Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22638
Now showing1 - 6 of 6
  • conference paper[2022][T1e][S003][2]
    Tarptautinė mokslinė konferencija „Visuomenės sveikatos ir gyvenimo architektonikos pokyčiai ir iššūkiai pandemijos metu“ : pranešimų tezės, 2022 m. kovo 24 d.. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2022. ISBN 9786094811425., p. 44-45
      14
  • conference paper[2022][T1e][S003][4]
    Social transformations in contemporary society 2022 : The 10th International Scientific Conference for Young Researchers : abstract book, 2 June 2022, Vilnius-Net / Mykolas Romeris University ; Doctoral candidates‘ association. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022., p. 8-11
      19  26
  • Item type:Publication,
    Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje hospitalizuotiems pacientams bei jų artimiesiems namuose būtinų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis
    [The need of the health and social care services at home for patients hospitalized in the nursing hospital]
    research article[2019][S4][S002,S003][21];
    Sveikatos politika ir valdymas = Health policy and management. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019, Nr. 1 (11)., p. 96-116

    Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, visuomenė sensta: daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kuriems dažniausiai pasireiškia poliligotumas, kai asmenys serga keliomis lėtinėmis ligomis, kurios sukelia didesnio kompleksinio požiūrio reikalaujančių ilgalaikių paslaugų, t. y. kompleksinių, koordinuotai teikiamų ilgalaikių sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos paslaugų, poreikį. Tarptautinės institucijos, tokios kaip Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pabrėžia, kad šiam augančiam poreikiui patenkinti būtina pertvarkyti stacionarinį asmens sveikatos priežiūros sektorių ir pereiti prie ambulatorinės priežiūros, daugiau išteklių skiriant ilgalaikei priežiūrai. Europos Komisija 2019 m. pabrėžia, kad Lietuvoje vyraujantis institucinės priežiūros modelis nepakankamai patenkina besikeičiančios (senstančios) visuomenės poreikius integruotoms, ilgalaikėms priežiūros paslaugoms gauti. Teigiama, kad sparčiai senėjančioje Lietuvos visuomenėje integruotų socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir toliau didės, o gerai veikiančios ir veiksmingos ilgalaikės priežiūros užtikrinimas ir deinstitucionalizavimas išliks svarbiu ateities iššūkiu. Todėl šio straipsnio tikslas – išanalizuoti pacientų, hospitalizuotų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, ir jų artimųjų poreikius gauti sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas namuose. Siekiant įvertinti pacientų, hospitalizuotų slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, ir jų šeimos narių poreikį gauti integruotas slaugos, socialines ir kitas paslaugas namuose, 2019 m. birželį–liepą anketinės apklausos metodu apklausti VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės (toliau – slaugos ligoninė) 345 pacientai ar jų šeimos nariai, ir tai sudarė 21 proc. slaugos ligoninėje per metus hospitalizuotų asmenų, jų artimųjų skaičiaus. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusei lėtinėmis ligomis sergančių pacientų niekada nebuvo teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos namuose (52 proc. nurodė, kad niekada namuose nelankė šeimos gydytojas, 57 proc. – niekada negavo slaugytojo paslaugų namuose), taip pat dauguma (80 proc.) negavo socialinių paslaugų, teikiamų namuose, ir nežinojo (57 proc.) apie savivaldybėje organizuojamas ir teikiamas socialines paslaugas. Dauguma (59 proc.) respondentų pageidautų ilgalaikių, nuolatinių priežiūros paslaugų paciento namuose ir kad sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos namuose būtų teikiamos kartu (90 proc.), tačiau už paslaugas namuose nesutiktų papildomai mokėti (60 proc.). Nustatyta, kad skirtingas teisinis reglamentavimas iš esmės neleidžia asmeniui organizuoti ir teikti lanksčių, poreikius atitinkančių integruotų, koordinuotai teikiamų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų namuose.

      241  59
  • Item type:Publication,
    Integruotų slaugos ir psichosocialinių paslaugų poreikis namuose slaugomiems sunkios būklės pacientams ir jų šeimos nariams. Atvejo analizė VšĮ Centro poliklinikoje
    [The Demand of integrated nursing and psychosocial services for chronic severe disease patients and their relatives. Case analysis in public institution Centro poliklinika]
    research article[2015][S4][M005][9];
    Sveikatos mokslai = Health sciences. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2015, t. 25, Nr. 1., p. 15-23

    Demografinio senėjimo pokyčiai Lietuvoje lemia integruotų paslaugų, orientuotų į senų, negalią turinčių žmonių sveikatos problemas, teikimo namuose poreikio didėjimą. Šiuo metu Lietuvoje tik pradedamas analizuoti integruotų sveikatos priežiūros, tuo pačiu slaugos ir psichosocialinių paslaugų, poreikis sunkiai sergantiems pacientams namuose. Nors vis dažniau atkreipiamas dėmesys į integruotos slaugos ir psichosocialinės pagalbos organizavimą ir teikimą lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams namuose, tačiau reali tokio paciento priežiūros našta vis dar tenka jo artimiesiems. Pastebima, kad apie sunkius pacientus namuose prižiūrinčių artimųjų sveikatą ir poreikius psichosocialinėms paslaugoms dar nesusimąstoma. VšĮ Centro poliklinika bene vienintelė viešoji įstaiga Vilniaus mieste teikianti integruotas slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialines paslaugas pacientams namuose. Straipsnyje vertinamas integruotų slaugos ir psichosocialinių paslaugų poreikis VšĮ Centro poliklinikos lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ir juos namuose prižiūrintiems artimiesiems. Tyrimas atliktas 2013 m., įgyvendinant poliklinikos inicijuotą ir Vilniaus miesto savivaldybės finansuotą visuomenės sveikatos programą "Saugios aplinkos namuose užtikrinimas namuose slaugomiems pacientams bei socialinė, psichologinė ir dvasinė pagalba jų artimiesiems". Iš viso apklaustas 431 lėtinėmis sunkiomis ligomis sergantis pacientas, turintis nustatytą specialųjį nuolatinės slaugos ar paliatyviosios pagalbos poreikį, bei 220 jų šeimos narių. [...].

