Urbonas, Darius
Lyginamosios mero vaidmens Prancūzijoje ir Lietuvoje įžvalgosItem type:Publication, book part[2013][Y2][S001][24] ;Guerard, StephaneViešosios teisės raida : de jure ir de facto problematika : mokslo studija / red. G Mesonis. Vilnius : MES, 2013. ISBN 9786098087024., p. 296-3194 La défense de l’intérêt général au sein de la juridiction administrative lituanienneItem type:Publication, research article[2012][S5][S001][25]; Est Europa : Revue d’études politiques et constitutionnelles [Elektroninis išteklius] / Faculté pluridisciplinaire de Bayonne. Université de Pau et des Pays de l’Adour, Centre de Recherche et de Documentation Européennes. Clermont-Ferrand : Diazo 1, 2012, N 1., p. 143-1678 Policijos veiklos strategijos formavimas eismo saugumo užtikrinimo srityjeItem type:Publication, [Police activities strategy ensuring traffic safety: road traffic users opinion]research article[2011][S4][S001][15]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 240-254Lietuva saugaus eismo požiūriu yra padidintos rizikos šalis. Nepaisant to, kad per pastaruosius keletą metų eismo įvykių kreivė krinta žemyn, tačiau pagrindiniai statistiniai avaringumo rodikliai iki šiol neigiamai apibūdina saugaus eismo situaciją šalyje. Manoma, kad sprendžiant saugaus eismo problemas, turi būti kumuliatyviai taikomos teisinės, administracinės, inžinerinės, švietėjiškos priemonės. Policija yra viena iš valstybės institucijų, atsakingų uţ saugaus eismo užtikrinimą ir jos veikla daro įtaką eismo saugumui. Įgyvendindama saugaus eismo užtikrinimo funkciją, policija turėtų naudoti tas priemones ir būdus, kurie leistų pasiekti geriausius rezultatus gerinant eismo būklę. Tokiu principu turėtų būti grindžiama policijos veiklos strategija eismo saugumo užtikrinimo srityje. Straipsnyje per eismo dalyvių poţiūrio prizmę siekiama nustatyti policijos veiklos, kurios įgyvendinimas padarytų didžiausią įtaką eismo saugumui, kryptis. Analizuojama policijos veikla užtikrinant saugų eismą ir vertinami tos veiklos trūkumai, identifikuojamos efektyviausios kovos su atskirais teisės pažeidimais, keliančiais grėsmę saugiam eismui, priemonės. [...]
14 Policijos pareigūnų teisė sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą smurto privačioje erdvėje konteksteItem type:Publication, [The rights of police officer to arrest and deliver people to the police station in the context of violence in private space]research article[2011][S4][S001][20]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (5) : mokslinių straipsnių rinkinys = Public Security and public Order : scientific articles (5) / Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas, 2011, t. 5., p. 220-239Šiuo metu smurtas prieš moteris šeimoje laikomas socialine problema, ypač aktualia Lietuvoje, kur buitinio smurto mastai kelis kartus viršija kitų užsienio šalių rodiklius. Nepaisant tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmenų ieškomų būdų šiai problemai spręsti, smurtas privačioje erdvėje išlieka labai paplitęs. Darytina prielaida, kad valstybės pastangos, siekiant sukurti tokius teisinius mechanizmus, kurie leistų pažaboti smurtą prieš moteris, nėra pakankamos. Policija, paprastai pirmoji gaunanti informaciją apie smurtą privačioje erdvėje ir privalanti į ją reaguoti, dažniausiai ir susiduria su teisinio reguliavimo netobulumais, trukdančiais užtikrinti tinkamą nuo smurto nukentėjusių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Tai liudija ne tik viešoje erdvėje išsakoma politikų kritika,1 tačiau ir nukentėjusiųjų nuo smurto privačioje erdvėje apklausos, anot kurių, net 30 procentų smurtą patyrusių ir pagalbos ieškojusių moterų, kitą kartą patyrusios smurtą niekur nesikreiptų.2 Manytina, kad tokius tyrimų rezultatus iš esmės lemia nepakankamai efektyvi ir teisinio reguliavimo disfunkcijų sąlygota valstybės institucijų, tarp jų ir policijos, veikla smurto prieš moteris srityje. [...]
