Štaras, Kęstutis
Iššūkiai Lietuvos sveikatos sistemos valdymeItem type:Publication, [Management problems in Lithuania’s health care system]conference paper[2018][P1e][S003][6]; International security in the frame of modern global challenges: collection of scientific works / Mykolas Romeris University, Kyiv National Economic University named after Vadym Hetman.. Vilnius : Mykolas Romeris University, 2018. ISBN 9789955199137., p. 26-31Per paskutinius penkerius metus sveikatos priežiūros valdymas iškėlė naujus organizacijų socialinės atsakomybės reikalavimus siekiant ne tik institucijų veiklos kokybės ir efektyvumo, bet ir organizacijų elgsenos bei darbuotojų mąstymo, jų motyvacijų ir lūkesčių pokyčių, formuojant naujas vertybes ir įsitikinimus, suprantant organizacijos kultūrą kaip visumą pažiūrų, tradicijų, kultūrinės savimonės, organizacijos ir darbuotojų tapatybės siekių. Tai reikalauja daugiadimensiško organizacijos vystymosi krypčių nustatymo, organizacijos strateginio požiūrio į jos kultūros formavimo ir sąveikos su išore institucine aplinka. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir aukščiausio rango vadybininkai turi vystyti ir plėtoti organizacinius gebėjimus, tobulinti administravimo praktiką, sistemingai analizuoti žmogiškųjų išteklių poreikį. Lietuvos integracija į Europos ekonominę erdvę lemia tiek naujų technologijų plėtrą, aukštesnius kokybinius sveikatos paslaugų standartus, tiek būtinybę dėl medicinos specialistų konkuruoti su Vakarų Europos valstybių paslaugų teikėjais. Tai daugiadisciplinins procesas, keliantis šaliai naujus iššūkius.
68 34 Besimokanti organizacija šiuolaikinio viešojo valdymo konteksteItem type:Publication, [Learning organization in the context of the modern public administration]research article[2018][S4][S003][10]; ; Sveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2018, t. 28, Nr. 1., p. 57-66Vertinant Besimokančios organizacijos bruožų raišką šiuolaikinio viešojo valdymo kontekste ir remiantis Karen E. Watkins ir Victoria J. Marsick sudarytu klausimynu [30], 2017 m. sausio – kovo mėn. atliktas tyrimas viešojoje ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, apklausti 228 darbuotojai. Daugelyje viešojo sektoriaus organizacijų veiklos vadyba, vertinimas ir rezultatų analizė tampa vis svarbesne viešojo sektoriaus institucijų veiklos sudedamąja dalimi. Viešojo sektoriaus organizacijoms, siekiančioms įgyvendinti Besimokančios organizacijos koncepciją, reikia pertvarkyti savo organizacijos valdymo struktūrą. Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kritinis darbuotojų mokymosi taškas yra nepakankamas finansinės ir kitos pagalbos skyrimas visų pareigybių specialistams. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad aukščiausiai įvertintas mokymasis organizaciniame lygmenyje, toliau - grupių/ komandų, žemiausiai – individualiame lygmenyje. Galime teigti, kad tyrime dalyvavusios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos kryptingas organizacinis mokymasis sąlygoja tobulėjimą, didina konkurencinį pranašumą ir leidžia prisitaikyti prie pokyčių bei juos valdyti, o kiekvienam jos darbuotojui suteikiama savirealizacijos galimybė. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausios ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros organizacijos stiprybės: dėmesio kreipimas į kliento (paciento) nuomonę; organizacija suteikia darbuotojams priemones, reikalingas darbui atlikti; darbuotojai geba dirbti komandoje, padeda vieni kitiems mokytis, gerbia kito darbuotojo nuomonę; vadovai dalijasi naujausia informacija apie technologijas, naujoves, kryptis. Nustatyta, kad ši įstaiga atitinka Besimokančios organizacijos koncepciją, tačiau nepakanka organizacijoje vien mokytis, būtina organizacijos valdymą orientuoti į nuolatinį veiklos procesų tobulinimą, paremtą šiuolaikinio viešojo valdymo paradigma.
