Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21962
Now showing1 - 1 of 1
  • Item type:ETD,
    Kvaziteisminių institucijų jurisdikcinė veikla taikant administracines sankcijas
    [Юрисдикционная деятельность квазисудебных институций по применению административных санкций]
    doctoral thesis[2007][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2007-12-21

    Tiriamoji problema. Vienas iš būdų užtikrinti visuomenėje tvarką – teisinės atsakomybės priemonių už padarytus teisės pažeidimus taikymas. Tarp šių teisinės prievartos priemonių ypatingą vietą užima administracinės atsakomybės priemonės – administracinės sankcijos. Dėl padaromų administracinių nusižengimų gausos, siekiant užtikrinti jų, o taip pat ir nusikalstamų veikų, prevenciją iškyla efektyvaus ir greito reagavimo poreikis. Nors valstybės reakcija į teisės pažeidimus pasireiškia jurisdikcinės funkcijos, demokratiniais principais tvarkomoje valstybėje atitenkančios teismui (vienai iš trijų valdžios šakų) vykdymu, socialinė tikrovė liudija apie vis didėjantį vykdomosios valdžios institucijų vaidmenį sprendžiant teisinės atsakomybės dėl padarytų nusižengimų klausimus. Šiandien pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas įgaliojimai bausti už administracinius teisės pažeidimus patikėti keliasdešimčiai viešojo administravimo institucijų. Ar tokia situacija neprieštaraujan valdžių padalijimo principui ir kuo toks teisinis reguliavimas galėtų būti pagrįstas? Iš tiesų, Lietuvos, ir ne tik, administracinės teisės moksle neretai keliama administracinių teisės pažeidimų, o kartu ir administracinių sankcijų legitimumo problema, susijusi su administracinėms institucijoms priskiriama teisingumo vykdymo funkcija. Juk administracinė institucija, bausdama kad ir už administracinius teisės pažeidimus, tampa savitu kvaziteismu, užsiimančiu jurisdikcine veikla. Ši problema kyla dėl šiuolaikinės viešojo administravimo sistemos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, skelbiančiam, jog Lietuvoje teisingumą vykdo tik teismai. Teigtina, kad teisingumo vykdymas yra bylos aplinkybių nustatymas, asmens pripažinimas kaltu ir teisingos poveikio priemonės paskyrimas. Asmens pripažinimas kaltu ir teisingos poveikio priemonės paskyrimas Konstitucijos pavestas teismui ir teisėjui. Tuo tarpu vykdomosios valdžios institucijos ligi šiol turi įgalinimus vykdyti šias teisingumo funkcijas. Taigi viešojo administravimo institucijos, be administravimo, vykdo dar ir teisingumo funkciją, o tai prieštarauja valdžių padalijimo principui. Ši mintis, ne kartą išsakyta įvairių autorių, iki šios dienos įstatymų leidėjo yra ignoruojama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Atvirkščiai, netgi stebima tendencija vis dažniau ir vis įvairesnėse visuomenės gyvenimo srityse daryti socialinį poveikį administracinių sankcijų, skiriamų paprastesne ir operatyvesne tvarka, pagalba. Kita vertus, siūlymas patikėti visų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą teismams, atrodo, būtų sunkiai įgyvendinamas ir vargu ar apskritai reikalingas. Galiausiai to nereikalauja, kaip matysime, nei konstitucinė jurisprudencija, nei Europos žmogaus teisių teismas. Nepaisant to, išlieka būtinybė identifikuoti ir apibrėžti administracinių sankcijų realizavimui taikytiną teisinį režimą. Autoritetingi teisminės jurisdikcijos subjektai, remdamiesi administracinių ir baudžiamųjų sankcijų prigimties panašumais, išreiškia gana kategorišką nuomonę reikalaudami baudžiamosios