Greičiūtė, Erika

The information presented in this article allows us to reveal the historical connection between operational activities and criminal intelligence. The object of the research is the historical connection between operational activities and criminal intelligence in Lithuania. The aim of the study is to reveal the historical development of the concepts of operational activity and criminal intelligence in Lithuania, emphasizing the increasing importance of ethics for criminal intelligence. Operational activity is usually associated with ¬the activities of criminal services, which are concerned only with gathering information and ¬detecting crime and take this for granted and not analysed. The history of operational activities from 1918 to the present day shows a fundamental similarity: secret services have been in existence throughout history. Whether in order to preserve the state or in the face of changes in governance, the principle of operational activity has remained similar. After Lithuania regained its independence, the most important date for criminal intelligence is 2013-01-01, when the Law on Criminal Intelligence of the Republic of Lithuania was adopted. The article emphasizes that it aims to ensure the protection of human rights and freedoms, regulate the bases of operational activities, etc. The expressed thoughts do not raise any doubts about the need for ethics in criminal intelligence. Ethics becomes a necessary part of the concept of criminal intelligence when comparing it with operational activities, therefore the article briefly presents two essential ways of how criminal intelligence in Lithuania functions whilst facing ethical issues. First are actions imitating a criminal act and second, secret surveillance. The conclusions state that experienced painful historical facts, the creation of a democratic state influenced the change of the name of the operative activity of the Republic of Lithuania to the name of the criminal intelligence of the Republic of Lithuania. Criminal intelligence officers perform their functions legally, i.e., in accordance with legislation. Every legal act protects human constitutional and natural rights. However, there are exceptions that these rights may be violated if it is required to stop a crime, protect the state or human rights and freedoms. Every action of criminal intelligence can be considered moral if it does not violate legal norms.

Straipsnyje teoriniu ir empiriniu lygmeniu analizuojami etiniai kriminalinės žvalgybos aspektai. Tyrimo problema konkretizuojama šiais klausimai: Ar kriminalinės žvalgybos veikla nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių taikant procesines prievartos priemones? Kaip kriminalinės žvalgybos pareigūnai supranta profesinės etikos svarbą tarnyboje? Tyrimo objektas: etiniai aspektai kriminalinės žvalgybos srityje. Tyrimo tikslas: atsižvelgiant į kriminalinės žvalgybos veikimo būdus, išanalizuoti etinius aspektus kriminalinės žvalgybos srityje. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleidus kriminalinės žvalgybos sampratą, aptarti kriminalinės žvalgybos veikimo būdus, susiduriančius su etinėmis problemomis; 2) ištirti ir įvertinti kriminalinės žvalgybos pareigūnų nuostatas į profesinės etikos svarbą tarnyboje. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir teisės aktų analizė, teismų praktikos analizė, apibendrinimas, kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodas – apklausa (struktūrinis interviu), duomenų analizės metodas – aprašomoji-interpretacinė analizė. Kriminalinė žvalgyba, vykdydama savo funkcijas atlieka ir procesinių prievartos priemonių taikymą. Būtent dėl šių priemonių, dažniausiai žmonių yra piktinamasi ir ieškoma tiesos, ar nebuvo pažeistos žmogaus konstitucinės teisės. Taip pat procesinių prievartos priemonių vykdymo metu, tokių kaip – nusikalstamos veikos imitavimo veiksmai, slaptas sekimas, stebima, ar nebuvo peržengtos etiško elgesio ribos. Kriminalinės žvalgybos darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, jas atlieka teisėtai, t. y. vadovaujantis teisės aktais. Kiekvienas teisės aktas gina žmogaus konstitucines, prigimtines teises. Tačiau pateikiamos ir išimtys, kad šios teisės gali būti pažeidžiamos, jeigu to reikalauja siekis sustabdyti nusikaltimą, apsaugoti valstybę ar žmogaus teises ir laisves. Kriminalinė žvalgyba yra vedama gėrio, o gėrio siekimas įveikiant blogį yra svarbiau, nei leisti blogiui plisti. Kiekvienas kriminalinės žvalgybos veikimas laikytinas moraliu, jei jis nepažeidžia teisinių normų. Atsižvelgiant į gautus empirinio tyrimo rezultatus, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos pareigūnai suvokia profesinės etikos svarbą savo profesijoje. Pareigūnai išskiria svarbiausius principus, kuriais reikia vadovautis jų darbe, nurodydami, kad tai – tolerancijos, sąžiningumo, pagarbos kitiems, ištikimybės, nešališkumo, tarnavimo visuomenei ir kt. principai. Tačiau nebuvo paminėtas vienas svarbiausių kriminalinės žvalgybos profesinės etikos skiriamųjų bruožų – konfidencialumas. Šios profesijos atstovams pasiekti gerų rezultatų padeda ne tik gerai išmanomi teisės aktai, tačiau ir jų vidinės vertybės, vedančios padėti kitiems – apsaugoti žmogaus prigimtines teises.