250 11 Sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis Vilniaus mieste 2009-2015 metaisItem type:Publication, [Prevalence of Sexually Transmitted Infections in Vilnius from 2009 to 2015]research article[2016][S4][S003][5]; ;Juodaitė Račkauskienė, AudronėSveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2016, t. 26, Nr. 6., p. 120-124Tyrimo tikslas – išsiaiškinti lytiškai plintančių infekcijų Vilniaus mieste sergamumą tarp 18 – 50 m. amžiaus moterų. Straipsnyje pateikiami 2009 – 2015 metų VšĮ Centro poliklinikoje vykdytos visuomenės sveikatos priemonės, finansuojamos Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis „Lytiškai plintančių infekcijų profilaktika“ duomenys. Nustatyta, kad 2009 – 2015 m. didžioji dalis moterų (net 86,4 proc.) dėl lytiškai plintančių infekcijų atvyko pasitikrinti profilaktiškai, ir tik 13,6 proc. moterų - turėdamos simptomatiką. Atlikti tyrimai rodo, kad iki 19 m. amžiaus grupėje Mycoplasma genitalium infekcijos paplitimas yra žymiai didesnis negu 40 – 50 m. amžiaus grupėje. Didžiausias sergamumas Chlamydia trachomatis lytiškai plintančia infekcija yra 20 – 29 m. amžiuje. Vertinant atliktų tyrimų rezultatus, nustatyta, kad amžiaus grupėse 20 – 29 m. ir 30 – 39 m. Ureaplasma urealyticum infekcijos paplitimas yra rečiausias, tačiau 40 – 50 m. amžiaus grupėje – dažniausias iš visų lytiškai plintančių infekcijų tirtų moterų tarpe.
20 13 E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos : suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva : monografijaItem type:Publication, book[2015][K1a][S001,S002,S003][526]; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015E. sveikata yra vertintina kaip svarbiausia sveikatos sistemos valdymo inovacija, todėl susiduriama ne tik su techninėmis, bet ir su įvairiomis žmogiškojo faktoriaus problemomis, kurios būdingos diegiant naujoves. Monografijoje atskleidžiamas e. sveikatos plėtros mastas ir tendencijos iš suinteresuotųjų pusių tinklinės perspektyvos siekiant inovatyvumo ir tvaros sveikatos sistemoje. Pristatoma sukurta e. sveikatos suinteresuotųjų bendradarbiavimo platforma, kurioje sveikatos valdymo inovacijos ir socialinių technologijų galimybės sinergijoje su politinių, organizacinių ir vadybinių priemonių dinaminiu rinkiniu pateikia ir atnaujina politines organizacines ir vadybines priemones esamuoju laiku.
72 36 Ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo laiko paskirstymo tyrimasItem type:Publication, [The distribution of working time of the health care specialists, employed in ambulatory health care institutions]research article[2013][S4][S002][21]; ; Kudukytė-Gasperė, RenataSveikatos politika ir valdymas : mokslo darbai = Health policy and management : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, [Nr.] 1(5)., p. 167-187Straipsnyje nagrinėjamos ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūroje dirbančių gydytojų ir slaugytojų veiklos darbo dienos metu ir vertinamas joms atlikti skiriamas laikas. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių dėmesio susilaukusi sveikatos priežiūros sistemos orientacija į pacientą ir jo poreikius tampa vis svarbesne sveikatos sistemos reformos dalimi ir Lietuvoje. Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį į Lietuvoje nepalankią pacientui sveikatos priežiūros sistemą bei sveikatos problemų vadybos stoką. Tikslas: išanalizuoti ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančių specialistų darbo dienos laiko paskirstymą, nustatyti laiko sąnaudų ryšius su respondentų charakteristikomis bei pasiūlyti galimas atvejo vadybininko intervencijas. Tyrimo rezultatai: nustatyta, kad apklausti asmens sveikatos priežiūros specialistai per dieną vidutiniškai priima po 28 pacientus, t. y. per dieną priimamų pacientų skaičius nuo 1996 iki 2013 m. išaugo 21 proc. Lyginant pacientų priėmimui skirtą laiką 1996 m., kuris sudarė 85 proc. viso skiriamo darbo laiko, nustatyta, kad 2013 m. pacientų priėmimui skiriamas darbo laikas sumažėjo 1,4 proc. Nustatyta, kad 2013 m. dauguma šeimos gydytojų pirminiam paciento ištyrimui skiria nuo 5 min. iki 8 min., o pakartotiniam vos 4 min. 2013 m. įvertinus specialistų skiriamą laiką profilaktiniam darbui, pastebėta, kad šiai veiklai skiriamas laikas sudaro tik 5,3 proc. viso darbo laiko.