jurisdikcijos principų taikymo administracinei jurisdikcijai. Tačiau šiame reikalavime slypi paradoksas. Manytina, jog suteikus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui analogiškas garantijas, kurias turi kaltinamasis baudžiamojoje byloje, bei reikalaujant identiškos baudžiamajam procesui teisenos, administracinė atsakomybė, kaip savarankiška teisinės atsakomybės rūšis bei administracinės teisės institutas, prarastų savo identitetą. Todėl pastebima kompromiso įvairiose teisinėse sistemose paieška, kuri rodo, kad perkelti į administracinių sankcijų sritį baudžiamosios jurisdikcijos principai patiria tam tikrą inversiją turinio prasme. Atsižvelgiant į tai, spręstini teisėtumo (nullum crimen, nulla poena sine lege), įstatymo negaliojimo atgal (lex retro non agit) bei draudimo bausti du kartus už tą patį teisės pažeidimą (non bis in idem) taikymo kvaziteisminių institucijų jurisdikcinėje veikloje probleminiai aspektai. Ypač aktuali išlieka kaltės, kaip subjektyvaus elemento, problema administraciniame baudime. Disertacinio tyrimo aktualumas. Administracinių teisės pažeidim��� kodeksas, pagrindinis administracinės atsakomybės teisiniams santykiams reglamentuoti skirtas teisės aktas, yra priimtas dar sovietmečiu. Akivaizdu, kad nuo to laiko Lietuvoje įvyko esminiai pokyčiai politiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime, kurie atsispindi pakitusiame teisiniame reguliavime. Įtvirtinus žmogaus teisių saugą bei vertybinėms orientacijoms kardinaliai pakitus nuo valstybės primato prieš žmogų į žmogaus primatą prieš valstybę, pagrindiniu valstybės siekiu tapo būtinybė pakeisti ir administracinės atsakomybės teisinį reguliavimą. Mėginimai priimti naują demokratinių valstybių įstatymų dvasią atitinkantį teisės aktą kol kas lieka bevaisiai. Galima daryti prielaidą, kad įstatymų leidėjas nežino, kokį administracinio atsakomybės teisinio reguliavimo modelį pasirinkti. Tai patvirtina ne itin vykę, daugelio autorių kritikuoti bandymai baudžiamosios atsakomybės bendrąsias nuostatas automatiškai perkelti į rengiamo Administracinių teisės pažeidimų kodekso projektą. Tokiu būdu, sprendžiant teisėkūros uždavinius administracinės atsakomybės srityje, aktualiausia išlieka atsakomybę taikančio subjekto problema. Diskusijose neretai išsakoma nuomonė, kad sankcijų taikymas administracinių institucijų veikloje turėtų būti labiau reta išimtis nei taisyklė, o administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas turi būti pavedamas teismams. Deja, nei Lietuvos, nei užsienio šalių praktika nepatvirtina šios minties, atvirkščiai, dažniau sutinkama nuomonė apie administracinės jurisdikcijos vystymąsi ir plėtrą. Tačiau tuomet neišsprendžiama, o tai reiškia, kad išlieka aktuali, administracinių institucijų jurisdikcinės veiklos legitimumo problema Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo aspektu. Galiausiai Lietuvoje vis dar neaiškus ir neapibrėžtas administracinės atsakomybės principų turinys, o tai pasireiškia teisinio reguliavimo ir teisinės praktikos neatitikimu. Disertacinio tyrimo objektas. Šio darbo tyrimo objektas – socialiniai santykiai, atsirandantys kvaziteisminėms institucijoms taikant administracines sankcijas, ir jų teisinis reguliavimas. Disertacinio tyrimo tikslas – sisteminiu požiūriu ištirti ir įvertinti skirtingų valstybių kvaziteisminių institucijų jurisdikcinės veiklos teisinius pagrindus, šių institucijų jurisdikcinėje veikloje taikomus principus bei pasiūlyti Lietuvos administracinės atsakomybės instituto tobulinimo kryptis. Siekiant užsibrėžto tikslo, darbe iškelti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti jurisdikcinės veiklos sampratą atskleidžiant administracinės jurisdikcijos įtaką jos turiniui. 