15 29 Administracinės jurisdikcinės veiklos teisėtumo kontrolės probleminiai klausimaiItem type:Publication, [Issues of Control of Legitimacy of Administrative Juridical Activity]research article[2010][S4][S001][12]Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (3) = Security of Society and public Order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2010., p. 95-106Straipsnyje nagrinėjamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės apskųsti priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje įgyvendinimo problemos, šiuo metu vykstančios diskusijos dėl egzistuojančio administracinės jurisdikcinės veiklos teisėtumo kontrolės mechanizmo tobulinimo, mėginant pagrįsti būtinybę skundų nagrinėjimą dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose perduoti bendrosios kompetencijos teismams, kontekste. Analizuojant argumentus „už“ ir „prieš“, daroma prielaida, jog dabar galiojantis administracinės jurisdikcijos teisėtumo kontrolės modelis, su taikomu non reformatio in peius principu, labiau atitinka žmogaus teisių saugos ir efektyvaus jų užtikrinimo poreikius nei siūlomas.
29 10 Administracinių bylų teisenos infrastruktūrinis modelisItem type:Publication, [The Infrastructural Model of Proceedings of Administrative Cases]research article[2010][S4][S001][24]; Visuomenės saugumas ir viešoji tvarka (3) = Security of Society and public Order : mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Mykolo Romerio universitetas. Viešojo saugumo fakultetas, 2010., p. 51-74Tačiau viešasis administravimas negali būti tapatinimas su vykdomosios valdžios institucijų vykdoma procesine veikla, todėl, autorių nuomone, neįmanomas šių dviejų teisės institutų teisinis reglamentavimas principų lygmenyje viename kodifikuotame teisės akte. Administraciniai teismai nagrinėja skundus dėl nutarimų skirti administracines sankcijas, kuriuos priėmė vykdomosios valdžios institucijos. Tačiau tiek teisės doktrinoje, tiek administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena ir baudžiamasis procesas turi daugiau panašumų nei skirtumų. Analizuojant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisinio reglamentavimo tobulinimo tendencijas, autorių nuomone, būtina atsižvelgti ir į tai, kad administracinė atsakomybė yra taikoma ne tik pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bet ir pagal kitus specialius įstatymus, kurie nustato ekonominių sankcijų skyrimą, tačiau nenumato detalios ekonominių sankcijų skyrimo tvarkos. Tai pripažintina teisės spraga. Todėl, autoriai pažymi, jog perspektyvoje ekonominių sankcijų skyrimo, jų teisėtumo patikrinimo proceso bei administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tobulinimas turėtų būti sprendžiama kompleksiškai, t.y. tiek ekonominių sankcijų, tiek administracinių nuobaudų skyrimo bei jų teisėtumo patikrinimo procesą reglamentuojant viename atskirame teisės akte.
29 19 Понятие административных санкций в некоторых странах Европейского СоюзаItem type:Publication, [The concept of administrative sanctions in some EU countries]research article[2009][S4][S001][13]; Administratīvā un Kriminālā Justīcija : Latvijas Policijas akadēmijas teorētiski praktisks žurnāls. Riga : Latvijas Policijas akadēmija, 2009, Nr. 3-4(48-49) (Augusts-Decembris)., p. 82-94The concept of administrative sanction usually is not used in Lithuanian legal terminology. At present it is more known as administrative penalty and is applied following the basis and process order of the Code of Administrative Law Violations. As we know, administrative penalties are most often allotted by extrajudicial institutions, i.e. subjects of executive authority, what in the opinion of certain authors contradicts to the Constitution and the constitutional principle of distribution of authority. At present both a new code of administrative law violations and a code of administrative proceeding are being prepared. Therefore it is important to clear up whether there are legal obstacles of administrative law violations and sanctions, find out if the institution of administrative responsibilities is incompatible with the above mentioned constitutional principle [...]
