Degutis, Algirdas
From liberalism to globalismItem type:Publikacija, book part[2018][Y1][H001][8]Identity and globalization : ethical implications / edited by Dalia Marija Stanciene, Irena Darginaviciene, Susan Robbins. Washington : The Council for Research in Values and Philosophy, 2018. ISBN 9781565183261., p. 111-118Liberalism is intent on the promotion of ever greater individual freedom and the creation of ever more inclusive, non-discriminatory open societies. Since truly open societies must ultimately converge into one global society the liberal agenda implies globalism, the creation of one-world humanity ruled by the liberal elite. The price of the success of the liberal agenda would be the end of human diversity, including the loss of Western civilization.
6 Vietoje išvadų: straipsnių rinktinėItem type:Publikacija, book[2014][K5][S002][204]; Jakniūnaitė, DovilėVilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 20148 Vietoje išvadų: straipsnių rinktinėItem type:Publikacija, book[2014][K5][S002,H001][198] ;Vitkus, Gediminas; Jakniūnaitė, DovilėVilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 20145 Kaip galima liberalizmo tironija: teminis straipsnių rinkinysItem type:Publikacija, Knygoje kritiškai analizuojama liberalizmo politinė doktrina ir praktika. Argumentuojama, jog asmens laisvės idėja, kuria remiasi liberalizmas, būdama tik negatyvi, turi destruktyvių padarinių ją išpažįstančiai visuomenei.
26 Gražina Miniotaitė (1948–2013)Item type:Publikacija, research article[2013][S1a][H001][3]Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2013, [Nr.] 76., p. 6-8Editors of Logos magazine mourn the death on June 25, 2013 of Gražina Miniotaitė, esteemed member of our editorial board, Professor of General Jonas Žemaitis Military Academy and Senior Fellow of the Lithuanian Institute for Cultural Research. Gražina Miniotaitė was an accomplished scholar, an excellent teacher and a most charming woman. Her presence with us was God’s gift to us. We will miss her dearly.
1 - research article[2013][S1][H001][13]Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2013, [Nr.] 76., p. 47-59
Liberalizmas kaip politinė doktrina remiasi prielaida, kad nėra racionaliai pagrindžiamų galutinių vertybių, nėra aukščiausiojo gėrio, kurio atžvilgiu galėtų būti objektyviai vertinamos individų preferencijos. Ši prielaida išreiškia vyraujančią metafizinę modernybės poziciją, kuri atmeta klasikinę teleologinę pasaulio sampratą ir postuluoja griežtą faktų/vertybių dichotomiją. Šios prielaidos pagrindu skelbdamas visų vertybių lygybę prieš proto tribunolą, liberalizmas iškelia „nediskriminavimą“ kaip aukščiausiąją vertybę ir „atvirą visuomenę“ kaip galutinį politinį tikslą. Visai tradicinei socialinei ir moralinei tvarkai šio tikslo atžvilgiu dedamas klaustuko ženklas, o moralinė energija nukreipiama į moralinę inversiją, į tradicinių vertybių nuvertinimą. Kovą su diskriminacija padaręs savo aukščiausiu tikslu, liberalizmas tampa grynai destruktyvia jėga savo visuomenės atžvilgiu. Tačiau atrodo, kad ši baigtis jau glūdi jo pamatinėse prielaidose.
7 Vertės subjektyvumasItem type:Publikacija, journal article[2012][S6][H001][7]Viešojo intereso veidai: socialinė, teisinė ir ekonominė problematika : rinktinė / Lietuvos laisvosios rinkos institutas, LAWIN. Vilnius : Lietuvos laisvosios rinkos institutas : Advokatų kontora LAWIN, 2012. ISBN 9789955958499., P. 95-10114 Kolektyvizmo hipostazėsItem type:Publikacija, journal article[2012][S6][H001][6]Viešojo intereso veidai: socialinė, teisinė ir ekonominė problematika : rinktinė / Lietuvos laisvosios rinkos institutas, LAWIN. Vilnius : Lietuvos laisvosios rinkos institutas : Advokatų kontora LAWIN, 2012. ISBN 9789955958499., P. 89-9410 From scientism to moral inversionItem type:Publikacija, conference paper[2012][T1e][H001][2]Zinātnieka ētika: Latvija, Baltija, Eiropa : starptautiska zinātniska konference = Ethics of a scientist : Latvia, Baltics, Europe: international scientific conference : tēzes / Latvijas Universitātes Filozofijas un socioloģijas institūts. Rīgā : LU Filozofijas un socioloģijas institūts, 2012. ISBN 9789934506024., P. 140-14114 Ekonomika kaip prakseologija: filosofiniai „austrų ekonominės mokyklos“ pagrindai =Item type:Publikacija, [Economics as praxeology: philosophical foundations of the "Austrian school of economics"]research article[2011][S1][H001][15]Logos : religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas. Vilnius : Logos, 2011, [Nr.] 69., p. 6-20Vadinamoji austrų ekonominė mokykla išsiskiria specifiniu požiūriu į visuomeninių reiškinių aiškinimo problematiką. Šis požiūris, grindžiamas prakseologijos principais, ryškiai kontrastuoja su vyraujančia nuostata socialiniuose tyrimuose vadovautis gamtos mokslų metodologija. Tačiau brėždama griežtą takoskyrą tarp teleologinio veiksmų aiškinimo ir priežastinio įvykių aiškinimo prakseologija taip pat atmeta istoricizmo ir reliatyvizmo atsaką į scientizmo pretenzijas. Teikdama teleologinei aiškinimo schemai apriorinį statusą, ji atmeta istoricizmą ir reliatyvizmą. Kaip bendroji žmogiškojo veiksmo teorija, prakseologija naudojama kaip aiškinamasis įrankis ekonominiuose ir socialiniuose tyrimuose ir taip pat kaip ginklas prieš socialinės inžinerijos projektus. Viena iš jos silpnybių yra faktų ir vertybių dichotomija, kurią ji išpažįsta drauge su dauguma moderniosios socialinės filosofijos srovių.
8