Dambrauskienė, Genovaitė

Straipsnyje keliama apylinkės teismo teisėjų darbo krūvio normavimo ir jo santykio su nustatyta darbo laiko trukme problema, ženkliai išaugus gaunamų bylų skaičiui. Apylinkės teismuose bylų skaičiaus didėjimo priežastys gana įvairios, civilinių bylų skaičiaus didėjimas ypač pastebimas prievolių teisės srityje (ginčai dėl pirkimo-pardavimo, paskolos, vartojimo kredito, kreditavimo, nuomos sutarčių, dėl atlygintinų paslaugų teikimo ir kt.). Baudžiamosios teisės bylų skaičiaus didėjimas pastebimas plėšimų, vagystės, viešosios tvarkos pažeidimų, automobilių vagystės ir kt. baudžiamųjų nusikaltimų srityje. Pastaruoju metu teismų veiklos analizę būtina atlikti siekiant išaiškinti teismų ir teisėjų darbo krūvio klausimą, ypatingai – apylinkių teismuose. Dėl nevienodo darbo krūvio pasiskirstymo tarp teismų ir teisėjų apylinkių teismuose daugėja bylų, kurių nagrinėjimas trunka daugiau kaip 6 mėnesius. Į tai atkreipiamas dėmesys Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų 2009–2010 metų veiklos apžvalgoje ir Nacionalinės teismų administracijos 2010 metų veiklos ataskaitoje. Šiuose dokumentuose pabrėžiama apylinkių teismų darbo krūvių tyrimų svarba darbo organizavimo optimizavimo, teisėjų skaičiaus nustatymo, išteklių paskirstymo tikslais, taip pat atliekant teisėjų veiklos vertinimą.

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę, neišvengiamai teko reformuoti ir jos teisinę sistemų - buvo būtina reformuoti ne lik politinius ar ekonominius santykius, reikėjo įtvirtinti ir vis didesnę reikšmę įgaunančius rinkos santykius. Rinkos ekonomikos principais grindžiamos demokratinės teisinės valstybės kūrimas tapo pagrindiniu Lietuvos teisės sistemos, įskaitant ir darbo santykius, reformos tikslu. Darbo santykių reformai teko sunkus uždavinys - ne tik sukurti naujus teisės normas įvertinant šalyje vykstančius socialinius ir ekonominius pokyčius, bet ir reglamentuoti darbo teisinius santykius, laikantis konstitucinių principų ir rinkos ekonomikos keliamų uždavinių bei tikslų. Straipsnyje bus apžvelgti kai kurie darbo teisės šaltinių raidos 1990-2010 metais klausimai, įvertinant visuomenines ir ekonomines šio laikotarpio sąlygas.

Šis mokomasis metodinis leidinys suskirstytas į atskirus Lietuvos darbo teisės institutus laikantis vienos sistemos. Vaizdžiai iliustruotas Lietuvos darbo teisės mokomasis metodinis leidinys padės besimokantiems socialinių mokslų krypties aukštųjų mokyklų studentams ir praktikams pasirengti laikyti egzaminus, įskaitas ir dalyvauti diskusijose seminarų metu studijuojant darbo teisės dalyką.

Lietuvos darbo teisės reforma buvo įgyvendinta 2003 m. sausio ] d. įsigaliojus Darbo kodeksui, kurį Seimas priėmė 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 [1]. Jame naujai sureguliuoti daugelis darbo santykių, siekiant kad jie geriau atitiktų pasikeitusias darbo rinkos sąlygas, socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų - interesus, įteisintas vientisas kodifikuotas darbo teisės Šaltinis, kuriame įtvirtintos pagrindinės Europos Sąjungos ir Tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų bei Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatos. Nuo Darbo kodekso įsigaliojimo praėjo penkeri metai. Tai nėra ilgas laiko tarpas, tačiau šiuo laikotarpiu išryškėjo naujos darbo teisės tendencijos, veikiamos globalizacijos procesų visame pasaulyje. Vis dažniau diskutuojama apie darbo teisės tobulinimo bei modernizavimo poreikį įgyvendinant XXI amžiaus iššūkius. Straipsnyje analizuojamos darbo teisės modernizavimo ir tobulinimo problemos, siekiant darbo rinkos lankstumo ir suteikti užimtumo garantijas kuo didesniam darbuotojų skaičiui. Straipsnio tikslas - remiantis darbo teisės pokyčių analize įvertinti jų reikšmę ir įtaką darbo teisės modernizavimui ir tobulinimui.

Šis mokomasis leidinys suskirstytas į atskirus Lietuvos darbo teisės institutus laikantis vienos sistemos. Vaizdžiai iliustruotas Lietuvos darbo teisės mokomasis metodinis leidinys padės besimokantiems socialinių mokslų krypties aukštųjų mokyklų studentams ir praktikams pasirengti laikyti egzaminus, įskaitas ir dalyvauti diskusijose seminarų metu studijuojant darbo teisės dalyką.

Vadovėlyje išnagrinėtos pagrindinės darbo teisės sistemos struktūrinės dalys, pradedant darbo teisės bendrųjų nuostatų apžvalga (darbo teisės dalykas, metodas, sistema, darbo teisės principai, šaltiniai, darbo teisinių santykių sistema). Atskira dalis skirta kolektyviniams darbo santykiams: socialinės partnerystės, kolektyvinės sutarties ir kolektyvinių darbo ginčų analizei. Aptariama individualiųjų darbo santykių esmė ir reikšmė. Šioje dalyje nagrinėjami įdarbinimo teisiniai santykiai, darbo sutartis, darbo ir poilsio laikas, darbo užmokestis, garantijos ir kompensacijos, darbo drausmė ir atsakomybė, materialinė darbo sutarties šalių atsakomybė, darbuotojų sauga ir sveikata, darbo ginčai, darbo įstatymų laikymosi priežiūra ir kontrolė. Atskiruose skyriuose analizuojama Europos Sąjungos ir tarptautinė darbo teisė. Vadovėlis skirtas studijuojantiems aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų studijų programаs – teisės, vadybos, viešojo administravimo, ekonomikos ir finansų, socialinės politikos ir kt. – studentams. Jis bus naudingas ir teisininkams bei kitų sričių specialistams, kurių veikla susijusi su darbo teisės praktiniu taikymu.