9 Administracinės jurisdikcijos ištakos LietuvojeItem type:Publication, [The beginning of administrative jurisdiction in Lithuania]research article[2009][S4][S001][15]Socialinių mokslų studijos = Social sciences studies : mokslo darbai / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009, Nr. 3(3)., p. 317-331Administracinė jurisdikcija šiuolaikinės administracinės teisės doktrinoje suprantama kaip administracinių institucijų teisė bausti už tam tikrus teisės pažeidimus taikant administracines sankcijas. Nors šiandien administracinės institucijos naudojasi gana plačiomis jurisdikcinėmis galiomis, nuolat vyksta diskusijos dėl tų galių siaurinimo ar visiško ribojimo. Teisinėje literatūroje dažnai išsakoma mintis, jog jurisdikcinė funkcija demokratiniais principais tvarkomoje valstybėje būdinga tik teismui, todėl administracinių institucijų atliekama tokio pobūdžio veikla yra daugiau totalitarinio režimo palikimas , prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, taip pat Konstitucijos 109 straipsniui, kuriame skelbiama tik teismo teisė vykdyti teisingumą . Tyrinėjant administracijos galias taikyti sankcijas už įvairius teisės pažeidimus ir modeliuojant šios srities teisinio reguliavimo perspektyvas svarbu apžvelgti istorinį palikimą šiuo klausimu. Todėl žvelgiant į tarpukario Lietuvoje (1918–1940) gyvavusias idėjas ir teisinę praktiką straipsnyje mėginama atskleisti administracinės jurisdikcijos ir administracinių sankcijų sampratą ir vietą to meto teisės sistemoje bei administracinės jurisdikcijos subjektų įvairovę, o taip pat jų jurisdikcinės veiklos teisinius pagrindus.
41 12 Legal issues concerning judicial control of the legality of normative administrative actsItem type:Publication, [Norminių administracinių aktų teisėtumo teisinės kontrolės problemos]research article[2009][S4][S001][20]; Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio Universitetas, 2009, Nr. 2(116)., p. 167-186These are the acts, which contain both legal norms and individual orders. This formalisation of the concept of the normative administrative act by law, which does not in all cases correspond to the tendencies of development of legal doctrine, prevents flexible judicial interpretation of the notion of normative administrative acts. The object of review of legality of a normative administrative act is not an individual dispute arising from specific substantial administrative legal relationbut normative legal acts adopted by institutions of the executive. Administrative court, while deciding a case concerning the legality of normative administrative act, does not resolve administrative dispute concerning the infringed rights of a specific interested person but verifies the compliance of a contested normative administrative act (or parts thereof) with legal acts of superior power. Therefore, the nature of the dispute concerning the examination of legality of such normative administrative acts, in author’s opinion, requires special rules for such proceedings. However, the procedure of this category of administrative cases is conducted according to the common procedural norms which regulate resolution of administrative disputes concerning rights infringed or interests secured by the law.
28 20 Administracinės sankcijos kai kuriose Europos Sąjungos valstybėseItem type:Publication, [Administrative sanctions in some European Union countries: conception, typology and the principles of application]research article[2005][S5][S001][12]Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005, t. 70(62)., p. 42-53Sąvoka „administracinė sankcija“ įprastai nėra vartojama Lietuvos teisinėje terminologijoje. Šiandien ji labiau žinoma kaip terminas „administracinė nuobauda“ ir taikoma vadovaujantis dar 1985 metais priimtame TSR administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytais pagrindais ir procesine tvarka. Kaip žinome, administracines nuobaudas dažniausiai skiria neteisminės institucijos, t. y. vykdomosios valdžios subjektai. Kai kurių autorių nuomone, tai prieštarauja konstitucijai ir konstituciniam valdžių padalijimo principui. Šiuo metu rengiamas naujasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, taip pat Administracinio proceso kodeksas, todėl svarbu išsiaiškinti, ar yra kokių nors administracinių teisės pažeidimų ir administracinių sankcijų, kurias taikytų vykdomosios valdžios arba kitos neteisminės institucijos, legitimacijos kliūčių. Ar iš tiesų administracinės atsakomybės institutas nesuderinamas su minėtu konstituciniu principu? Atsakant į šiuos klausimus, galima pažvelgti į kitų valstybių, turinčių gilias demokratines tradicijas (pvz., Prancūzijos, Vokietijos, Italijos), nacionalines teisines sistemas ir panagrinėti jų patirtį šioje srityje. Ši patirtis mums rodo, kad administracinės sankcijos daugelyje jų pripažįstamos ir turi tendenciją plėtotis. Straipsnį sudaro trys dalys. Pirmoje dalyje analizuojama administracinės sankcijos samprata ir jos bruožai, antroje nagrinėjama administracinių sankcijų įvairovė. Trečia straipsnio dalis skirta pagrindiniams administracinių sankcijų taikymo principams aptarti.
15 17