Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/22488
Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:ETD,
    Tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje teisiniai aspektai
    [Legal Aspects of Online Identity Theft]
    master thesis[2009][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2009-12-29

    Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjami tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje kaip socialinio – teisinio reiškinio teisiniai aspektai. Iškeliamos hipotezės, jog tapatybės vagystė elektroninėje erdvėje yra kompleksinis, visuomenei pavojingas reiškinys, pasižymintis formų ir atlikimo būdų įvairove, o siekiant efektyviai kovoti su šiuo reiškiniu, tapatybės vagystė elektroninėje erdvėje turi būti kvalifikuojama kaip savarankiška nusikalstama veika. Buvo prieita prie išvados, jog tapatybės vagystė elektroninėje erdvėje yra glaudžiai susijusi su vartotojų teisių, saugumo, privatumo, taisyklių, reglamentuojančių nepageidaujamos informacijos gavimą, pažeidimais bei pasižymi formų ir atlikimo būdų įvairove (dažniausiai yra naudojami duomenų vagystė, falsifikuoti internetiniai tinklalapiai, nepageidaujamos elektroninio pašto žinutės, apgaulės taktika, šnipinėjimo programinė įranga, duomenų nuskaitymas nuo kortelių apgaulės būdu, įsibrovimas, Trojos arkliai, apgaulinga IP taktika ir pakartojimo atakos), yra pavojinga ir turėtų būti kriminalizuota. Nors tapatybės vagystė elektroninėje erdvėje yra tarptautinio pobūdžio problema, tačiau nėra visuotinai pripažįstamos tapatybės vagystės sąvokos. Be to, pasauliniu lygiu vyksta diskusijos, ar ši veika turėtų būti kriminalizuota ir ar tokios veikos sudėties įtraukimas į valstybių baudžiamuosius įstatymus padėtų efektyviau kovoti su šiuo reiškiniu. Daugelyje valstybių tapatybės vagystė per se apskritai nėra laikoma teisės pažeidimu, o patenka į įvairias išimtis, susijusias su neteisėta prieiga prie duomenų, sukčiavimu, klastojimu ir pan., už kuriuos galima asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu kitos valstybės laikosi nuomonės, jog tokios veikos yra specifinės, todėl tapatybės vagystės kriminalizavimas yra naudinga priemonė siekiant užkirsti kelią tapatybės vagystės sukeliamoms grėsmėms. Paprastai tapatybės vagystė suprantama kaip asmens tapatybę atskleidžiančios informacijos panaudojimas, pavyzdžiui, kredito kortelės numeris, kaip priemonė padaryti kitus nusikaltimus, todėl labiausiai tikėtina, kad daugelyje valstybių nusikaltėlis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ne už tapatybės vagystę, o už sukčiavimą arba kitą galimą nusikaltimą, kurie laikomi sunkesniais nusikaltimais. Tačiau dažniausiai tapatybės vagystės nusikaltimą įrodyti lengviau negu sukčiavimo nusikaltimą, taigi vienas iš efektyvių būdų kovoti su tapatybės vagyste elektroninėje erdvėje būtų šios pavojingos veikos kriminalizavimas. Siekiant magistro baigiamajame darbe iškelto tikslo, apžvelgiama tapatybės vagystės sampratų įvairovė, tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje atlikimo būdai ir formos, nagrinėjami probleminiai šios veikos kriminalizavimo aspektai, atliekama tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje požymių analizė, siūlomi galimi problemos sprendimo variantai. Magistro baigiamąjį darbą sudaro keturi skyriai. Pirmame skyriuje aptariama tapatybės vagystės sąvokų įvairovė, tapatybės vagystės rūšys, atskleidžiamas šio reiškinio pavojingumas ir siūloma tapatybės vagystės sąvoka. Antrame skyriuje aptariama tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje pasireiškimo formų ir įvykdymo būdų įvairovė, trumpai apžvelgiami tapatybės vagystės fizinėje erdvėje įvykdymo būdai bei pavojai, kylantys asmens duomenims ir asmeninei informacijai elektroninėje erdvėje. Trečiame skyriuje įrodinėjama, kad tapatybės vagystė elektroninėje erdvėje turėtų būti kriminalizuota, pateikiama valstybių, kuriose tapatybės vagystė yra kriminalizuota, apžvalga, Europos Komisijos ir OECD argumentai dėl tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje kriminalizavimo, analizuojama situacija Lietuvoje, remiantis atlikta ekspertų apklausa, sistemiškai nagrinėjamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normos, į kurių reglamentavimo sritį patenka tam tikri tapatybės vagystės elementai. Ketvirtame skyriuje analizuojami tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje kaip nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir pateikiamas LR BK specialiosios dalies pakeitimo projektas, konstruojant tapatybės vagystės elektroninėje erdvėje sudėties modelį. Magistro baigiamajame darbe tapatybės vagystę siūloma apibrėžti kaip bet kokius neteisėtus veiksmus su kito asmens duomenimis ir (ar) asmenine informacija, leidžiančia identifikuoti kitą asmenį (tokių duomenų ir (ar) asmeninės informacijos perėmimas, įgijimas, laikymas, naudojimas, paskleidimas, disponavimas ar kitokių veiksmų atlikimas), turint tikslą apsimesti tuo asmeniu, iš kurio buvo gautos jį identifikuojančios priemonės, tam, kad būtų galima atlikti nusikalstamas veikas. Tuo tarpu tapatybės vagystę elektroninėje erdvėje siūloma suprasti kaip tapatybės vagystės rūšį, kai tapatybės vagystė atliekama per atstumą, t.y. pasinaudojant informacinėmis ir ryšio technologijomis. Be to, remiantis tikslo kriterijumi, siūloma išskirti dvi tapatybės vagystės rūšis: tapatybės vagystę (tapatybės pasisavinimą nusikalstamais tikslais) ir piktnaudžiavimą tapatybe (kai atliekant tokio pobūdžio veiką, neturima tikslo įvykdyti nusikalstamą veiką) bei kriminalizuoti tapatybės vagystę – ne tik elektroninėje, bet ir fizinėje erdvėje, – padarant atitinkamus pakeitimus LR BK specialiojoje dalyje.

      23  41