29 13 Informacinių ir komunikacinių technologijų įtaka sveikatos priežiūros paslaugų teikimuiItem type:Publication, [Impact of information and communication technologies on delivery of health care services]research article[2013][S4][S003][19]; ; Sveikatos politika ir valdymas : mokslo darbai = Health policy and management : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013, [Nr.] 1(5)., p. 148-166Remiantis empirinio tyrimo duomenimis, atlikta VšĮ Centro poliklinikos atvejo analizė. Apklausų metu surinkti duomenys buvo apdoroti SPSSv.19 programiniu paketu. Atlikus tyrimą, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros specialistų darbo stažą, profesiją / specializaciją ir kompiuterinį raštingumą, palygintos sveikatos priežiūros specialistų nuomonės apie: • Įstaigoje naudojamų IKT įtaką sveikatos priežiūros paslaugų teikimui; • IKT įtaką asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui; • IKT plėtrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje; • IKT diegimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje svarbą, renkantis ją kaip darbovietę. Straipsnyje, remiantis atlikta mokslinės literatūros analize, sudaryta asmens sveikatos priežiūros specialistų nuomonių apie IKT įtaką medicinos paslaugų teikimui tyrimų apžvalga ir išskirti bendri kriterijai.
36 9 Sveikatos priežiūros specialistų nuomonė apie informacinių technologijų įtaką sveikatos priežiūros paslaugų teikimuiItem type:Publication, [The opinion of health care specialists on the impact of information technologies in providing health care services]research article[2012][S4][S005,M004][18]; ;Kairys, Jonas ;Gasperas, VytautasKudukytė-Gasperė, RenataSocialinis darbas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, t. 11, nr. 2., p. 271-288Išvados 1. Darbuotojai, kurie savo kompiuterinį raštingumą vertino kaip labai aukštą, dažniau nei kiti darbuotojai buvo linkę manyti, kad informacinių technologijų plėtra poliklinikai yra labai reikalinga. Labai gerai savo kompiuterinį raštingumą vertinę respondentai dažniau nurodė, kad naudojimasis informacinėmis technologijomis darbo vietose labai palengvina sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Gerėjant respondentų savo kompiuterinio raštingumo vertinimui, gerėja informacinių technologijų teigiamos įtakos vertinimas, geriau vertinama ir informacinių technologijų įtaka sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui ir kokybei. 2. Kad informacinių technologijų naudojimas labai palengvina sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, dažniau manė jaunesni darbuotojai, lyginant su vyresniais. Nustatyta, kad didėjant darbuotojų amžiui, mažėja informacinių technologijų teigiamos įtakos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, vertinimas, taip pat blogiau vertinama informacinių technologijų įtaka sveikatos priežiūros paslaugų kokybei.
49 13 Sveikatos ir socialinių paslaugų integracija. Atvejo analizė VšĮ Centro poliklinikojeItem type:Publication, [Assessment of nursing and social policy changes in Centro out-patient clinics]research article[2012][S4][S002,S003][20] ;Kudukytė-Gasperė, Renata; Sveikatos politika ir valdymas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012, t. 1, Nr. 4., p. 127-146Straipsnyje nagrinėjamos integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų paciento namuose teikimo problemos. Demografinio senėjimo pokyčiai lemia paslaugų, orientuotų į senų, negalią turinčių žmonių sveikatos problemas, paslaugų teikiamų namuose, poreikio didėjimą. Nustatyta, kad namuose teikiamos paslaugos gali pagerinti šių asmenų gyvenimo kokybę, sutaupyti valstybės lėšas skiriamas stacionariai šių asmenų priežiūrai. Nepaisant to, Lietuvoje vyrauja institucinis modelis, kai vieniši, negalią turintys asmenys yra hospitalizuojami stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros arba socialinės globos įstaigose, o paslaugų namuose tinklo poreikis dar tik pradedamas tirti atskirose Lietuvos savivaldybėse. Straipsnyje vertinamas integruotų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų efektyvumas VšĮ Centro poliklinikoje, teikiant slaugos ir socialines paslaugas paciento namuose. Šiuo tikslu buvo atliktos 2 anketinės apklausos: pacientų bei darbuotojų. Nustatyta, kad dauguma pacientų namuose gaunamų integruotų paslaugų kokybę vertino labai gerai, nors šis vertinimas reikšmingai skyrėsi, priklausomai nuo specialistų apsilankymų reguliarumo. Dauguma apklaustų poliklinikos darbuotojų paslaugų, teikiamų pacientams namuose, kokybę vertino gerai, nors vertinimai reikšmingai skyrėsi, priklausomai nuo to, ar paslaugas teikė poliklinikos specializuoto skyriaus (Slaugos, paliatyviosios medicinos ir socialinių paslaugų klinikos (toliau – SPMSPK) darbuotojai, ar su gydytoju komandoje dirbanti slaugytoja.
