
    Bulakienė, Neringa

    Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamos maisto papildų teisinio reglamentavimo prielaidos bei dabartinė visuma ES bei jos praktinio taikymo ypatumai nacionaliniu lygmeniu. Maisto papildai pagal teisinį reglamentavimą priskiriami maisto teisinei reguliavimo sričiai ir jiems taikomi visi horizontalūs maisto kategoriją reglamentuojantys teisės aktai. Darbe išskiriamos ir analizuojamos ES lygmeniu harmonizuotos ir dalinai harmonizuotos maisto papildų teisinio reglamentavimo sritys, nagrinėjama ES valstybėms narėms palikta diskrecijos teisė nacionaliniu lygmeniu sunorminti neharmonizuotas maisto papildų teisinio reglamentavimo sritis bei šios teisės įgyvendinimas praktikoje, dažnai sukuriantis kliūtis laisvam prekių judėjimui bendroje ES rinkoje. Siekiant minimizuoti nacionalinio teisinio reglamentavimo bei neteisinės institucijų praktikos sąlygotas kliūtis bei užtikrinti sklandesnį laisvą prekių judėjimą ES bendroje rinkoje, pateikiami pasiūlymai maisto papildų teisinio reguliavimo tobulinimui ir harmonizavimui gerinti.

      8  25
  • Item type:ETD,
    Papildomosios ir alternatyviosios medicinos teisinis reglamentavimas: teorinės ir praktinės problemos
    [Legal regulation of complementary and alternative medicine theoretical and practical problems]
    master thesis[2017][M001,S001]
    Linkevičiūtė, Ieva

    Magistro baigiamajame, pasitelkiant mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, lyginamąjį bei apibendrinamąjį metodus, nagrinėjamas papildomosios ir alternatyviosios medicinos teisinis reguliavimas Lietuvoje ir Europos šalyse. Išryškinami ir svarstomi esamo papildomosios ir alternatyviosios medicinos reguliavimo Lietuvoje probleminiai aspektai, tokie kaip šių paslaugų kokybės ir saugumo, paslaugų teikėjų kvalifikacijos, šių paslaugų teikimo standartizavimo stoka. Taip pat atskleidžiamos Lietuvos papildomosios ir alternatyviosios medicinos numatomo reguliavimo perspektyvos.

      19  681
  • Item type:ETD,
    Šiuolaikinė socialinės teisinės valstybės samprata
    [Contemporary conception of social legal state]
    doctoral thesis[2011][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-04-29

    Disertaciniame darbe išskiriama dvejopa tyrimo problematika. Visų pirma, kokiu būdu teoriškai preziumuojant žmogaus asmeninę atsakomybę už savo gerovę, valstybė išsaugo pareigą vykdyti tam tikras socialines programas. Antra, kokie XXI a. pradžios socialinės teisinės valstybės socialinės politikos teisinio reguliavimo teoriniai pagrindai bei kryptys, kur yra liberalios, žmogaus autonomiją gerbiančios valstybės kompetencijos užtikrinant socialinį asmens saugumą ribos. Šios problemos reikalauja iš naujo apibrėžti socialinės teisinės valstybės sampratą, kuri leistų numatyti ir įvertinti būtinas žmogaus socialinės saugos teisinio reguliavimo priemones. Disertaciniame darbe šiuolaikinė socialinės teisinės valstybės samprata atskleidžiama tiriant demokratinės liberalios valstybės socialinius prioritetus, jos funkcionavimo gaires bei principus ir jų įgyvendinimo teisines priemones. Tyrimas suskirstytas į tris etapus. Pirmiausia analizuojamos valstybės socialinės politikos teisinio reguliavimo svarbiausių krypčių sąsajos su iš humanizmo principo išplaukiančiais žmogaus teisių doktrinos moraliniais pagrindais. Antra, nagrinėjami istoriniai socialinių problemų sprendimų teisinės institucionalizacijos veiksniai, jų raida ir teoriniai pagrindai, išskiriami socialinės teisinės valstybės prioritetai ir funkcionavimo gairės. Trečia, tiriamas šiuolaikinės socialinės teisinės valstybės socialinių problemų sprendimų teisinės institucionalizacijos principų - subsidiarumo, solidarumo ir socialinio teisingumo - turinys ir reikšmė valstybės socialinei politikai, formuojama šių principų sistema, leidžianti įvertinti socioekonominių žmogaus teisių įgyvendinimo procesą, bei apžvelgiamos šios sistemos taikymo Lietuvoje galimybės.

      41  24
  • Item type:ETD,
    Šiuolaikinė socialinės teisinės valstybės samprata
    [Contemporary conception of social legal state]
    doctoral thesis[2011][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-04-29

    Disertaciniame darbe išskiriama dvejopa tyrimo problematika. Visų pirma, kokiu būdu teoriškai preziumuojant žmogaus asmeninę atsakomybę už savo gerovę, valstybė išsaugo pareigą vykdyti tam tikras socialines programas. Antra, kokie XXI a. pradžios socialinės teisinės valstybės socialinės politikos teisinio reguliavimo teoriniai pagrindai bei kryptys, kur yra liberalios, žmogaus autonomiją gerbiančios valstybės kompetencijos užtikrinant socialinį asmens saugumą ribos. Šios problemos reikalauja iš naujo apibrėžti socialinės teisinės valstybės sampratą, kuri leistų numatyti ir įvertinti būtinas žmogaus socialinės saugos teisinio reguliavimo priemones. Disertaciniame darbe šiuolaikinė socialinės teisinės valstybės samprata atskleidžiama tiriant demokratinės liberalios valstybės socialinius prioritetus, jos funkcionavimo gaires bei principus ir jų įgyvendinimo teisines priemones. Tyrimas suskirstytas į tris etapus. Pirmiausia analizuojamos valstybės socialinės politikos teisinio reguliavimo svarbiausių krypčių sąsajos su iš humanizmo principo išplaukiančiais žmogaus teisių doktrinos moraliniais pagrindais. Antra, nagrinėjami istoriniai socialinių problemų sprendimų teisinės institucionalizacijos veiksniai, jų raida ir teoriniai pagrindai, išskiriami socialinės teisinės valstybės prioritetai ir funkcionavimo gairės. Trečia, tiriamas šiuolaikinės socialinės teisinės valstybės socialinių problemų sprendimų teisinės institucionalizacijos principų - subsidiarumo, solidarumo ir socialinio teisingumo - turinys ir reikšmė valstybės socialinei politikai, formuojama šių principų sistema, leidžianti įvertinti socioekonominių žmogaus teisių įgyvendinimo procesą, bei apžvelgiamos šios sistemos taikymo Lietuvoje galimybės.

      11  31