2. Atskleisti administracinės sankcijos sampratą bei ištirti skirtingų valstybių administracinės sankcijos doktrinas išryškinant administracinių sankcijų esminguosius požymius. 3. Išanalizuoti administracines sankcijas taikančių kvaziteisminių institucijų modelius, įvertinti jų jurisdikcinę veiklą konstitucinio legitimumo aspektu. 4. Įvertinti administracinės jurisdikcijos teisinį reguliavimą ir jo realizavimo problematiką Lietuvoje 1918-1990 metais. 5. Atskleisti kvaziteisminių institucijų jurisdikcinės veiklos pagrindinius principus bei jų turinį. Disertacinio tyrimo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė. Šis darbas yra bandymas giliau pažvelgti į administracinės atsakomybės teisinio reguliavimo ir realizavimo problemas. Nors Lietuvos teisės moksle ši administracinės teisės sritis nestokoja dėmesio, apie kurį liudija vykstančios mokslinės diskusijos vienos ar kitos problemos aspektu, tačiau šiame darbe pirmą kartą siekiama doktriniškai bei sistemiškai pažvelgti į kvaziteisminių institucijų jurisdikcinės veiklos pagrindus šioms realizuojant administracinės sankcijos galias. Darbe didelis dėmesys skiriamas skirtingų demokratinių valstybių (pvz., Prancūzijos, Vokietijos, Ispanijos, Portugalijos, Italijos ir kt.) administracinių sankcijų doktrinoms, mėginama nustatyti bei išryškinti esminius administracinių sankcijų požymius, kurie galėtų tapti gairėmis modeliuojant administracinės atsakomybės institutą Lietuvoje. Tyrimas neapsiriboja vien teisės normų analize, jame kvaziteisminių institucijų jurisdikcinės veiklos teisinis reguliavimas vertinamas per konstitucinės bei administracinės jurisprudencijos prizmę, o tai leidžia nustatyti teisinio reguliavimo disfunkcijas bei galimus sprendimo būdus. Nauja ir tai, kad darbe pirmą kartą siekiama apibrėžti pagrindinius kvaziteisminių institucijų jurisdikcinės veiklos principus atskleidžiant jų turinį ir taikymo problemas. Šiuo metu Lietuvoje rengiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso, taip pat ir administraciniam procesui reglamentuoti skirto teisės akto projektai, todėl šis darbas, kuriame atskleidžiamos administracinės atsakomybės teisinio reguliavimo problemos ir galimos tobulinimo gairės, turi ir praktinės reikšmės. Ginamieji disertacinio tyrimo teiginiai. Kvaziteisminių institucijų taikomos administracinės sankcijos – potencialiai veiksmingas socialinio reguliatoriaus vaidmenį atliekantis institutas, o šių institucijų atliekama jurisdikcinė veikla konstitucinio legitimumo aspektu yra priimtina demokratinės valstybės teisinėje sistemoje. Kvaziteisminių institucijų, joms realizuojant jurisdikcinius įgalinimus, veiklai taikomi baudžiamosios jurisdikcijos principai, tačiau su tam tikromis išlygomis, užtikrinančiomis jurisdikcinės veiklos veiksmingumą ir efektyvumą. Tyrimo metodologija. Atliekant tyrimą naudoti lyginamasis, sisteminės analizės, istorinis, analitinis – kritinis, dokumentų analizės bei metaanalizės mokslinių tyrimų metodai. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, trys dalys, išvados ir pasiūlymai. Pirmoje dalyje analizuojama jurisdikcinės veiklos samprata, aptariami administracinę sankciją identifikuojantys bruožai. Taip pat šioje dalyje pristatomos Vakar

      40  32