63 25 VšĮ Centro poliklinikos veiklos efektyvumo vertinimasItem type:Publication, [An Estimation of the Performance of the Centro polyclinic]research article[2010][S4][S003][13]; Šiopė, AnetaSocialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 3(7)., p. 163-175Veiklos efektyvumo didinimas ir jo maksimizavimas yra vienas pagrindinių kiekvienos įstaigos tikslų.Veiklos efektyvumo didinimas ir jo maksimizavimas yra vienas pagrindinių kiekvienos įstaigos tikslų.Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos veikla gerėja, tačiau noras pasiekti dar didesnį efektyvumą reikalauja permainų. VšĮ Centro poliklinika siekia optimizuoti daugelį medicinos įstaigoje vykstančių procesų, kurie lemia paslaugų kokybę ir jų prieinamumą.Darbo tikslas – ištirti informacinių technologijų plėtros ir darbo organizavimo tobulinimo VŠĮ Centro poliklinikoje kryptis, naudą pacientams, įtaką šios įstaigos ir medicinos darbuotojų veiklos efektyvumui, paslaugų prieinamumui ir kokybei.Tyrimo objektas – VšĮ Centro poliklinikos personalo ir pacientų nuomonė dėl veiklos efektyvumo gerinimo būdų ir jo vertinimas.Išnagrinėti teisiniai aktai, atlikta anketinė apklausa. Pasitvirtino iškelta hipotezė: VšĮ Centro poliklinikos veiklos efektyvumas nėra pakankamai aukšto lygmens.
31 15 Informacinių technologijų vaidmuo didinant sveikatos paslaugų efektyvumą: viešosios įstaigos Centro poliklinika patirtisItem type:Publication, [The role of information technologies for the efficiency of health care services: a case of center outpatient clinic]research article[2008][S4][S003,M001][18]Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 7(3)., p. 48-65Straipsnyje atskleidžiami Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos (EK) keliami uždaviniai gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir kokybę, sukurti bendrąją e. sveikatos erdvę, aptariama sveikatos apsaugos sistemų pažanga, pasiekta taikant informacines technologijas (IT), analizuojami EK, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės e. sveikatos strategijos įgyvendinimo dokumentai. Taikant komunikacines technologijas diegiami nauji medicinos paslaugų teikimo būdai. Juos įgyvendinant sveikatos paslaugų teikėjų ir piliečių bendravimas tampa lengvesnis, procedūros paprastesnės, išvengiama daug klaidų, asmenys skatinami rūpintis savo sveikata, gaunami duomenys sveikatos rizikos prevencijai ir sveikatos sistemai valdyti. Straipsnio tikslas – atskleisti gerąją viešosios įstaigos Centro poliklinika patirtį kuriant ir įgyvendinant informacinę sistemą, kurios tikslas – pagreitinti ir padaryti patogų keitimąsi informacija ir įstaigos viduje, ir tarp pacientų bei gydymo įstaigos, taip pat su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis ar institucijomis; trumpinti prisirašiusiųjų gyventojų aptarnavimo ir paslaugos gavimo laiką, gerinti paslaugų kokybę, mažinti aptarnavimo išlaidas bei administravimo darbo sąnaudas. Empirinę straipsnio dalį sudaro viešosios įstaigos Centro poliklinika medicinos personalo bei pacientų nuomonė apie įstaigoje įdiegtų naujų informacinių technologijų vaidmenį didinant paslaugų efektyvumą ir gerinant kokybę tyrimas ir jos vertinimas.
16 5