Kačerauskas, Karolis

Valstybės dalyvavimas rinkos santykiuose per savo kontroliuojamas įmones visuomet kėlė įtampą santykiuose tarp verslo ir valstybės. Nors valstybė iš principo turi teisę vykdyti ūkinę veiklą ir konkuruoti su privačiais rinkos dalyviais, tačiau tai darydama valstybė susiduria su reikšminga paskata panaudoti savo reguliacinius įgaliojimus sukuriant verslo aplinką, kuri būtų išskirtinai naudinga valstybės kontroliuojamiems ūkio subjektams. Disertacijoje nagrinėjamas tokią valstybės paramą valstybės kontroliuojamiems ūkio subjektams draudžiantis teisės instrumentas – SESV 106(1) str. ir 102 str. numatytas reikalavimams susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų sumažinti Europos Sąjungos steigimo sutartyse numatyto draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi veiksmingumą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad galiojančioje teisėje nėra pakankamo aiškumo, kokie konkrečiai teisiniai elementai turėtų būti įrodyti konstatuojant SESV 106(1) str. ir 102 str. įtvirtintą pažeidimą. Dėl šios priežasties, tyrimo metu buvo siekiama atskleisti tokio teisės pažeidimo teisinės sudėties elementų turinį. Šiuo atžvilgiu tyrimo metu pirmiausiai buvo atskleista SESV 106(1) str. ir 102 str. įtvirtinto pažeidimo istorinė raida ir teisinė prigimtis, identifikuoti teisinės sudėties elementai, atskleistas atskirų elementų turinys, apžvelgtos specifinės veiksmų formos, kuriomis valstybė gali sumažinti draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi veiksmingumą bei padaryta išvada dėl valstybių narių teisinių galimybių suteikti išimtines teises. Tyrimo pabaigoje buvo padarytos išvados dėl teisinių elementų, kurie turi būti įrodinėjami konstatuojant SESV 106(1) str. ir 102 str. įtvirtintą pažeidimą, bei suformuluotos rekomendacijos dėl veiksmų, kurių būtina imtis siekiant pašalinti teisinį neapibrėžtumą ir efektyvesnį šio draudimo taikymą.

The abuse of dominant position by establishing predatory pricing raises when the undertaking, seeking to eliminate its competitor determines to sell goods for unreasonably low price, while after elimination or weakening of competition subsequently raises those prices in order to recoup losses and earn higher profits. In theory there is consensus that determination of such pricing must be based of two-tier tests, which are comprised of price-cost comparison and analysis of subjective intent. Such test has been determined in AKZO case and until recently is applicable in the EC and Lithuanian competition law. It states that the price below VKS is presumed to be predatory; in such case if the price is between VKS and VVS, it can be acknowledged to be predatory if it is used in order to eliminate the competitor. While evaluating this test, the paper discusses practical problems arising while applying VKS criterion and raises proposal to change it by more accurate VIS criterion. Moreover, paper raises the idea that dominant element in AKZO test is not economical elements, but subjective predatory intent. Therefore economical elements must be treated only as a tool, providing the possibility to disclose the content of subjective intent. While analyzing the rules for determination of predatory pricing, the paper also discusses the third criterion which settled in EC practice and maintains the possibility to determine predatory pricing even if the prices are above VVS. After critical evaluation of this criterion, the paper proposes to eliminate it or establish such criteria, which would reflect the exclusive nature of its appliance. In the end of the paper, the discussion concerning predatory pricing elements is significantly supplemented by the analysis of undertaking’s possibilities to defend from the allegations of predatory pricing.