      26
  • Item type:Publication,
    Socialinio kapitalo teorijos raiška sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo integruotuose modeliuose
    [Reflection of the social capital theory in the models of integrated health care and social care services]
    research article[2014][S4][M001][12];
    Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. Kaunas : Vitae Litera, 2014, t. 18, Nr. 8., p. 531-542

    Šiame straipsnyje nagrinėjama socialinio kapitalo teorijos raiška organizuojant ir teikiant integruotas sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Akcentuojamas dėmesys į demografinius visuomenės pokyčius. Geometrinis vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas kelia naujus iššūkius mokslininkams ir politikos formuotojams: finansinės medicinos ir ilgalaikės priežiūros galimybės, vyresnio amžiaus vienišų žmonių, visuomenės nerimas, susijęs su reikalingos priežiūros namuose gavimu, socialinė izoliacija. Analizuojant sergančiųjų priežiūrą, didžiausias dėmesys skiriamas šios pagalbos teikimo rūšiai ir jos kokybei, o nustatant ilgalaikės priežiūros tvarką, įvertinamas giminaičių poveikis neformaliai priežiūrai. Tinkamai naudojamas socialinis kapitalas gali įgyti reikšmingą poveikį organizuojant ir teikiant integruotas sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. Užsienio medicinos literatūroje daug dėmesio skiriama atskiriems socialinio kapitalo įtakos sveikatai aspektams (visuomenės sveikatai, sveikatos ugdymui, atskirų sričių darbo saugai ir darbuotojų sveikatai) analizuoti ir tirti. Vis dėlto nėra adaptuoto atskiro vertinimo modelio, skirto įvertinti socialinio kapitalo įtakai integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų organizavimui bei teikimui. Todėl šio straipsnio tikslas – įvertinti socialinio kapitalo teorijos raišką sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo integruotuose modeliuose. Šiame straipsnyje siekiama įvertinti socialinio kapitalo teorijos raišką visuomenės sveikatos lygmeniu, vyresnio amžiaus asmenų sveikatos rodiklių lygmeniu bei socialinio kapitalo teorijos raišką organizuojant ir teikiant integruotas sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas. [...].

      11
  • Item type:Publication,
    Integruotos sveikatos priežiūros paslaugos – į žmonių poreikius orientuotos sveikatos priežiūros sistemos skatinimas Europos regione
    [The Integrated health care services: people-centered health care in European region]
    research article[2014][S4][M004,S002,S003][21];
    Sveikatos politika ir valdymas : mokslo darbai = Health policy and management : research papers. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, t. 2(7)., p. 113-133

    Straipsnio tikslas – išanalizuoti integruotos sveikatos priežiūros koncepciją, poreikį bei plėtros Europos regione perspektyvas ir įvertinti Lietuvos sveikatos politikos vertybines nuostatas, organizuojant ir teikiant integruotas sveikatos priežiūros paslaugas. Analizuojami Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Komisijos, taip pat Lietuvos sveikatos politikos pagrindiniai dokumentai: „Europa 2020“, „Sveikata 2020“, „Į žmogaus poreikius orientuotų sveikatos apsaugos sistemų stiprinimas Europos regione: veiksmų planas“, Lietuvos sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 m. metmenys bei Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programa integruotos sveikatos priežiūros požiūriu. Sisteminės analizės būdu apibendrinant sveikatos politikos dokumentuose Europos regiono šalims pateikiamas strategines kryptis nustatyta, kad siekiant prisitaikyti prie kintančios demografinės ir epidemiologinės situacijos (visuomenės senėjimas ir su senėjimu susijusių lėtinių ligų bei būklių skaičiaus augimas, socialinių paslaugų poreikio augimas sveikatos priežiūros sektoriuje), šalims siūloma perorientuoti sveikatos priežiūros sistemas. Naujos sveikatos politikos ir vadybos priemonės pirmenybę teikiant ligų prevencijai ir sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų nuolatiniam kokybės gerinimui yra siūlomos integruojant paslaugų teikimą bei užtikrinant sveikatos priežiūros tęstinumą, kas turi būti realizuojama skatinant komandinį darbą, atvejo vadybos principus visais paslaugų organizavimo ir teikimo lygmenimis bei diegiant bendradarbiavimu grįstą organizacinę kultūrą. Strateginėse tarptautinių dokumentų kryptyse sistemiškai teigiama, kad į žmonių poreikius orientuota sveikatos priežiūros sistema yra ekonomiškai efektyvi.

      12